Planuojama, kad Gedimino kalno papėdėje, šalia Katedros, esanti įstaiga nebedirbs nuo liepos 3 dienos, pranešė Nacionalinis muziejus.

„Pastato būklė yra labai prasta, nebegalime jame toliau eksponuoti vertingų eksponatų“, – pranešime sakė Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

Jos teigimu, po rekonstrukcijos Lietuvos istorijai skirta naujoji ekspozicija ieškos dialogo tarp turinčiųjų skirtingus požiūrius.

„Tam pasitelkiami nauji ekspozicijos kūrimo būdai, bendradarbiaujama su specialistais iš Lietuvos ir užsienio. Atsinaujinęs Naujasis arsenalas, tikiu, atlieps visuomenės lūkesčius ir džiugins visų kartų ir visų patirčių lankytojus“, – teigė direktorė.

Planuojama, kad rekonstrukcija truks iki 2026 metų. Pirminiais skaičiavimais, ji galėtų kainuoti apie 16 mln. eurų.

Ketinama geriau lankymui pritaikyti muziejaus erdves, įrengti kavinę.

Atlikus archeologinius ir istorinius tyrimus atrasta, kad Naujojo arsenalo pamatai siekia Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laikus, maždaug XVI amžių. Tuomet tai buvo privati didžiojo kunigaikščio rezidencija.

Nacionalinio muziejaus atstovas Mindaugas Kaikaris sako, kad pastato, esančio Gedimino kalno papėdėje, šalia Katedros, priešais Karaliaus Mindaugo paminklą, rekonstrukcijai ruošiamasi jau dabar – vyksta projektavimo darbai. Anot jo, šiais metais Vyriausybė projektui skyrė 680 tūkst. eurų.

„Bus padarytas kapitalinis šio pastato remontas. (...) Erdvės bus pritaikytos malonesniam žmonių vaikščiojimui, buvimui, šiame pastate turėtų atsirasti kavinė, kad žmonių srautai būtų didesni. (...) Bendrai buvo paskirta apie 16 milijonų eurų“, – BNS teigė muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas.

Bus padarytas kapitalinis šio pastato remontas.

M. Kaikario teigimu, rekonstrukcijos rangovo konkursas bus paskelbtas arba šių metų pabaigoje, arba kitų pradžioje.

„Projektavimą planuojame pabaigti šių metų paskutinį ketvirtį, tai greičiausiai rangos konkursas bus paskelbtas arba šių metų paskutinį ketvirtį, arba kitų metų pradžioje“, – BNS teigė jis.

M. Kaikario teigimu, planuojama, kad statybos darbai bus pradėti 2024 metais, o baigti iki 2026 metų. Tuo metu muziejaus ekspozicija bus pervežta į saugyklą.

Pasak M. Kaikario, atlikus archeologinius ir istorinius tyrimus atrasta, kad pastato pamatai siekia dar Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laikus – šioje vietoje yra buvę jo rūmai.

Nacionalinio muziejaus atstovas sakė, kad baigus remontą Žygimanto Augusto laikus menanti pamatų dalis bus eksponuojama lankytojams.

Šiuo metu pagrindinė muziejaus ekspozicija supažindina su Lietuvos valstybės istorija nuo jos susidarymo iki XX amžiaus  bei lietuvių etnine kultūra. Muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų, jam priklauso 11 padalinių: Gedimino pilis ir kalnas, Signatarų namai, Senasis arsenalas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kazio Varnelio namai-muziejus Rotušės aikštėje ir kiti. 

Pastato, esančio Gedimino kalno papėdėje, šalia karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje rekonstrukcijai ruošiamasi jau dabar – kaip BNS informavo muziejus, šiuo metu atliekami taikomieji architektūros, istorijos, polichromijos, geologijos, konstrukcijų moksliniai tyrimai.

Muziejaus teigimu, dabartiniais skaičiavimais, viso investicinio projekto suma galėtų siekti apie 16 mln. eurų, jis turėtų būti baigtas 2026 metais.

Kaip BNS teigė muziejaus direktorė Rūta Kačkutė, iki šių metų pabaigos vyksiančiais tyrimais bus siekiama kompleksiškai ištirti pastatą, išsiaiškinti jo evoliuciją, pavidalo kaitą, surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas architektūrinio pobūdžio vertingąsias savybes.

Taip pat bus bandoma nustatyti pastato istorinę-meninę raidą patvirtinančius faktus, atpažinti jo autentiškas dalis ir nevertingus intarpus, šiuos duomenis sugretinti su kitų tyrimų medžiaga ir dokumentuoti. Esminis tyrimų uždavinys – surinkti informacijos, reikalingos pastato tvarkymui ir pritaikymui.

Kitų metų pavasarį Naujajame arsenale bus atliekami pietvakarinės dalies rūsio archeologiniai, architektūros ir skiedinių tyrimai.

„Nei dabartinis oficialus pastato pavadinimas, nei jo išvaizda iš tikrųjų neatspindi tikrosios jo reikšmės ir netgi ją sumenkina, nes pabrėžia labiausiai žeminantį pastato istorijos tarpsnį. Kadangi pastatas per ilgą laiką keitėsi, dedame pastangas, kad išsiaiškintume jo tikrą istoriją ir reikšmę“, – BNS teigė muziejaus direktorė.

Pasak muziejaus atstovų, mažai yra žinoma apie laikotarpį, kai čia buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto rūmai. Todėl tyrimais taip pat bus siekiama atrasti tų laikų autentikos.

Taip pat nėra istorinių žinių ir apie kitą ilgą, daugiau kaip 200 metų laikotarpį, nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. pabaigos: kokia tuomet buvo pastato paskirtis, kaip jis buvo naudojamas ir kaip įgavo dabartinį pavidalą.

Muziejaus teigimu, dabartiniai tyrimai Naujajame arsenale ir jo teritorijoje vykdomi kompleksiškai, kiek leidžia galimybės dirbti veikiančiame muziejuje, siekiama sugretinti visas turimas žinias su archyviniais, natūros ardomaisiais ir vizualiaisiais tyrimais ir atskleisti pastato istorinę raidą. Inžineriniais techniniais tyrimais – geologijos, polichromijos, konstrukcijų – bus įvertinta pastato techninė būklė ir grindžiamos jo išsaugojimo technologinės rekomendacijos.

Atliktų tyrimų pagrindu 2022–2023 metais muziejus ketina rengti pastato tvarkymo projektą, o tolesni tyrimai, jei reikės, galės būti tęsiami jau vykdant rekonstrukciją. Projektas galės būti papildomas ar koreguojamas taip, kad būtų labiau išryškinta arba išsaugota pastato kultūrinė vertė.

Darbai bus tęsiami ir kitais metais: 2022-ųjų antroje pusėje planuojami Naujojo arsenalo pastato šiluminės trasos iškėlimo darbai.