„Žmogus gimęs keliauti. Ieškoti savo laikinųjų, vėliau – amžinųjų namų. Keliauti laiku ir erdve, pasaulio išorėje ir savo viduje, geografinėmis, politinėmis ir egzistencinėmis trajektorijomis. Kirsti tvoras ir sienas – šalies, kokios nors sąjungos, kito žmogaus, galiausiai savo paties. Ši nuolatinė (e)migracijos būsena yra vilties išraiška, kad rasime, kur geriau, kad patys tapsime geresni, kad atrasime savo tikruosius namus. Kol palengva supranti, kad namai niekada nebus pastatyti ir pabaigti, kad viskas – tik nuolatinė dėlionė, kaip visatos evoliucija iš kosminių dulkių, iš kurių ir mes patys – trumputei akimirkai – esame sudaryti. Kokia prasmė? Iškeliauti visada reiškia palikti ir atsisveikinti. O atkeliavus – pasisveikinti ir priimti. Ir abiem atvejais apsikabinti. Tai yra, ko mus moko kelionė. Nieko daugiau – tik išmokti liūdėti ir džiaugtis. Tokia tad dieviškoji dėlionė“, – prieš vernisažą samprotavo filosofas ir tapytojas T.Kiauka.

Parodą pristatys menotyrininkė Dalia Karatajienė. I.Baročio ir T.Kiaukos kūrinių paroda „Ke(de)lionė“ Baroti galerijoje Klaipėdoje (Aukštoji g. 1 / Didžioji Vandens g. 2) veiks iki gruodžio 7 d.

Skirtingomis trajektorijomis

Ultramarinas ‒ sodrios mėlynos spalvos pigmentas, kuris gaunamas iš natūralaus arba sintetinio lazurito. Pavadinimo kilmė siejama su lotynų žodžiu „ultramarinus“, reiškiančiu „už jūros“, nes XIV–XV a. italų pirkliai pigmentą į Europą atveždavo iš kasyklų Afganistane.

Parodoje „Ultramarinas“ spalva naudojama įvairiems kontekstams apibūdinti. Spalvos naudojimas gali būti traktuojamas kaip metodas, mechanizmas ar net gyvenimo stilius. Spalviniai ir motyvų ieškojimai skleidžiasi skirtingomis trajektorijomis, įtraukdami įvairią istorinę patirtį, atmintį bei tapatybę ir taip formuodami jūrinio kraštovaizdžio topografiją. Besikeičiantys pasaulio technologiniai matmenys, t. y. globalizacija, technologijų ir medijų kaita, bei socialiniai pokyčiai eina išvien arba lieka kūrybinio proceso nuošalyje. Menininkų stebėsena veikia arba atvirkščiai – ignoruoja išorines žmogaus kuriamas aplinkybes, tačiau geografinių vietovės dominančių, matyt, nepavyksta išvengti. „Ultramarinas“ ‒ tai keturi pasakojimai, kurie remiasi šviesa ir laiku. Paroda veiks iki gruodžio 3-iosios.

Leis geriau pažinti

Parodos tematiką ir joje dalyvaujančius menininkus, jų kūrybines strategijas geriau pažinti leis nemokami edukaciniai užsiėmimai.

Lapkričio 6 d. 12 val. – praktinis-teorinis pokalbis apie mėlyną spalvą su fotomenininku G. Trimaku. Žinomas kaip abstrakčiosios fotografijos šalininkas ir pradininkas, G. Trimakas savo kūrybinei praktikai pasitelkia esminius fotografijos meno sandus – šviesą, laiką ir medžiagą.

Lapkričio 13 d. 12 val. menininkas R. Daukša, kurio kūryboje (tapyba, instaliacija, objektai) vyrauja socialinio gyvenimo kritika, gyvenimo kurorte užkulisiai, vartotojiškumas, kolektyvinė atmintis, humoras bei hibridiniai ryšiai tarp gamtos ir žmogaus, kūrybiniame užsiėmime dalyvius supažindins su erdve ir forma.

