Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimui vadovavęs RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėjas Marijus Balnys sako, kad šalyje yra labai gera infrastruktūra, užtikrinanti nedidelę duomenų perdavimo spartą – 2, 10, 30 megabitų per sekundę (Mb/s), kiek prastesnė – didesnę spartą (100 Mb/s ir daugiau), o prasčiausia – ypač pralaidžią spartą (1 Gb/s ir daugiau).

„Minimalus – 2 Mb/s ryšys užtikrinamas absoliučiai daugumai namų ūkių. Populiariausia 100 Mb/s duomenų perdavimo sparta gali naudotis 8 iš 10-ties, o labai greitu 1 Gb/s duomenų perdavimu kol kas gali mėgautis tik 3 iš 10-ties namų ūkių“, – pranešime sakė M. Balnys.

Anot jo, tinklai geriausiai išvystyti Lietuvos didmiesčiuose, o blogiausiai – savivaldybėse, besiribojančiose su Rusija ir Baltarusija.

„Tokia kaimynystė tam tikrais atvejais riboja galimybes vystyti elektroninių ryšių tinklus, be to, šios savivaldybės pasižymi mažesniu gyventojų tankumu bei gausiais miškų masyvais, kas dar labiau apsunkina tinklų plėtrą“, – sako M. Balnys.

Tyrimo metu duomenys surinkti iš 65 tinklus Lietuvoje išvysčiusių fiksuotojo ryšio ir trijų mobiliojo ryšio operatorių, duomenys bus atnaujinami ne rečiau kaip kas trejus metus.