Pasak „Tempera“ dangą sukūrusios bendrovės „Eurovia“, tai leidžia padaryti 30 laipsnių žemesnė dangos temperatūra už įprastą ir tai neturi įtakos asfalto patvarumui. Be to, darbų metu galima trumpinti eismo ribojimus gatvėse – danga greičiai pasiekia eismui tinkamą temperatūrą.

„Technologija jau yra naudojama kitose šalyse, tačiau dar nedaug. Dabar jos pritaikymas tapo itin aktualus, kai trūksta energijos šaltinių, o energija pabrango 10 kartų. Vilnius progresyviai žiūri į inovacijas ir naujų galimybių diegimą“, – sako „Eurovia“ Technikos ir aplinkosaugos vadovas Zigmantas Perveneckas.

Naujosios asfalto dangos poveikį aplinkai stebės tiek pati įmonė, tiek Vilnius Tech universiteto mokslininkai. Maldininkų gatvėje paklota ir „Tempera“, ir įprasto asfalto danga, kurias bus galima palyginti. Stebėjimų metu ekspertai nustatys atsparumą vandens poveikiui ir dangos ilgaamžiškumą, apskaičiuos tikslų energijos sąnaudų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimą, įvertins darbo sąlygų pagerėjimą. Tyrimams numatyta skirti apie 3-5 metus.

Kadangi sinoptikai prognozuoja teigiamą oro temperatūrą, darbų atšaukti kol kas neketinama.

Darbininkai asfaltą pradėjo kloti šeštadienį 19 val. Smiltelės ir Minijos g. ruože. Po to tęsė ir Minijos g. bei Statybininkų pr. sankryžose.

Iš pirmadienio į antradienį darbai bus tęsiami ne tik minėtose gatvėse, bet ir Kalnupės g. sankryžoje.

Vairuotojų patogumui darbai bus atliekami tamsiu paros metu, nuo 19 iki 5 val.

Šių gatvių gyventojams teks apsišarvuoti kantrybe.

Tikimasi, kad visi darbai bus užbaigti gruodžio 16 d.

Šiuo metu gatvėje dirba sunkioji technika – anot rajono savivaldybės atstovų, tvarkoma 520 metrų ilgio Upės gatvės atkarpa į Vilniaus miesto pusę, darbus numatyta baigti iki rugsėjo.

Balandį Vilniaus rajono savivaldybės taryba Upės gatvei Zujūnų seniūnijoje asfaltuoti skyrė 143 tūkst. eurų, iš jų 100 tūkst. eurų įsakymu skyrė susisiekimo ministras iš žvyrkelių asfaltavimo programos, 43 tūkst. – rajono savivaldybė  iš šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).

Pernai spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos.

Visa ši suma rajono savivaldybės tarybos sprendimu skirta tik Upės gatvei asfaltuoti. Joje gyvena Vyriausybės vadovas su šeima.

Pusmetį situaciją tyrusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija birželį konstatavo, jog nėra pakankamai duomenų konstatuoti, jog premjeras, Vyriausybei priimant sprendimus dėl finansavimo jo gyvenamai gatvei, galėjo supainioti interesus.

Iki birželio pabaigos daugiau kaip pusės kilometro ilgio gatvės atkarpoje bus paklota nauja asfalto danga, pakeisti kelio bortai ir atnaujintas ženklinimas. Justiniškių gatvės remontui sostinės savivaldybė skyrė apie 200 tūkst. eurų.

„Pernai buvo sutvarkyta beveik 1 km ilgio Justiniškių gatvės atkarpa, nutiestas naujas dviračių takas tarp Laisvės pr. ir Rygos gatvės. Netrukus bus sutvarkyta dar viena gatvės atkarpa. Sparčiai judame jungdami dviračių takus ir atnaujindami svarbiausias jungtis mieste. Darbų metu stengiamasi sudaryti kuo mažiau nepatogumų eismo dalyviams, todėl gatvės remonto darbai vyksta ir naktimis“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Sutvarkius Justiniškių gatvę, didžiausią naudą ir patogumą iškart pajus apie 20 tūkstančių vilniečių, kasdien į miesto centrą važinėjančių iš Pašilaičių ir Justiniškių rajonų.