Lapkričio 19 d. 18 val. grafikė Žaneta Jasaitytė-Bessonova, tyrinėjanti motinystės, moters menininkės statuso, kūno, savo santykio su buitimi temas, supažindins su grafikos technika, susirinkusieji į užsiėmimą galės šią techniką išbandyti.

Lapkričio 27 d. 12 val. rašytoja Sondra Simana ves kūrybinio rašymo užsiėmimą. S. Simana yra išleidusi knygas „Einantis kalnas“, „Iškamšų kontora“, taip pat žinoma kaip spektaklių-istorinių ekskursijų „Keliaujančios bažnyčios“, „Riboženkliai. Kaunas“, „Šachas

Prūsijai. Luizė Mėmelyje“, „Kėdė iš Komedijų namo“ ir kt. scenaristė.

Kūrybiniai susitikimai

Galerija „Si:said“ ne vienerius metus bendradarbiauja su menininkų susibūrimais. Šįkart kartu su menininkų bendruomene TEMA (Tarptautinė Eksperimentinė Meno Akcija) ir Kūrėjų sąjunga rengiami du kūrybiniai susitikimai. Pirmajame lapkričio 9 d. 16 val. iliustratorė Viktorija Dambrauskaitė (Viktė Ežiukas) ves komiksų užsiėmimą „Neįvykusių kelionių dienoraščiai“. Menininkė iliustruoja vaikiškas knygutes, piešia komiksus, rengia komiksų ir iliustravimo kūrybines dirbtuves vaikams, dalyvauja įvairiuose animacijos, komiksų ir iliustracijų projektuose, parodose.

Antrasis susitikimas – su fotomenininku Remigijumi Treigiu. Jo kūryba atpažįstama monochrominėse subraižytose fotografijose, kuriose autorius fiksuoja miestus ir jų gatves, architektūros bei interjerų detales. Lapkričio 20 d. 11 val. prasidėsiančiame užsiėmime „Miestas fotografijoje“ R.Treigys kartu su dalyviais vaikštinės po rudenėjantį miestą, drauge ieškodami tinkamų vietų fotokadrams. Dalyvių prašoma turėti fotoaparatus arba naudotis išmaniųjų telefonų kameromis.

Visi užsiėmimai – nemokami. Būtina išankstinė registracija e. paštu info@sisaid.lt arba tel. 8 600 39 972. Projektus remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

_ _ _

J. Kalnius. Pradžia 1.

J. Kalnius. Pradžia 2.

J. Kalnius. Pradžia 3.

„Paroda, pristatanti 1990-2002 metų laikotarpį, sumanyta prieš trejus metus, kai jis dar nebuvo toks populiarus. Ir tada, ir dabar atrodo svarbu pažvelgti į šį kritinį mums visiems laiką. Juk norėdami suprasti save šiandien, turime permąstyti, kokie buvome anksčiau. 90-ieji buvo margas, „aukštos temperatūros“ laikas, todėl parodoje žvelgiame ne į meno procesus, bet nagrinėjame patį laikotarpį. Neapsiribojame tik parodinėmis erdvėmis – tyrimas skleidžiasi šia proga išleistoje knygoje, atidarymo pokalbiais ir susitikimais“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Raktinis žodis – išgyventi laisvę

Parodoje kuratoriai žvelgia į ryškiausius visuomenėje vykusius fenomenus. Ir tai daro ne per politinę, bet per išgyventi turėjusio žmogaus prizmę.

„Į šią epochą žiūrėjome kaip į civilizacijos atsiradimą. Beveik kaip Charleso Darwino knygoje ir jo teorijoje 90-aisiais dauguma žmonių atsidūrė be įprastų išgyvenimo šaltinių ir ieškojo vietos po Saule. Išgyventi reiškė kautis ir dažnai tai buvo netgi fizinė kova. DNR – savotiškas mūsų genetinis kodas. Mes ieškojome kodų, kurie iki šiol lemia mūsų tapatybę“, – pasakoja Vaidas Jauniškis, kultūros analitikas ir parodos kuratorius.

