Gegužės 15 dieną kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos (PVV), centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD), su korupcija kovojančios „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC), taip pat „Ūkininkų ir piliečių judėjimo“ (BBB) lyderiai paskelbė apie oficialų vyriausybinės koalicijos sudarymą, praėjus maždaug pusmečiui po visuotinių rinkimų.

Partijos susitarė dėl pusiau technokratinės vyriausybės, kurią lygiomis dalimis sudarys politikai ir ekspertai, nesusiję su politika.

Vėliausią kartą Nyderlandai tokią ekspertų vyriausybę turėjo 1918-aisiais, todėl neaišku, kaip jai seksis praėjus daugiau nei 100 metų.

Nors PVV lyderis Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) netaps ministru pirmininku, tai bus pirmoji Nyderlandų vyriausybė, vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partijos.

Koalicijos sudarymas buvo itin sudėtingas ir tai padaryti pavyko tik po to, kai G. Wildersas oficialiai atsisakė savo siekio tapti premjeru. Tai buvo pagrindinis kitų partijų vadovybės reikalavimas sudarant koaliciją.

Per rinkimų kampaniją G. Wildersas sukėlė sąmyšį savo antiislamiškais reikalavimais. Be kita ko, jis ragino uždaryti mečetes ir uždrausti Koraną.

Nors G. Wildersas atsisakė šių reikalavimų, kad būtų lengviau suformuoti vyriausybę, jis vis dar laikomas labai prieštaringai vertinama Nyderlandų politikos figūra.

Būsimoji finansų politika taip pat buvo svarbi diskusijų tema. NSC atstovas Pieteris Omtzigtas (Piteris Omcigtas) buvo staiga išėjęs iš derybų, nes pasisakė už konservatyvią fiskalinę politiką, o G. Wildersas pasisakė už mažesnius mokesčius, kurie būtų padidinę biudžeto deficitą.

Visgi galiausiai pavyko užglaistyti nesutarimus tarp keturių politinių jėgų.

Prieštaraujančios ES politikai priemonės

Tiksli būsimo ministrų kabineto sudėtis dar neaiški. Tikėtina, kad buvęs vidaus reikalų ministras Ronaldas Plasterkas, buvęs Darbo partijos (PvdA) atstovas, taps kitu Nyderlandų premjeru.

Jis taip pat vadovavo deryboms dėl koalicijos. Neaišku, ar jam pavyks išlaikyti pakankamą valdančiųjų partijų paramą per ilgesnį laiką.

Finansų ministerija paprastai atitenka antrajai pagal dydį koalicijos partijai – šiuo atveju, VVD, o Užsienio reikalų ministerijai vadovautų NSC.

Be kabineto klausimų, dėl koalicinės vyriausybės programos gali kilti nemažai konfliktų ne tik Nyderlanduose, bet ir kalbant apie bendradarbiavimą su Europos Sąjunga.

Vyriausybės programos 10 punktų plane „Coface“ labiausiai išskiria aspektus dėl migracijos, žemės ūkio, energetikos ir fiskalinės politikos.

Į imigraciją bus žiūrima daug griežčiau: bus apsunkinamos sąlygos gauti prieglobsčio leidimus, tam tikromis aplinkybėmis bus galima priverstinai deportuoti prieglobsčio prašytojus, taip pat planuojama apmokestinti studijas ne Europos Sąjungos studentams, mažinti studijų programų anglų kalba skaičių.

Nyderlandai planuoja ir kuo greičiau kreiptis dėl Europos prieglobsčio ir migracijos politikos vykdymo atsisakymo išlygos.

Žemės ūkio srityje naujoji vyriausybė atšauks ankstesniosios schemą dėl Nyderlandų ūkininkų, kuria siekta sumažintų jų gyvulių skaičių ir taip pasiekti ES tikslus dėl anglies dioksido emisijų ir nitratų kiekio vandenyje.

Ji pabrėžia, kad ūkiuose nebus priverstinai mažinamas gyvulių skaičius. Iš dabartinių priemonių bus pašalintas didžiausias leistinas azoto kiekis, išskiriamas fermų, ir nebus priimtos jokios naujos ES taisyklės.

Energetikos politikos srityje, anot naujosios vyriausybės, namų savininkai nuo 2026 metų neprivalės keisti katilų šilumos siurbliais, nors tai yra numatyta ES reglamentuose.

Vykdydama fiskalinę politiką naujoji vyriausybė įsipareigojo remti vidutines pajamas gaunančius asmenis ir įmones. Siekiant šio tikslo, iki 2028 metų iš viso planuojama sumažinti išlaidas 14 mlrd. eurų.

Ilgalaikėje perspektyvoje vyriausybė taip pat planuoja sumažinti savo įnašą į ES biudžetą 1,6 mlrd. eurų per metus nuo 2028-ųjų iki 2034-ųjų.

Nors visos šios priemonės prieštarauja ES politikai, kai kurios iš jų, pavyzdžiui, ribojimai studentams iš ne ES šalių, yra realistiškesnės už kitas.

Nyderlandų atsisakymas laikytis ES prieglobsčio ir migracijos politikos yra mažai tikėtinas, nes tam reikėtų keisti ES sutartis, o tam vėlgi reikėtų visų valstybių narių pritarimo. Nors Danija ir Airija iš tiesų užsitikrino šios politikos vykdymo atsisakymo galimybę, jos tai padarė per derybas dėl ES sutarčių pakeitimų.

Todėl daugelį minėtų priemonių reikia vertinti kaip politinius pranešimus, teigė „Coface“. Kai kurias priemones būtų galima sušvelninti arba suderinti, tačiau lieka abejonių, ar politika, kuri yra visiškai priešinga ES reglamentams, galėtų užsitikrinti palaikančią daugumą ir paramą parlamente ar net pačioje valdančiojoje koalicijoje.

