Šį paktą tikimąsi patvirtinti iki kitų metų rinkimų.

ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Ispanija pranešė, kad ambasadoriai pasiekė susitarimą dėl paskutinės likusios ilgai stabdytų reformų dalies.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį palankiai įvertino ES susitarimą ir pavadino jį istoriniu.

„Reforma bus veiksminga ribojant neteisėtą migraciją Europoje ir suteiks ilgalaikę pagalbą tokioms šalims kaip Vokietija. Istorinis lūžis“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „X“.

Paaiškėjus, kad Italija ir Vokietija paskutinę minutę išsprendė ginčą dėl labdaros organizacijų, gelbėjančių Viduržemio jūroje įstrigusius migrantus, 27 šalių ambasadoriai anksčiau trečiadienį surengė derybas Briuselyje.

Pareigūnai tikėjosi, kad pavyks išspręsti šį klausimą prieš ketvirtadienį prasidėsiantį dviejų dienų aukščiausiojo lygio ES vadovų susitikimą Granadoje, esančioje Ispanijoje.

ES tikslas – iki kitų metų birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų įteisinti ilgai stabdytą reformą.

„Šiandien žengėme didžiulį žingsnį į priekį sprendžiant ES ateičiai itin svarbų klausimą“, – sakė Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska (Fernandas Grandė-Marlaska).

„Šiandien pasiekę susitarimą turime geresnes galimybes iki šio pusmečio pabaigos su Europos Parlamentu susitarti dėl viso prieglobsčio ir migracijos pakto“, – teigė jis.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas pavadino tekstą „paskutine trūkstama paketo grandimi“ ir paragino ES valstybes ir Parlamentą dabar tęsti derybas, kad paketas taptų įstatymu.

„Laikas bėga“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė jis.

„Mums reikia, kad paktas būtų sudarytas iki europiečiams išeinant balsuoti“, – pridūrė jis.

Po rinkimų Europos Parlamente gali įvykti politinių pokyčių, keliose ES šalyse sustiprėjus dešiniojo sparno partijoms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pakaitomis ES pirmininkaus Vengrija ir Lenkija.

Naujuoju Migracijos ir prieglobsčio paktu siekiama sumažinti spaudimą vadinamosioms priešakinėms valstybėms, pavyzdžiui, Italijai ir Graikijai, dalį atvykėlių perkeliant į kitas ES valstybes.

Šalys, atsisakančios priimti migrantus, tarp jų Lenkija ir Vengrija, turėtų sumokėti už kiekvieną nepriimtą asmenį.

Atvykus tūkstančiams naujų migrantų iš Afrikos į Italijos Lampedūzos salą, pareigūnai ragino peržiūrėti prieglobsčio teikimo politiką.

Persvarstyta politika iš dalies siekiama, kad Europos Sąjungos šalys imtųsi bendrų veiksmų, jei staiga susidurtų su dideliu prieglobsčio prašytojų srautu, kaip nutiko 2015–2016 metais, kai atvyko šimtai tūkstančių migrantų, daugiausia sirų, bėgančių nuo karo savo šalyje.

Varšuva ir Budapeštas atvirai kritikavo siekį priversti jas priimti migrantus arba mokėti už juos.

Lenkijos dešiniojo sparno valdančioji partija šį mėnesį vyksiančiuose rinkimuose, dėl kurių vyksta įnirtingi ginčai, imigracijos klausimą iškėlė į pirmą vietą ir tą pačią dieną rengia referendumą šiuo klausimu.