Dominuojantis raktažodis parodoje – laisvė. Laisvė kurti, veikti bet kurioje srityje – versle ar mene, kai, atrodo, viskas įmanoma. Vis dėlto parodos kuratoriai iš akiračio nepametė ir tos laisvės kainos – kriminalinio pasaulio siautėjimo, nesaugumo, stokos, neužtikrintumo ir nežinomybės.

„90-ųjų pradžioje visuomenė patyrė, kaip veikia desovietizacijos, europėjimo, globalizacijos, postmodernybės idėjų perėmimo, liberalios kapitalistinės sistemos modelių kūrimo ir priešinimosi tam procesai. Visiškas chaosas, bet kitaip ir negalėjo būti. Juk kalbame apie pastangą kurti naują pasaulį“, – apie laikotarpio prieštaringumą kalba Aurimas Švedas, kultūros istorikas ir parodos kuratorius.

Svarbios kasdienybės istorijos

MO erdvėje susijungia menas, kultūra ir to meto kasdienybės istorijos. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, mafijos ir popkultūros, atsiranda MO kolekcijos kūriniai. Iš viso eksponuojama 39 menininkų 70 darbų. Meno kūriniai nebūtinai yra iš parodoje analizuojamo laikotarpio, bet jie visi kalba apie tą dešimtmetį.

„MO muziejus yra atviras muziejus ir ši paroda tai tik patvirtina. Ją kūrėme kartu su visais žmonėmis, kurie atsiliepė į MO kvietimą ir siuntė muziejui įvairiausius daiktus bei atsiminimus. Tai pat dalinosi istorijomis, kurios tapo parodą papildančiu e. gido turu, kuriame patys žmonės pasakoja savo 90-ųjų prisiminimus. Esame labai dėkingi ir džiaugiamės šiuo žmonių įsitraukimu“, – sako Miglė Survilaitė, parodos kuratorė.

Paroda nesiūlo nuoseklaus pasakojimo – jos skyriai kalba apie ryškiausius to meto reiškinius, todėl lankytojai gali vaikščioti po skirtingus jos skyrius ir ieškoti savų kelių, siužetų, prisiminimų.

Atrasti, prisiminti ir netgi išbandyti tikrai bus ką. Lankytojai parodoje pamatys 1992 m. Barselonos Olimpinėms žaidynėms Issey‘aus Miyake‘ės kurtą Lietuvos komandos olimpinį kostiumą, Vlado Vitkausko, 1993 m. įkopusio į Everestą, batą ir ledkirtį, skirtingus to laikotarpio tipažus ir vyravusias mados tendencijas, legendinius kioskus.

O kur dar prisiminimai apie 90-ųjų „netfliksą” su vaizdo kasečių nuoma, 90-ųjų feisbukas su mokyklinių anketų sąsiuviniais, pranešimų gavikliai, pirmieji mobilieji telefonai, vaikystės žaidimai, mėgstamų grupių dainos ir jų sąrašai, plakatai ir daugelis kitų įvairias nuotaikas kuriančių kasdienybės objektų.

Parodoje prisiminimų chaosą tvarkė parodos architektė Renata Valčik. Jos kurta scenografija parodą papildo ir struktūruoja simboliais – instaliacijomis. Kaip teigia patys kuratoriai, būtent R. Valčik prisijungimas prie komandos buvo tam tikras lūžis, kai jų svajonės ir idėjos ėmė virsti apčiuopiama realybe.

Savaitgalį kviečia į „MOratoną“

Tęsdamas tradicijas, MO muziejus naujos parodos atidarymo savaitgalį kviečia į „MOratoną“. Spalio 5–6 d. muziejuje savo 90-ųjų istorijomis dalinsis filmų „Nematoma“ ir „Lošėjas“ režisierius Ignas Jonynas, aktorė Rimantė Valiukaitė, pirmųjų „Mados infekcijų“ prodiuserė ir organizatorė Renata Mikailionytė, krepšinio komentatorius Linas Kunigėlis, dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, architektas Gintautas Natkevičius, 90-ųjų reklamą analizuos Tomas Ramanauskas.