Antimusulmoniškos, antiimigrantiškos Laisvės partijos (PVV) lyderis G. Wildersas trečiadienį paskelbė, kad kol kas nusprendė nesiekti ministro pirmininko posto penktoje Europos Sąjungos ekonomikoje, nes neturi pakankamo palaikymo.

Kimas Puttersas (Kimas Putersas), vadinamasis „informatorius“, prižiūrintis užsitęsusias keturių dešiniojo sparno partijų derybas dėl koalicijos, vėliau ketvirtadienį pateiks savo rekomendacijas labai laukiamoje ataskaitoje.

Pranešama, kad partijų lyderiai sutiko atsisakyti savo postų ir formuoti ministrų kabinetą iš nepriklausomų arba partijoms per daug neįsipareigojusių ekspertų.

Visuomeninis transliuotojas NOS teigė, kad koalicijos susitarimas bus trumpesnis nei įprastai ir ne toks konkretus, kad parlamentas turėtų daugiau įtakos atskiroms politikos sritims.

Nyderlandai ankstesnį kartą „ekspertų vyriausybę“ turėjo 1918 metais, tačiau su technokratine vyriausybe yra susipažinusios ir kai kurios kitos Europos šalys, ypač Italija.

Nuo XX amžiaus 10-o dešimtmečio Italijos politikoje tapo įprasta krizės metu pasitelkti nerinktus pašalinius asmenis, ypač tai buvo pastebima 2021 metais, kai premjeru tapo Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis).

Iš karto neaišku, kaip ši sistema veiktų Nyderlanduose, tačiau tikimasi, kad G. Wildersas imsis iniciatyvos siūlydamas premjerą, kuris pakeistų ilgametį lyderį Marką Ruttę (Marką Riutę).

„Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku“

Tačiau kitas žingsnis greičiausiai bus tolesnės keturių partijų – G. Wilderso PVV, „Ūkininkų ir piliečių judėjimo“ (BBB), centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) ir su korupcija kovojančios „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC) partijos – derybos.

Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku. Su dar didesne olandų parama.

Derybos tarp šių keturių partijų visą laiką vyko įnirtingai, socialiniuose tinkluose jos nuolat užsipuldavo vieną kitą ir sukeldavo didelį susirūpinimą dėl kai kurių PVV antiislamiškų ir prieš ES nukreiptų pozicijų.

Praėjusį mėnesį NSC lyderis Pieteris Omtzigtas (Piteris Omcigtas) staiga išėjo iš derybų dėl neįveikiamų nesutarimų su G. Wildersu, taip sukeldamas chaosą visame procese.

Tačiau atrodo, kad K. Puttersas, surinkęs keturis lyderius į užmiesčio sodybą centrinėje Nyderlandų dalyje, užglaistė nesutarimus.

Apklausos rodo, kad G. Wilderso ir jo PVV partijos palaikymas nuo jo pergalės rinkimuose, kai jis gavo 37 iš 150 vietų Nyderlandų parlamente, tik išaugo.

Kai kurių apklausų duomenimis, jei rinkimai vyktų iš naujo, jis gautų iki 50 vietų, o tai suteiktų jam dar didesnę galią.

„Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku. Su dar didesne olandų parama“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Wildersas.

„Jei ne rytoj, tai poryt. Nes milijonų olandų balsai bus išgirsti!“ – pareiškė jis.

Kraštutiniai dešinieji vis dažniau pasiekia gerų rezultatų Europos rinkimuose, tačiau jiems sunkiai sekasi balsus paversti valdžia, kitoms partijoms atsisakant su jais bendradarbiauti.

Pavyzdžiui, šį savaitgalį Portugalijoje vykusiuose rinkimuose daug balsų surinko prieš migrantus nusistačiusi partija „Chega“, kuri gavo 48 mandatus, o per ankstesnius 2022-ųjų rinkimus ji buvo gavusi tik 12 vietų.

„Chega“ pareikalavo, kad ji dalyvautų koalicinėje vyriausybėje, tačiau rinkimus laimėjusio centro dešiniųjų Demokratinio aljanso lyderis ne kartą atmetė galimybę bendradarbiauti.

Pats G. Wildersas žurnalistams sakė, kad tai, jog laimėjęs rinkimus jis netaps ministru pirmininku, yra nesąžininga ir nedemokratiška.

Tai buvo pirmasis R. Sikorskio vizitas Berlyne po to, kai gruodį į valdžią Lenkijoje atėjo nauja centristų koalicijos vyriausybė.

Panašų raginimą 2020 metų rugsėjį išsakė Lenkijos tuometinės valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis, apskaičiavęs, kad Vokietija turėtų sumokėti Varšuvai 1,3 trilijono eurų kaip kompensaciją už daugiau kaip 5,2 mln. Lenkijos piliečių mirtį.

Kalbėdamas per televiziją „Welt“ po derybų su savo kolege Vokietijoje Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), R. Sikorskis sakė, jog „tai, ką Vokietija padarė Lenkijai Antrojo pasaulinio karo metais, buvo baisu ir žiauru“.

Jis teigė, kad būtų naudinga, jei Vokietija „rastų kūrybišką sprendimą, kaip išreikšti šią kančią, išreikšti apgailestavimą ir padaryti ką nors gero žmonėms, išgyvenusiems šį laikotarpį“.

„Ir šis etinis praeities apmąstymas tuomet turėtų baigtis finansine kompensacija“, – pridūrė ministras, nepateikdamas jokių skaičių.

Antrojo pasaulinio karo metu padarytos žalos atlyginimo klausimas jau buvo sukėlęs įtampą tarp Berlyno ir ankstesnės PiS vadovaujamos Lenkijos vyriausybės, kuri tvirtino, kad Vokietija šiuo klausimu turi moralinę pareigą.

Vokietija dažnai atmeta tokias pretenzijas, nurodydama 1953-ųjų Lenkijos sprendimą atsisakyti pretenzijų Rytų Vokietijai.

Anksčiau šį mėnesį R. Fico užblokavo karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį planavo ankstesnė valdžia.

