Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kaip nė vienas jo pirmtakas lig tol, it uraganas įsukęs šalies aplinkosaugos mašiną, nusprendė: gana, metas į Europos Parlamentą. Šios vietos jis nusipelnė. Tai įtvirtinta ir tautos valia.
Už tokį jo pasirinkimą ant jo niekas nepyksta, netgi džiaugiasi, kad nenuorama ministras pagaliau bus ištrenktas taip toli.
Ypač rankomis ploja brakonieriaujantys žūklautojai, kuriems užkibusi lydeka ar upėtakis V.Mazuronio laikais staiga pabrango tiek daug, kad tapo net nebejuokinga. Ministrui pavyko pažaboti ir piktavalius šaulius.
Naujai iškeptas europarlamentaras lig tol labai erzino ir naujuosius didikus, kurie aukštomis tvoromis tarsi nuosavas tėvonijas atsižymėjo paežeres.
Kitaip tariant, pastaruosius pusantrų metų buvo taip sugriežtinta kova su brakonieriais, nelegaliais miškų kirtėjais, tvorų statytojais, kad dabar daugelis jų su nekantrumu laukia jiems palankesnio aplinkos ministro.
Dėl kažkokios stirnos, bebro ar ežiuko kilo pavojus netekti ne tik ginklo, bet ir automobilio ar net valties.
Niekas nenuginčys, kad sugriežtinta tvarka jau davė naudos: brakonierių sumažėjo, dalis turčių, bijodami baudų, patys nukėlė nelegalias tvoras nuo paežerių.
Kitaip tariant, V.Mazuronis, tarsi tas mauras, atlikęs savo darbą, laiku nusprendė pasitraukti. Tačiau kas toliau?
Vis dėlto yra abejonių, ar pelnytai buvęs ministras nepratęsė kai kurių aukštas pareigas einančių valdininkų kadencijų, ar išties reikėjo atsikratyti tų, kurie kovojo su įžūliais statytojais gražiuosiuose šalies kampeliuose.
Kai kas dėl tų kritusių galvų smagiai trina rankas. Nors pats V.Mazuronis įsitikinęs, kad tokia tvarka pakeis sustabarėjusią sistemą, paskatins vadovus pasitempti.
Vis dėlto iš šono regisi, kad buvo nustumti nepatogieji. Tad štai klausimas: kas gi juos pakeis? Nežinia, kas pakeis ir patį ministrą. Nesgi paaiškėjo, jog Prezidentė, premjeras bei partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas nesutaria dėl kandidatūros. Kodėl?
Tai – labai svarbus postas, tad naujojo Mazuronio rinkimas gali ir užtrukti.