Atnaujinant sostinės gatves miestas visuomet ieško tvaresnių sprendimų. Šiemet tvarkant Justiniškių gatvę į pagalbą buvo pasitelkti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto specialistai, kurie pavasarį atliko išsamius gatvės dangos tyrimus. Tyrimų metu specialiais davikliais buvo įvertintas gatvės dangos storis, automobilių apkrovos ir  konstrukcijos laikomoji geba. Pasak Kelių tyrimo instituto direktoriaus Audriaus Vaitkaus, pastarąjį dešimtmetį didžiausią nerimą mums kėlė provėžuotos ir sutrūkinėjusios sostinės gatvės, kurių remontas nepašalinant visų asfalto sluoksnių buvo tik trumpalaikis sprendimas, todėl remiantis atliktų tyrimų duomenimis pasiūlytas novatoriškas šios problemos sprendimas.

Justiniškių gatvės tvarkomoje atkarpoje panaudoti stiklo pluošto asfalto armavimo tinklai bei specialius asfalto įtempius absorbuojantis sluoksnis.

„Justiniškių gatvės tvarkomoje atkarpoje panaudoti stiklo pluošto asfalto armavimo tinklai bei specialius asfalto įtempius absorbuojantis sluoksnis. Atlikti moksliniai laboratoriniai tyrimai byloja, kad šie sprendimai bus veiksmingi ir jau po  kelerių metų bus galima daryti svarias išvadas apie racionaliausią sprendinį. Šios technologijos pritaikymas kitų miesto gatvių dangų remontui gerokai sumažins išlaidas gatvių atnaujinimui ir ateityje“, – sako A. Vaitkus.

Pastaruoju metu Justiniškių rajonas sulaukė nemažai teigiamų pokyčių: buvo atnaujinta atkarpa nuo Laisvės pr. iki Šešuolių gatvės, tarp Rygos gatvės ir Laisvės prospekto nutiestas naujas apie 2 km ilgio dviračių takas, o šalia jo – šaligatvis. Justiniškėse atnaujintos viešosios erdvės esančios tarp Rygos, Taikos, Justiniškių gatvių ir  tarp Lūžių, Taikos, Rygos, Justiniškių gatvių. Skveruose buvo atnaujinta danga, sutvarkyti laiptai ir apšvietimas, pastatyti suoliukai, pasodinti želdiniai.

Vilniuje šiuo metu taip pat tvarkomos Savanorių pr., Justiniškių, Birželio 23-iosios, Čiobiškio, Dominikonų,  Dubliškių, Dzūkų, Kernavės, Linkmenų, Naugarduko,  Pylimo, Ramunių, Rudaminos,  S. Fino,  S. Šilingo, Saulėgrąžų, Skroblų, Subačiaus, Telšių gatvės ir šaligatviai.

Šiemet miesto infrastruktūros gerinimui ir miesto tvarkymui skirta dar daugiau pastangų ir apie 37 mln. eurų biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Bus išasfaltuota apie 25 km gatvių, nutiesta ir suremontuota 34 km šaligatvių, išasfaltuota apie 15 km žvyrkelių įvairiose seniūnijose.

„Taigi lėšos buvo skirtos ne spalio mėnesį, kaip minėta, o kovo mėnesį (iš tiesų, gegužę – BNS). Aš konkrečiai atsakau: skyrimas lėšų buvo kovo mėnesį, aš pradėjau dirbti nuo rugpjūčio“, – žurnalistams pirmadienį sakė J. Narkevičius.

Pavasarį Susisiekimo ministerijai vadovavo Rokas Masiulis.

LRT radijas sekmadienį buvo pranešęs, kad pernai spalio 30 dieną susisiekimo ministro J. Narkevičiaus teikimu Vyriausybė patvirtino nutarimą, pagal kurį 125 tūkst. eurų skirti vienintelei gatvei Pabradėje, Švenčionių rajone, asfaltuoti – Arnionių gatvei. Joje gyvena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys parlamentaras Z. Jedinskis.

Tačiau dokumentai – Vyriausybės nutarimai – rodo, kad sprendimą dėl 125 tūkst. eurų skyrimo Arnionių gatvei Pabradėje Ministrų kabinetas priėmė praėjusių metų gegužės 15 dieną.

Rezervo lėšos skirstomos pagal Susisiekimo ministerijos parengiamą projektą Vyriausybės sprendimu. Tačiau dalį objektų finansavimui siūlo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pastaroji gegužę teikė prioritetinių kelių, vedančių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, objektų sąrašą. Į jį įtraukta ir Pabradės Arnionių gatvė, vedanti į tarptautinę medicinos kvėpavimo priemonių gamyklą „Intersurgical“.

Ministras J. Narkevičius pirmadienį sakė apgailestaujantis, kad „eilinį kartą skleidžiama neteisinga, tikrovės neatitinkanti informacija“.