Iš 143 įstatymų leidėjų, dalyvavusių posėdyje 150 vietų parlamente, 78 balsavo už trijų partijų koalicinę vyriausybę, kuri buvo prisaikdinta spalio 25 dieną.

R. Fico grįžo į valdžią ir ketvirtą kartą perėmė ministro pirmininko kėdę, kai rugsėjo 30 dieną vykusius Slovakijos parlamento rinkimus laimėjo jo kairioji partija „Smer“, kuri rėmėsi prorusiška ir antiamerikietiška platforma.

Parlamentinę daugumą  R. Fico suformavo pasirašęs koalicijos sutartį su kairiąja partija „Hlas“ ir ultranacionalistine Slovakijos nacionaline partija.

R. Fico sugrįžimas gali reikšti dramatišką posūkį šalies užsienio politikoje ir pakenkti trapiai Europos Sąjungos ir NATO vienybei.

5,5 mln. gyventojų turinti Slovakija nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki šiol buvo ištikima jos rėmėja, dovanojo ginklų ir atvėrė sienas nuo karo bėgantiems pabėgėliams.

R. Fico nutraukė karinę pagalbą. Jis taip pat nepritaria ES sankcijoms Rusijai ir nori neleisti Ukrainai įstoti į NATO.

Jo kritikai nerimauja, kad dėl R. Fico sugrįžimo į valdžią Slovakija gali atsisakyti savo kurso ir pasekti Vengrijos, vadovaujamos ministro pirmininko Viktoro Orbano, keliu.

R. Fico pažadėjo vykdyti, jo žodžiais, suverenią užsienio politiką, užimti griežtą poziciją kalbant apie migraciją ir nevyriausybines organizacijas, taip pat pasisakė prieš LGBTIQ teises. Kai kuriems elitiniams tyrėjams ir policijos pareigūnams, tiriantiems korupcijos bylas, buvo įsakyta likti namie arba išeiti iš darbo, o vyriausybė planuoja sušvelninti bausmes už korupciją ir atlikti kitus teisinės sistemos pakeitimus.

Nuo 2020 metų, kai ankstesnė vyriausybė atėjo į valdžią su antikorupcine darbotvarke, dešimtys aukšto rango pareigūnų, policininkų, teisėjų, prokurorų, politikų ir verslininkų, susijusių su „Smer“, buvo apkaltinti ir nuteisti už korupciją ir kitus nusikaltimus. Kelių kitų asmenų bylos dar nebaigtos nagrinėti.

Pačiam R. Fico ir jo buvusiam vidaus reikalų ministrui Robertui Kalinakui (Robertui Kaliniakui) praėjusiais metais buvo pateikti kaltinimai dėl nusikalstamos grupuotės kūrimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais, bet galiausiai jie buvo panaikinti. R. Kalinakas naujojoje vyriausybėje eina gynybos ministro pareigas.

Savo tiradomis prieš žurnalistus pagarsėjęs R. Fico vieną didelį televizijos tinklą, du nacionalinius laikraščius ir internetinę naujienų svetainę pavadino savo priešais ir pareiškė, kad su jais nebendraus.

Naujos centro kairiosios koalicijos, sudarytos iš Socialdemokratų (SPD), Žaliųjų ir liberalios Laisvosios demokratų (FDP) partijų, ministrai sudarys pirmąjį lyčių atžvilgiu subalansuotą kabinetą – jame dirbs aštuonios moterys ir aštuoni vyrai.

„Aš manau, kad viskas priklausys nuo skaičių. Tikrai tokia situacija, kokia yra dabar, yra nepatenkinama ir ne tik susirgimų skaičius, ne tik didėjanti įtampa mūsų ligoninėse ir, beje, ne tik koronavirusu sergančių pacientų, bet ir dėmesys kitiems pacientams mažėja atitinkamai“, – interviu Delfi teigė G. Nausėda.

„Bet, jeigu situacija išlieka tokia, kokia yra dabar, ir tos priemonės neduoda reikiamo rezultato, tai, aš manau, kad galime svarstyti ir dar griežtesnius apribojimus, priemones, nes toks ir yra mūsų tikslas“, – pridūrė jis.

Viskas priklausys nuo skaičių.

Prezidentas taip pat atkreipia dėmesį į išaugusį mirtingumo lygį ir akcentuoja, kad lietuviai yra maža tauta, kuri privalo branginti kiekvieną gyvybę.

„Gaila, kad praėjo nemažai laiko, kol tai tapo visiškai akivaizdu ir šiandieną turbūt jau būtų tikrai nebepadoru diskutuoti, ar čia mes ne per griežtai, ar mes galėtume dar truputį demokratiškai pasvarstyti. Nebėra laiko, kada svarstyti, reikia daryti tai, ką turėjome daryti gerokai anksčiau“, – akcentavo šalies vadovas.

Viliasi, kad įsiklausys į ekspertus

G. Nausėda viliasi, kad naujoji Vyriausybė, priešingai nei jos pirmtakė, prieš priimdama sprendimus dėl COVID-19 pandemijos valdymo labiau įsiklausys į ekspertų rekomendacijas ir pasiūlymus.

„Mes nuolat bendraujame įvairiais būdais ir su medikais, ir su mūsų Vyriausybe, ir su sveikatos ekspertais, kuriuos subūrėme į sveikatos ekspertų grupę. Ko aš labiausiai norėčiau pasiekti – kad vis dėlto ne tik žodžiais deklaruotume pagarbą mokslui, profesijai, bet ir darbais. Ir šioje vietoje, deja, esu priverstas konstatuoti, kad buvo tokių momentų, kai pagalvodavau, kad valdžia – sau, o ekspertai – sau“, – interviu Delfi teigė G. Nausėda.