Lankytojai taip pat turės galimybę susitikti su menininkais, kurių darbai eksponuojami parodoje: Niujorke gyvenančiu Žilvinu Kempinu, iš Paryžiaus į Lietuvą atvykusiais Svajone ir Pauliumi Stanikais, taip pat Aurelija Maknyte ir Dainiumi Liškevičiumi.

MOratono metu vyks ekskursijos su parodos kuratoriais. Šeštadienio vakarą specialiai MO muziejui Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ rengia specialų pasirodymą, o elektroninės muzikos kūrėjas Manfredas žada priminti laiką aplenkusius ir vis dar aktualiai skambančius 90-ųjų kūrinius.

Įvairūs prisiminimai

Dalijimasis prisiminimais buvo parodos kūrimo pradžia. O prisimindami 90-uosius, kuratoriai teigia supratę, kokie skirtingi ir įvairūs jie buvo.

Jie taip pat pripažįsta, kad kiekvienas tą laiką gali prisiminti skirtingai. Kaip teigia V. Jauniškis, „mes nepateiksime 90-ųjų enciklopedijos. Į parodą mes sudėjome tam tikrus ženklus, kurie turi paskatinti mūsų atmintį ir prisiminimus. Ir jei kai kuriems atrodys, kad 90-ieji buvo ne tokie, jie bus teisūs. 90-ieji buvo labai įvairūs, kaip ir visa mūsų tuometinė visuomenė.“

Eksperimentinė paroda

MO muziejus, rengdamas ne grynojo meno parodą, galima sakyti, ryžtasi savotiškam eksperimentui. Specialiai jai suburta ir labai įvairi kuratorių komanda: kultūros analitikas Vaidas Jauniškis, rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, kultūros istorikai Aurimas Švedas ir Tomas Vaiseta, MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, scenografė-architektė Renata Valčik, architektas Joris Šykovas.

„Mūsų asmenukė“ – intriguojamas, tačiau ir klausimus keliantis parodos pavadinimas. Asmenukė parodoje yra ir (auto)portretas, pasakojantis ne tik apie vieną žmogų, bet ir apie visą visuomenę.

„Tai (auto)portretų paroda, pabrėžianti menininkų juntamą būtinybę nieko nelaukiant grįžti prie minėtojo žanro šiais visuotinių asmenukių laikais“,  – sako parodos kuratorė Francesca Ferrarini.

Naujoji paroda – pirmas dviejų privačių kolekcijų – MO muziejaus ir „Lewben Art Foundation“ – bendras projektas.

„Visada norime pristatyti lietuvius kūrėjus pasauliniame kontekste. Todėl būsimoje parodoje – pasaulinio garso užsienio menininkai, priklausantys „Lewben Art Foundation“ kolekcijai. Tai kūrėjai, surengę ne vieną personalinę parodą, jų darbų yra įvairiuose pasaulio muziejuose, jie visi aktyviai kuria ir šiuo metu. Lygiai tokie patys aktyvūs yra ir parodoje pristatomi MO kolekcijos lietuviai menininkai. O jie visi kartu gvildena ir tiria aktualias problemas – nepriklausomai, kurioje vietoje gimė, augo ar gyvena“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

„Esame vieni iš nedaugelio Lietuvoje kolekcionuojantys užsienio menininkų darbus ir turbūt vieninteliai Lietuvoje tai darantys nuosekliai ir kryptingai. Šios bendros su MO muziejumi parodos kuratorė yra Francesca Ferrarini, kuri jau ketverius metus yra atsakinga už šios mūsų kolekcijos krypties formavimą“, – pasakoja „Lewben Art Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė.

Vienos iš parodos menininkių – Tschabalala Self – darbai šiemet eksponuojami jau antrame architekto Danielio Libeskindo projektuotame muziejuje. Juodaodės moters kūną šiuolaikinėje kultūroje tiriančios ir interpretuojančios menininkės kūrinius dar liepos pradžioje buvo galima išvysti Šiuolaikiniame žydų muziejuje San Franciske. Nuo rugpjūčio mėnesio menininkės darbas bus eksponuojamas MO muziejuje.