Kelių priežiūros ir plėtros programos vadinamojo rezervo lėšos pernai skirstytos du kartus. Didžioji dalis rezervo, sudarančio beveik 20 mln. eurų, savivaldybių keliams ir gatvėms tvarkyti paskirstytos Vyriausybės gegužės 15 dienos nutarimu.

Spalio 30 dienos nutarimu Vyriausybė perskirstė metų pabaigoje likusį nepanaudotą rezervo likutį  3,3 mln. eurų. Perskirstant šias lėšas Švenčionių rajono savivaldybei, kuriai priklauso ir Pabradė, papildomai lėšų neduota, rodo dokumentai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pernai gruodį nusprendė pradėti tyrimą dėl gatvės, kurioje gyvena premjero Sauliaus Skvernelio šeima, asfaltavimo finansavimo aplinkybių.

Spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi nei konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos.

Kaip rašė portalas 15min.lt, visa ši suma skirta vienai – Upės gatvei – asfaltuoti. Šio gatvėje gyvena Vyriausybės vadovas su šeima.

Už šį sprendimą vienbalsiai balsavo visi posėdyje dalyvavę VTEK nariai. Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas nusišalino nuo sprendimo, nes jo kandidatūrą į VTEK narius yra pateikęs S. Skvernelis.

Komisija, gavusi šūsnį dokumentų iš Susisiekimo ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės, Vyriausybės kanceliarijos, vertins, ar premjerui nekilo pareiga nusišalinti, kai Vyriausybė šiemet spalio pabaigoje skyrė papildomą finansavimą Vilniaus rajono savivaldybės gatvėms tvarkyti.

Spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi nei konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos.

Kaip rašė portalas 15min.lt, visa ši suma skirta vienai – Upės gatvei – asfaltuoti. Šio gatvėje gyvena Vyriausybės vadovas su šeima.

„Dokumentai buvo gauti, išanalizuoti (...), kiek susiję su viešai pasirodžiusia informacija, tiek iš institucijų gauta informacija, mūsų supratimu yra pagrindas pradėti tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar institucijose priimti sprendimai, kurių rezultate skirtas finansavimas Upės gatvei, nebuvo paveikti galbūt egzistuojančių ministro pirmininko privačių interesų“, – siūlymą pradėti tyrimą motyvavo VTEK Tyrimų skyriaus patarėjas Tomas Čaplinskas.

Anot jo, kadangi ir viešoje erdvėje yra daug prieštaringos informacijos, svarbu „išsiaiškinti objektyvią tiesą bent jau procedūrų lygmeny ir iš to padaryt vertinimą“.

Šiam Tyrimų skyriaus siūlymui komisijos nariai pritarė.

Premjeras S. Skvernelis anksčiau pirmadienį teigė, jog sveikinsiąs, jei VTEK pradės tyrimą.

Prezidentas ragino S. Skvernelį kreiptis į VTEK

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitikęs su premjeru S. Skverneliu paragino jį kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kad ši išnagrinėtų, ar nebuvo padaryti pažeidimai atliekant Upės gatvės, kurioje gyvena S. Skvernelis, asfaltavimą, apie tai po susitikimo informavo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis.

„Premjeras išdėstė savo versiją dėl Upės gatvės asfaltavimo, prezidentas išklausė, tačiau akcentavo, jog visuomenei kilo daug abejonių ir ne visi atsakymai yra pateikti bei daug klaustukų yra išlikę. Todėl prezidentas paragino premjerą kreiptis į VTEK, kad jie išsklaidytų visas šiuo metu visuomenėje kylančias abejones“, – pirmadienį Prezidentūroje sakė P. Mačiulis.

„Komisija tikrai yra pajėgi įvertinti viską komplekse – nuo sprendimo priėmimo iki to, kaip buvo svarstoma, derinama. Manau, kad jų išvados tikrai būtų žymiai aiškesnis atsakymas apie tai, kas ten vyko ir kas dėl to yra kalti“, – pridūrė G. Nausėdos patarėjas.

15min.lt atliktas tyrimas skelbia, jog iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui.

Po laikino nedarbingumo į Vyriausybę grįžęs S. Skvernelis, vertindamas pasirodžiusią informaciją apie šalia jo namų asfaltuojamą gatvę, sakė į procesus nesikišantis.

Vėliau premjeras dar kartą pabrėžė, kad yra išasfaltuota tik dalis kelio ruožo, o ne visas kelias.

„Aktyvi bendruomenė prisidėjo savo veiksmais, savo lėšomis, kad tas kelias, kurio laukė 5 kaimai 30 metų, būtų pradėtas remontuoti. Nesikišau, nesikišu ir nesikišiu“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjeras.