„Tai yra valdžia galvoja, kad ekspertai yra kažkoks paralelinis traukinys, kuriame vyksta svarstymai, diskusijos, teikiami kažkokie siūlymai, o štai mūsų traukinys važiuoja savo vėžėmis, ir galbūt mes atsižvelgsime, per langą pasiklausysime, ką jie ten siūlo, bet veikiausiai važiuosime taip, kaip esame numatę“, – pridūrė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, toks valdžios elgesys yra netinkamas. Todėl G. Nausėda viliasi, kad naujajai Vyriausybei pavyks labiau atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas ir pasiūlymus.

„Labai tikiuosi, kad šiai naujai Vyriausybei vis dėlto pavyks atsisakyti tokio požiūrio ir sveikatos ekspertų rekomendacijos bus ne tik rekomendacijos, bet tie pasiūlymai, kurie guls ir į valdžios sprendimus“, – pabrėžė G. Nausėda.

Nesijaučia delsęs tvirtindamas ministrus

Prezidentas sako, kad pagrįstai išnaudojo iš esmės visą jam numatytą laiką tvirtinant naujosios Vyriausybės ministrus. Todėl, įsitikinęs šalies vadovas, tie, kurie norėjo jį šiame procese paskubinti, tiesiog bandė spausti prezidentą. G. Nausėdos teigimu, net įvertinus COVID-19 kontekstą, greičiau priimti sprendimus dėl premjerės Ingridos Šimonytės siūlytų ministrų tikrai nereikėjo.

„O kur mes būtume nuskubėję? Turbūt visi puikiai žinome, kad Vyriausybė nėra tvirtinama kaip ministrai. Vyriausybė buvo patvirtinta tvirtinant Vyriausybės programą mūsų Seime, ir tai buvo padaryta antradienį. Pirmadienį ant stalo guli prezidento dekretas su visu Ministrų Kabinetu, neišskisiant nė vieno. Žinote, esant ankstesniems prezidentams kartais Ministrų Kabinetai būdavo patvirtinami be kai kurių ministrų. Mano atveju visi ministrai buvo patvirtinti“, – interviu Delfi sakė prezidentas.

„Mes išnaudojome visą laiką, nes nenorėjome, kad šis procesas būtų butaforinis. Aš galėjau „prasukti“ visus ministrus – atsiprašau už išsireiškimą – per porą dienų“, – pridūrė G. Nausėda ir pabrėžė esąs patenkintas tuo, kaip buvo užbaigtas Vyriausybės formavimas.

„Aš esu patenkintas šiuo procesu ir jo rezultatu. O tas noras mus paskubinti galbūt kilo ir iš to, kad norėta paspausti prezidentą, kad jis per daug nesiaiškintų, kad jis patvirtintų tai, kas yra pateikta“, – sakė prezidentas.

Gitanas Nausėda/P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

Politinė konkurencija

G. Nausėda sako, kad COVID-19 pandemijos sąlygomis Lietuvos politinės jėgos turėtų susitelkti ir kuo labiau ieškoti bendresnių sprendimų reaguojant į kilusią sveikatos bei ekonomikos krizę.

„Mes turėtume susėsti prie bendro stalo ir sakyti: šie žingsniai yra absoliučiai būtini ir baikime vienas kitam kaišioti kojas“, – interviu Delfi teigė G. Nausėda, kartu pažymėdamas, kad dės pastangas, jog taip ir įvyktų.

„Tiek, kiek tai priklausys nuo manęs, tikrai stengsiuosi šitą politinės kultūros elementą diegti Lietuvos visuomenėje. Ar tai pavyks man vienam? Manau, man tikrai reikia pagalbos ir iš mūsų žmonių (...). Nes priešingu atveju toliau gyvensime susipriešinimo visuomenėje nuotaikomis, o tai dabar būtų tiesiog pernelyg didelė prabanga“, – teigė jis.

„Galbūt politinės konkurencijos niekas negali išjungti, bet suvokiant, kokia yra situacija, ir kad tai tikrai yra unikali situacija – turėtume lygiai taip pat suvokti, kad ir ta politinė konkurencija dabartinėmis sąlygomis turėtų įgyti kitokių formų, ne tokių destruktyvių, ne sėdėjimo apkasuose ir mėtymo vienas į kitą akmenimis formų. Tikrai šito sau dabar negalime leisti“, – pridūrė prezidentas.

I.Šimonytė prieš S.Skvernelį

Jei Seimas nepaseks Prezidento pavyzdžiu maro metu mėgautis ministrų kabineto formavimo procesu, gal ryt pagaliau baigsis tarpuvaldis ir prisieks aštuonioliktoji po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė. Ar jos nariai labiau tinkami šiam darbui nei jų pirmtakai?

"Nėra ko lyginti – Ingrida Šimonytė labiau pasirengusi premjero darbui, nei ateidamas į šį postą buvo Saulius Skvernelis", – neabejoja Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Abu jie prie Vyriausybės vairo stojo būdami bendraamžiai – 46-erių, tačiau naujoji premjerė – turėdama daugiau politinės patirties. I.Šimonytė nėra Seimo veteranė – čia pradėjo antrą kadenciją, bet ji jau yra dirbusi finansų ministre ir labai sunkiu – pasaulinės finansų krizės laikotarpiu. O S.Skvernelis buvo beveik politikos naujokas – tik pusantrų metų padirbęs vidaus reikalų ministru, pirmą kartą išrinktas į Seimą.

I.Šimonytės pranašumas – ir jos išsilavinimas: ji baigusi ekonomiką bei verslo administravimą ir vadybą. S.Skvernelis baigęs teisę, bet, pastebi M.Baltrukevičius, su policijos pakraipa.

Lyginant I.Šimonytės komandą su S.Skvernelio pirmos sudėties ministrų kabinetu, prisiekusiu 2016-aisiais, valdyti ateina vidutiniškai beveik trejais metais jaunesni, politinės patirties turintys asmenys, iš kurių net vienuolika – Seimo nariai (2016 m. tokių buvo trys). Pirmą kartą Vyriausybėje tiek moterų – net septynios (2016-aisiais buvo trys, tačiau paskui buvo etapas, kai nebuvo nė vienos).