Johanesburge, Pietų Afrikoje, gimusi Buhlebezwe Siwani savo darbuose analizuoja įvairias juodaodės moters kūno interpretacijas ir moterų gyvenimo patirtis Pietų Afrikoje. Savo kūną pasirinkdama kaip pagrindinę komunikacijos priemonę su žiūrovu ji gilinasi į tradicinę krikščionybę, afrikietišką dvasingumą ir savo pačios prisiminimus ir išgyvenimus.

Indėniškas bei kilusias iš Afrikos šaknis savo darbuose atskleidžia ir Paulo Nazareth. Afrikiečių ir Pietų Amerikos čiabuvių kilmės brazilas yra vienas garsiausių visame pasaulyje savo kartos menininkų ir viena garsiausių figūrų Pietų Amerikos meno erdvėje. P. Nazareth gyveno favelose (lūšnynų kvartaluose Brazilijoje), kur sutiko skirtingus žmones ir prisilietė prie kitų kultūrų. Ne veltui jo kūryboje galima įžvelgti lyg filosofinį mąstytoją, persipynusį su menininku.

Būsimoje parodoje taip pat bus galima pamatyti jau daugiau nei 20 metų savo besikeičiantį kūną fotografuojančios lietuvių menininkės Violetos Bubelytės darbą. Ji – pirmoji fotografė Lietuvoje, fotoobjektyvą nukreipusi į savo nuogą kūną ir tai dariusi dar sovietmečiu. Jos nuotraukos persmelktos vienatvės jausmo, o kūnas yra toks pats svarbus kaip ir veidas.

Politiškai jautrias temas keliantis ir vizualiai provokuojamų vaizdų nebijantis menininkas Patrizio di Massimo pašiepia savo paties kasdienį ir meninį gyvenimą, galerininkus ar kolekcininkus. O MO muziejuje bus galima pamatyti jo paveikslą, nuo kurio prasidėjo visas darbų ciklas, pašiepiantis vyro ir žmonos tarpusavio santykius bei stereotipus. 

MO muziejaus lankytojai taip pat turės išskirtinę galimybę pamatyti Simon Denny kūrinį, įkvėptą 2013 m. JAV šnipinėjimo skandalo ir Edwardo Snowdeno nutekintų skaidrių su slapta informacija apie JAV telekomunikacijų sekimo programas. Kūrinyje atsiskleidžia šių dienų privataus gyvenimo trapumas ir tai, kaip mūsų asmeniniai skaitmeniniai portretai gali būti kaupiami duomenų bazėse.

Parodoje taip pat eksponuojamas Eglės Budvytytės, dažnai įvardijamos kaip „hakerės“, darbas. Ji savo filmuose ir performansuose „nulaužia“ ir „perkrauna“ įvairaus pobūdžio sistemas. Lankytojai galės išvysti jos darbą „Sekta“.

Parodoje bus galima taip pat pamatyti tokių menininkų, kaip Maxwell Alexandre, Damir Očko, Nico Vascellari, Neil Beloufa, Gintaro Znamierowski, kūrinius. Lankytojams bus pristatytas ir Thomas Houseago, šiuo metu savo darbus pristatančio Londono karališkojoje menų akademijoje, darbas. Užsienio menininkų darbai priklauso „Lewben Art Foundation“, o Lietuvos menininkų darbai – MO muziejaus kolekcijai.

Parodos „Mūsų asmenukė“ pristatymas kartu su parodos kuratore F. Ferrarini įvyks rugpjūčio 8 d. MO muziejuje. Paroda bus atvira lankytojams iki lapkričio 17 dienos.

Parodoje siekiama parodyti, kaip mokslo pažanga keičia mūsų kultūrą ir atvirkščiai – kokį poveikį kultūriniai pokyčiai turi mokslui.