„Mano asmeninis keliukas, kaip sakė opozicijos lyderis (Julius Sabatauskas. – ELTA), 80 metrų prieš 3 metus mūsų gyvenančių 5 kaimynų išasfaltuotas už savo lėšas. Vilniaus rajono savivaldybė nusprendžia, kur tas lėšas skirti ir kaip prioritetizuoti savo kelius ir lėšas“, – pridūrė premjeras.  

Pasak direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, kelią planuojama rekonstruoti tik iš vienos pusės – Palangos kryptimi, nes kitoje pusėje jo būklė yra patenkinama.

„Ten bus dangos remontas, kad būtų užtikrintas saugus ir komfortiškas važiavimas“, – BNS sakė V. Andrejevas.

Pasak jo, kelio nuo 12-to iki 19-to kilometro remonto konkursas skelbiamas dabar, kad darbus būtų galima atlikti jau pasibaigus vasarai, kai sumažėja automobilių srautas į Palangą. Remontuojant kelią, automobiliams teks apvažiuoti šį ruožą.

Portalo cvpp.lt duomenimis, rangovo konkursas paskelbtas liepos 17 dieną, o pasiūlymų laukiama iki liepos 30 dienos.

Ten bus dangos remontas, kad būtų užtikrintas saugus ir komfortiškas važiavimas.

Kelių direkcijos vadovo teigimu, sutartį su laimėtoju tikimasi pasirašyti iki rugsėjo, o darbus baigti iki metų pabaigos.

„Visos procedūros baigsis maždaug per mėnesį, rugsėjo 1 dieną jau turėtume turėti sutartį. Mes šiemet norime pabaigti remontą“, – sakė V. Andrejevas.

Konkurso sąlygose nurodoma, kad maksimali darbų vertė siekia 3,433 mln. eurų (su PVM).

Dėl prastos šio kelio ruožo dangos ir avaringumo leistinas greitis jame ribojamas iki 70 kilometrų, čia dažnai patruliuoja policijos pareigūnai.

Anksčiau senasis kelias Klaipėda-Palanga buvo dviejų eismo juostų, o vėliau nutiestos dar dvi papildomos vienos krypties eismo juostos.

Čia bus panaudotas specialus asfalto mišinys, pritaikytas intensyviam sunkiojo transporto eismui – padės atlaikyti didesnes apkrovas ir taip prailgins gatvės eksploatavimo laikotarpį. Gatvės remontui savivaldybė skyrė apie 800 tūkst. eurų, rašoma savivaldybės pranešime. 

Metalo gatvėje bus paklota nauja asfalto danga, atnaujinti pėsčiųjų ir įrengti techniniai šaligatviai, pakeisti kelio bortai, įrengtos nuovažos dviratininkams, atnaujintos viešojo transporto laukimo aikštelės ir ženklinimas.

„Metalo gatvė – svarbi miesto logistikos arterija.  Čia gausiai įsikūrusios pramonės, prekybos ir krovinių pervežimo įmonės, intensyvus sunkiojo transporto eismas.  Dėl nuolatinio sunkiasvorių automobilių judėjimo gatvėje atsiranda duobės, provėžos ir kiti defektai. Šiemet atnaujinsime visą gatvę, kuria kasdien pravažiuoja apie 14  tūkst. transporto priemonių,“ – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Pirmajame etape pernai rudenį buvo sutvarkyta beveik kilometro ilgio Metalo gatvės atkarpa nuo Eišiškių pl. iki Geologų gatvės: suremontuotos provėžos, komunikacijų šuliniai. Šiemet pradedama tvarkyti likusi daugiau kaip 600 m ilgio gatvės atkarpa, nuo Geologų iki  Meistrų gatvės. Skaičiuojama, kad 1,5 km gatvės atkarpai prireiks apie 4 tūkst. tonų asfalto.

Kad eismas būtų kuo mažiau trikdomas, Metalo gatvės remonto darbai nevyks rytinio ir vakarinio piko metu, asfalto danga bus keičiama tik nakties metu. 

Šiuo metu tvarkomos ir kitos gatvės mieste: Senasis Pilaitės kelias nuo Taurupės iki Sietyno, Girulių, Olandų, E. Andre, S. Batoro, Vasario 16-osios, Klaipėdos, Pergalės, Dariaus ir Girėno, V. A. Graičiūno, Vilniaus (Grigiškės), Žemaitės, Žaliakalnio.

Šiemet įvairiose sostinės seniūnijose bus sutvarkyta net 50 kilometrų gatvių, nutiesta ir suremontuota 34 km  šaligatvių, išasfaltuota apie 13 km žvyrkelių, daugiau kaip 300 kiemų įvairiose seniūnijose.