Tiesa, kadencijos pabaigos sulaukė tik penki iš keturiolikos pirmos sudėties S.Skvernelio Vyriausybės ministrų: krašto apsaugos – Raimundas Karoblis, užsienio reikalų – Linas Linkevičius, finansų – Vilius Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo – Linas Kukuraitis, energetikos – Žygimantas Vaičiūnas. Kai kas portfelio neteko dėl koalicijos perturbacijų, susvyravusios reputacijos ar, atvirkščiai, – politinės karjeros šuolio į Briuselį, tačiau daugiausia – dėl politinės paramos Seime stygiaus.

Iš buvusio kabineto

Bet vienas iš tų viduryje kadencijos nubyrėjusių S.Skvernelio ministrų dabar taps I.Šimonytės komandos nariu. Paskutinis nominuotas į naują Vyriausybę 50-metis Kęstutis Navickas prieš ketverius metus prisiekė kaip aplinkos, o dabar bus žemės ūkio ministru. Pirmąjį ministro portfelį jis prarado kadencijos pusiaukelėje, kai S.Skvernelis staiga išmetė ne tik mokytojų streikus prisišaukusią švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, bet ir dar du, pareiškęs, kad Vyriausybei reikia perkrovimo.

Šiemet gegužę paskelbta, kad nepartinis K.Navickas į Seimo rinkimus eis su konservatoriais. Nors mandato nelaimėjo, bet štai gauna ministro portfelį.

Tiesa, jis į Žemės ūkio ministerijos galvą jau buvo trečias dublis. Teikiant prezidentui kandidatų į ministrus pavardes sąraše nebuvo vienintelio – žemės ūkio. Neoficialiomis žiniomis, Gitanui Nausėdai netiko Kazio Starkevičiaus kandidatūra.

Netiko ir vėliau pasiūlyta buvusi šios ministerijos kanclerė ir viceministrė Dalia Miniataitė, nes Prezidentas neįžvelgė jos vizijos.

"Skirtingų dalykų tikimės iš puikaus valstybės tarnautojo ir iš ministro – iš pastarojo tikimės daugiau vizionieriškumo, kaip toje srityje turėtų būti formuojama politika. D.Miniataitė per viešus pasisakymus neatrodė labai tvirtai sugebanti iškomunikuoti savo prioritetus", – vertina politologas M.Baltrukevičius.

Pasak jo, įprastinėmis aplinkybėmis tiktų patyręs politikas, koks yra dabartinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Tačiau turint omenyje, kad žemės ūkis išgyvena pokyčius, o su Europos žaliuoju kursu jų bus dar daugiau, gerai, kad pasirinktas žmogus iš aplinkosaugos srities.

O prie anksčiau K.Navicko vadovautos Aplinkos ministerijos vairo stos 36-erių Simonas Gentvilas – patyręs politikas, dirbęs Seimo Aplinkos komitete. "Bet kai kurie jo pasisakymai kelia klausimų, tad aplinkosaugininkai ne veltui į jį žiūri atsargokai. Bet jie bent jau džiaugiasi, kad aplinkos ministro poste neliks Kęstučio Mažeikos, o Aplinkos apsaugos ministerijos nereikės pervardyti į Aplinkos niokojimo, nes dėl kai kurių K.Mažeikos sprendimų atrodė, kad jam svarbiausi buvo medžiotojų interesai", – M.Baltrukevičius mano, kad S.Gentvilas – ne pats geriausias pasirinkimas, bet gal nustebins.

Vadybininkas ar medikas?

Turbūt nė vienam kitam tiek daug žmonių nelinki sėkmės ministro poste kaip 48-erių socialinių mokslų daktarui Arūnui Dulkiui, nes visi norime, kad kuo greičiau būtų suvaldyta COVID-19 pandemija.

Būsimo sveikatos apsaugos ministro ir jo pirmtako profiliai labai skiriasi: vadybininkas prieš mediką. "Prieš COVID-19 Aurelijus Veryga padarė ir abejotinų sprendimų, ir įnešė teigiamų poslinkių į kai kurias užleistas sritis. Pavyko gerai suvaldyti pirmą COVID-19 bangą, tačiau dabar turime daug problemų. Tad šiuo atveju tikrai puiku, kad A.Dulkys – patyręs vadybininkas, tai leidžia tikėtis sėkmingesnio pandemijos krizės valdymo. Sveikatos apsaugos sritis tampa vis kompleksiškesnė, tad ypač šioje situacijoje svarbesnė vadybinė, o ne mediko patirtis", – mano M.Baltrukevičius.

Kas geriau sveikatos apsaugos ministro poste – patyręs psichiatras A.Veryga ar patyręs vadybininkas A.Dulkys? (I. Gelūno, V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.)

Prezidentas A.Dulkiui šiemet nepasiūlė antrą kadenciją vadovauti Valstybės kontrolei, dabar jis išsakė abejonių, ar neturėdamas patirties šioje srityje pajėgs suvaldyti COVID-19 pandemiją, ir jo pavardę palaimino tik išgavęs premjerės pažadą prisiimti asmeninę atsakomybę už šį ministrą.

Švietime sėkmė negarantuota

Švietimą tiek nueinančioji, tiek naujoji Vyriausybė įvardija kaip vieną svarbiausių prioritetų. Daug panašumų ir tarp švietimo, mokslo ir sporto ministrų. Abu jie iš universitetinės aplinkos. Pusę kadencijos ministravęs Algirdas Monkevičius sukaupęs ir politinės patirties, nebe pirmąkart vadovavo ministerijai, o 48-erių Jurgita Šiugždinienė – tik pernai pirmąkart išrinkta į Kauno miesto tarybą, dabar pirmą kartą tapo Seimo nare. Tiesa, Vyriausybės koridorius ji gerai pažįsta: 2009–2012 m. buvo ministro pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento direktore, vicekanclere.