Parodoje eksponuojami meno kūriniai, kuriems sukurti buvo būtina atlikti mokslinius eksperimentus. Lankytojams siūloma eksperimentuoti savadarbėje laboratorijoje, dainuoti karaokė muselėms, stebėti, kaip auga ir keičiasi ant grybo ištatuiruotas piešinys ar žaidžiant virtualios realybės (VR) žaidimą bandyti išvengti skerdyklos.

Kviečia pasinerti į mokslinius eksperimentus

„Klausimus apie mūsų santykį su kitomis gyvybės formomis ir mus supančia aplinka keliame nuo balandžio pradžios, kai atidarėme didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Tačiau ši tema tokia įvairialypė, kad giliname ją ir naujoje parodoje. Kviečiame lankytojus patirti, atrasti ir patiems įvertinti, kaip mes sugyvename kartu su kitais gyvais padarais ir kokią įtaką šiam mūsų santykiui turi technologijos“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Parodoje visi lankytojai kviečiami pasinerti į mokslinius eksperimentus. Žiūrovai, analizuodami eksponuojamus kūrinius, galės ir patys aktyviai juose dalyvauti, pavyzdžiui, žaisti VR žaidimą siekdami pabėgti nuo kiaulių skerdyklos, dainuoti karaokė muselėms ir stebėti, kaip jos reaguoja į šį garsą. Negana to, MO muziejuje įsikurs savadarbė laboratorija, kurioje visi norintys galės savarankiškai atlikti mokslinius eksperimentus. Aktyviai įsitraukdami į eksperimentus arba tyrinėdami eksperimentų metu sukurtus meno kūrinius, žiūrovai patys analizuoti, kaip mes formuojame aplinką, kaip aplinka formuoja mus ir kokią reikšmę tam turi menas.

Kaip mokslo pažanga keičia mūsų kultūrą?

Bauhaus universiteto menininkai, kurių darbai eksponuojami parodoje, pagrindinį dėmesį skiria organizmų santykiui su jų pačių aplinka. Menininkai tyrinėja žmonių, kitų organizmų ir mašinų tarpusavio ryšius.  Kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės? Kaip tai patiria žmonės? Kaip šią patirtį pateikti mene – šiuos ir kitus klausimus kelia parodoje dalyvaujantys menininkai, jie gali kilti ir parodos lankytojams.

„Bioįvairovės ir kompiuterinių technologijų sąveika šioje parodoje itin svarbi. Mokslinės žinios perkeliamos į kultūrinį kontekstą, o pasitelkus meno praktiką siekiama išplėtoti tai, kaip suvokiamos gyvybės ribos. To rezultatas – įdomūs, eksperimentų metu gimę meno kūriniai, kurių dalimi ir aktyviu dalyviu gali tapti ir parodos lankytojas“, – parodą pristato Ugnė Paberžytė, viena iš parodos kuratorių.

Mokslo ir meno sintezės tema bus tęsiama ir gegužės 5 dieną (sekmadienį) MO muziejuje organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Minds and Milieus“. Jos metu dalyviai analizuos mokslu paremtos kūrybos klausimą. Taip pat bus ieškoma atsakymų, koks menas šiais technologijų ir ekologinių nelaimių laikais yra reikšmingas. Konferencijoje dalyvaus kibernetikos ekspertas Andrew Pickering, parodos „Bendrabūvis“ kuratorė Ursula Damm, Audronė Žukauskaitė, Yvonne Volkart ir kiti. Konferenciją moderuos filosofas Kristupas Sabolius.

Parodos „Bendrabūvis“ kuratorės Ursula Damm ir Ugnė Paberžytė, koordinatoriai – Mindaugas Gapševičius, Iveta Jaugaitė, mokslo konsultantas – Julian Collet.

Parodos „Bendrabūvis“ atidarymas MO muziejuje gegužės 4 d. 18 val., konferencija „Minds and Milieus“ – gegužės 5 d. 14 val. Paroda „Bendrabūvis” MO muziejuje veiks iki liepos 22 d.