"Tačiau matėme ne vieną puikiai išsilavinusį ministrą iš akademinės aplinkos, kuriam labai prastai sekėsi susikalbėti su mokytojais. Ir šią kadenciją ne aukštojo mokslo sistema, kurioje taip pat yra problemų, bet būtent mokyklų klausimai bus pagrindiniai. Nemanau, kad čia J.Šiugždinienei, nepaisant jos geros kompetencijos aukštajame moksle, sėkmė yra garantuota", – mano M.Baltrukevičius.

Nors ir A.Monkevičius, ir jį keičianti J.Šiugždinienė turi aukštojo mokslo kompetencijų, bet jau ne vienam puikiai išsilavinusiam ministrui iš akademinės aplinkos labai prastai sekėsi susikalbėti su mokytojais. (Fotobanko nuotr.)

Ministrų lygiosios

Daugelio ministerijų ligšiolinių ir naujų vadovų tinkamumą tokiam postui sunku pasverti. Štai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis į jį atėjo šioje srityje turėdamas labai daug praktinės patirties – vadovavo Vilniaus arkivyskupijos "Caritui".

Šios ministerijos sritys labai sudėtingos, problemų daug, bet, M.Baltrukevičiaus vertinimu, nors ne viskas tobulai pavyko, L.Kukuraitis išjudino kelias senas problemas, kaip kad institucinė globa, priimti sprendimai kovojant su skurdu.

Bet ir 39-erių Monika Navickienė atrodo pasirengusi eiti tokias pareigas. Jos įdirbis politinėje srityje didesnis nei pirmtako, o Seime ji dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tad išmano šią sritį.

Finansų ministrų profiliai skirtingi, bet, M.Baltrukevičiaus nuomone, nėra taip, kad kuris iš jų turėtų akivaizdų pranašumą. Ateidamas į finansų ministro postą V.Šapoka turėjo gerokai daugiau patirties finansų srityje. Tačiau vėliau, pasak politologo, išryškėjo jo politinės patirties trūkumas, kai kuriais atvejais per daug technokratiškas, per mažai politinis požiūris.

39-erių Gintarę Skaistę, nors ji ir buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė, iki šiol matėme kaip politikę, kuri labiau specializavosi socialinės apsaugos, o ne ekonomikos ar finansų srityse. Ji jau turi politinės patirties: 2007–2016 m. buvo Kauno miesto tarybos narė, dabar antrą kartą išrinkta į Seimą. Jos puikus išsilavinimas, ji – ekonomikos mokslų daktarė. Bet, M.Baltrukevičiaus vertinimu, daugiau patyrusi kaip teoretikė mokslininkė, o jos sąsajos su ekonomika nedidelės. Iki 2016 m. išrenkant į Seimą ji dirbo vienos įmonės pardavimo vadove.

Paskelbus G.Skaistės kandidatūrą, prisiminta ir sena istorija, kai ji buvo pagauta neblaivi vairuojanti automobilį.

Vidaus reikalų ministerijai Rita Tamašunienė vadovavo vos metus ir kelis mėnesius, buvo nelabai matoma nei iš gerosios, nei iš blogosios pusės. Tiesa, Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisro istorijoje buvo tikėtasi kur kas ryškesnio jos vaidmens.

Nauja ministrė – 38-erių Agnė Bilotaitė, kaip ir jos pirmtakė, turi politinės patirties kaip Seimo narė, tačiau vykdomojoje valdžioje naujokė. "Tad kol kas – klausimas, kaip ji čia susitvarkys", – prognozuoti nesiima M.Baltrukevičius.

O, pasak jo, Teisingumo ministerijoje ne patį stipriausią ministrą keičia ne pati stipriausia būsima ministrė – 32-ejų Evelina Dobrovolska: "Jos politinė patirtis labai maža, teisinė karjera lig šiol neatrodo labai įkvepiančiai. Bet Laisvės partija pasiūlė jos kandidatūrą palyginti su dabartiniu ministru Elvinu Jankevičiumi, kuris visai neturi teisinio išsilavinimo. Tiesa, turi vadybinės patirties, bet realiai per savo pusantrų metų ministro poste nebuvo labai matomas."

Prezidentas viešai neišsakė pastabų vieninteliam – užsienio reikalų ministru pasirinktam 38-erių Gabrieliui Landsbergiui. "Šiame poste diplomatą su didžiule politine patirtimi keičia gana patyręs politikas su šiokia tokia diplomatinio darbo patirtimi", – G.Landsbergį ir Liną Linkevičių lygina M.Baltrukevičius.

Tiesa, G.Landsbergis buvo europarlamentaras ir gana gerai matomas. Pasak politologo, privalumas ir tai, kad Europos liaudies partija, kuriai priklauso Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tiek Europos Parlamente, tiek visoje Europoje yra gana stipri, ir tie ryšiai G.Landsbergiui palengvina startines pozicijas. Kaip ir tai, kad jis yra partijos pirmininkas, o Europoje tradiciškai vienas iš valdančiosios koalicijos partijų lyderių imasi užsienio reikalų ministro pareigų.

"Tad užsienio reikalų ministro pasirinkimas neblogas: esame turėję ministrų ir su įspūdingesne diplomatine patirtimi, bet ir G.Landsbergis tokios turi, be to, jis turi ir politinės patirties", – mano M.Baltrukevičius.

Pirmtakai pranoksta

Pasak jo, nėra jokių abejonių, kad ligšiolinis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas stipresnis ir tikrai turėjo daugiau ekspertinio patyrimo nei dabar siūlomas 36-erių Simonas Kairys.

Naujas ministras turi patirties politikoje, bet ne nacionalinėje – jis buvo Kauno miesto savivaldybės nariu, vicemeru, dabar – Kauno mero patarėjas kultūros klausimais. Vis dėlto, primena M.Baltrukevičius, Kaunas bus Europos kultūros sostine, realu, kad jo modernizmo architektūra gali būti įtraukta į UNESCO sąrašą, o šiais klausimais dirbo ir S.Kairys.

M.Baltrukevičiaus manymu, 2016 m. pasirinkimas dėl krašto apsaugos ministro buvo puikus: Raimundas Karoblis – diplomatas, o Lietuvos gynybos klausimais labai svarbus bendravimas su NATO, partnerysčių mezgimas, gynybos diplomatija.

Ligšiolinis krašto apsaugos ministras šioje srityje turėjo daugiau praktinės patirties, o naujas – 57-erių Arvydas Anušauskas Seime turi didelę politinę patirtį, Seime dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Nors politinė patirtis svarbi, bet, pastebi M.Baltrukevičius, ne tiek reikšminga srityse, kur ypač aiškus konsensusas tarp partijų, kaip kad ir krašto apsaugoje.

A.Anušausko trūkumas, kad jis gerai nemoka anglų kalbos. "Bet visko išmokstama. Imponuoja, kad jis pats apie tai kalba ir ketina mokytis. Geri pamatai ministerijos kuruojamose srityse padėti, tad A.Anušauskas turi visas galimybes toliau juos tvirtinti", – mano M.Baltrukevičius.

O Energetikos ministerijai vadovausiantis 50-metis Dainius Kreivys vis kritikavo ligšiolinį ministrą Žygimantą Vaičiūną dėl minkštumo Astravo atominės elektrinės klausimais, kad nepakankamai kovoja dėl Lietuvos energetinio saugumo. "Dabar turės galimybę pats parodyti, kaip viskas turėtų vykti. Tiek Prezidentas, tiek I.Šimonytė vertina D.Kreivio šios srities išmanymą, politinę patirtį, bet reputacine prasme tai yra rizika. Iš Prezidento jis gavo žinutę, kad nepasikartotų panašios istorijos, kurios jam 2011 m. kainavo ministro postą", – M.Baltrukevičius primena skandalą, kai per tuomečio ūkio (dabar ekonomikos ir inovacijų) ministrui pavaldžią instituciją jo mamos valdomai įmonei buvo skirta europinė parama.

Ingridos Šimonytės Vyriausybėje yra ir gana silpnų ministrų, bet visas kabinetas atrodo kiek stipresnis nei baigiantysis kadenciją. Blogiau būti neturėtų, o kiek bus geriau, pamatysime.

Nauji – tinkamesni

Politologo vertinimu, ekonomikos ir inovacijų ministro pareigoms 31-ų Aušrinė Armonaitė gal ir tinkamesnė nei jos pirmtakas Rimantas Sinkevičius. Abu jie turi politinės patirties, žinoma, R.Sinkevičius ir dėl amžiaus jos turi daugiau. Bet A.Armonaitė pagal savo amžių irgi patyrusi – antrą kadenciją išrinkta į Seimą, buvo Vilniaus miesto tarybos narė, yra partijos pirmininkė.

O ministerijoje, turint omeny ir inovacijų sritį, ji turbūt bus geresnė ministrė nei R.Sinkevičius, juolab kad šis buvo pasirinktas tik užbaigti kadenciją, kai "valstiečiams" nepavyko gauti Prezidento pritarimo Luko Savicko kandidatūrai. A.Armonaitė gali sėkmingai tęsti pirmojo 2016–2020 m. kadencijos ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, kuriam neblogai sekėsi, pradėtą darbą.

Politologo manymu, akivaizdžiausias naujo ministrų kabineto nario pranašumas prieš pirmtaką – naujas Susisiekimo ministerijos vadovas, nes Jaroslavas Narkevičius pridarė tiek abejotinų srendimų, kad kartelė nelabai aukšta.

Tiesa, šios ministerijos sritis sudėtinga, čia veikia daug stiprių interesų grupių, tai labai kompleksiška sritis. Politologas daro prielaidą, kad gal dėl kompleksiškumo Prezidentas atmetė Kasparo Adomaičio, bet pritarė ligšiolinio ekonomikos ir inovacijų viceministro Mariaus Skuodžio kandidatūrai. M.Baltrukevičiaus prognozėmis, jam gali pavykti pasiekti teigiamų pokyčių, nes jis turi tikrai gerą išsilavinimą, nemažai darbo valstybės institucijose patirties. Nors, žinoma, pirmasis S.Skvernelio Vyriausybės susisiekimo ministras Rokas Masiulis buvo geriausias šios ministerijos vadovas per pastarąjį dešimtmetį, tad jam prilygti bus nelengva.

Politinė patirtis

S.Skvernelio pirmos sudėties Vyriausybė buvo formuojama kaip profesionalų, bet politinė patirtis ministrui – vienas svarbiausių dalykų. "Esame matę ne vieno ministro paslydimą dėl politinės patirties trūkumo. Kurti ekspertines vyriausybes, ką bandė S.Skvernelis kadencijos pradžioje, nėra pats geriausias kelias. Kitų šalių patirtys rodo, kad tokios formuojamos nebent per dideles krizes. Vyriausybės darbas – politinis procesas ir normalu, kad dabar didžioji dalis ministrų kabineto yra Seimo nariai", – neabejoja M.Baltrukevičius. Gal tai padės ministrams sulaukti daugiau politinės paramos savo sprendimams, ko taip trūko kai kuriems S.Skvernelio Vyriausybės nariams.

Bet, primena politologas, gali būti ir sėkmės istorijų kaip R.Masiulio, kuris, neturėdamas politinės patirties, bet būdamas geras vadybininkas, buvo puikus energetikos, o paskui – susisiekimo ministras. Vadybinė, vadovavimo patirtis ne mažiau svarbi nei dalykinės žinios, nes ne visi puikūs savo srities ekspertai gali ir gerai vadovauti. Žinoma, dalykinės žinios taip pat labai svarbios.

Pasak politologo, ministrui svarbu ir politinė, ir vadybinė patirtis, ir žinios, ir nepriekaištinga reputacija – tai turėtų būti derinys.

"Žvelgiant į I.Šimonytės Vyriausybės sudėtį, yra ir gana silpnų ministrų, bet visas kabinetas atrodo kiek stipresnis nei baigiantysis kadenciją. Blogiau būti neturėtų, o kiek bus geriau, pamatysime, kai įsibėgės darbas. Kai kuriose srityse galime tikėtis ir didesnių proveržių. Iki tobulos Vyriausybės toli, bet tobulų nebūna", – sako M.Baltrukevičius.

„Pirmos formalios diskusijos, derybos įvyko, manau, kad produktyviai ir konstruktyviai. Pasikeitėm nuomonėm apie pataisas, kurios buvo suplaukusios per ilgąjį savaitgalį, dabar tiesiog reikia ieškoti tikslesnių formuluočių, kurios atitiktų visų lūkesčius“, – po pirmojo derybinio susitikimo sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

Koaliciją buriančių partijų atstovai sako dėl partijų kuruojamų sričių ir postų nekalbėję, pradeda koreguoti susitarimo projektą ir artimiausią susitikimą, taip pat ir koalicijos sutarties pasirašymą, žada artimiausiu metu.

„Akivaizdu, kad dėl darbo krypties iš esmės sutarėme, yra keli diskusiniai punktai, galima apibendrintai sakyti taip, kad dėl 80 procentų sutarėme, 20 yra palikta diskusijai, kuri ir toliau vyks artimiausiomis dienomis“, – sakė Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad bus buriama darbo grupė, kuris rengsis perimti COVID-19 situacijos valdymą.

„Dėl ko sutarėme, kad labai svarbu spręsti COVID-19 situaciją, periminėti visą informaciją, kuri suplaukusi į institucijas, sudarysime grupelę iš partijų deleguotų žmonių būtent dėl COVID-19 priemonių“, – sakė A. Armonaitė.

Pasak G. Lansbergio, artimiausiu metu bus parengta koalicijos sutarties nauja redakcija, besiderančios partijos įvertins, ar joje atsispindi dalykai, dėl kurių sutarta per susitikimą, ir tuomet bus galima rinktis į kitą derybinį susitikimą.

Dėl ko sutarėme, kad labai svarbu spręsti COVID-19 situaciją, periminėti visą informaciją, kuri suplaukusi į institucijas.

Klausiamas, kada galėtų būti pasirašyta koalicijos sutartis, G. Landsbergis atsakė, jog „tikrai nedelsiant“. „Nenoriu spekuliuoti, vyksta konstruktyvios diskusijos, bet tikrai nei viena diena ilgiau nei reikėtų“, – sakė konservatorių vadovas.

Vienas iš klausimų, dėl kurių nėra galutinio sutarimo, yra civilinės partnerystės tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties poroms įteisinimas, to siekia liberalų partijos.

„Mes esame derybose ir diskutuosime. Žinoma, kad Laisvės partija siekia, kad būtų partnerystė, matau, kad mus girdi, ir ieškosime kartu formuluočių, kad spręstųsi šis klausimas“, - sakė A. Armonaitė.

G. Landsbergis teigė, kad dėl partnerystės „ieškos formuluočių“, kurios būtų priimtinos konservatorių bendruomenei.

„Mes girdime koalicijos partnerių idėjas, kurios svarbios, ir formuodami koaliciją sakėme, kad ši koalicija turėtų būti  įsiklausanti koalicija, ieškome formuluočių, kurios būtų priimtinos ir mūsų bendruomenei“, – pažymėjo konservatorių vadovas.

Jis taip pat patvirtino, kad nebuvo kalbama apie kandidatus į politinius postus, bet „aptartas principas, kaip ir Ingrida Šimonytė buvo įvardinusi, kad ieškotume asmenybių, pirmiausia kurios tinkamai galėtų tai sričiai atstovauti ir jai vadovauti“.

Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija antradienį susitiko pirmo oficialaus derybinio susitikimo dėl naujos Vyriausybės.

Jei derybos baigsis sėkmingai, nauja centro dešinės Vyriausybė darbą turėtų pradėti gruodžio mėnesį.

Premjere pretenduoja tapti konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

Konservatoriai Seime turės 50 mandatų, Liberalų sąjūdžiui atstovaus 13 parlamentarų, Laisvės partija iškovojo 11 mandatų.

Vos 84 iš 350 vietų parlamente turinčių socialistų premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybės atstovavimas yra mažiausias nuo pat šalies sugrįžimo prie demokratijos.

Dėl šios priežasties vyriausybei bus sunku valdyti, nes reikės kliautis kraštutinių kairiųjų partijos „Podemos“ ir baskų bei katalonų nacionalistų deputatais, parėmusiais P. Sanchezo inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo veteranu M. Rajoy.

Nesitikima, kad naujasis ministrų kabinetas, kuriame taip pat yra šeši vyrai, dirbs visą kadenciją iki 2020-ųjų.

46 metų P. Sanchezo, kuris praėjusį penktadienį per balsavimą dėl nepasitikėjimo nušalino konservatorių premjerą Mariano Rajoy (Marianą Rachojų), vyriausybėje yra 11 moterų ir šeši vyrai, tarp jų – astronautas Pedro Duque (Pedras Dukė), gausiantis mokslo ministro portfelį.

Dabartinė Europos Komisijos biudžeto departamento vadovė Nadia Calvino (Nadia Kalvino) taps ekonomikos ministre, o buvęs Europos Parlamento pirmininkas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) – užsienio reikalų ministru.

P. Sanchezas sakė, kad jo vyriausybė „atspindi tai, kas yra geriausio visuomenėje“, kurią jis apibūdino kaip sudarytą iš vyrų ir moterų, senų ir jaunų žmonų, suleidusią šaknis į Europos Sąjungą.

Buvę teisėjai, prokurorai

Naujajame ministrų kabinete yra du socialistai veteranai – vicepremjerė Carmen Calvo (Karmen Kalvo) ir J. Borrellis.

C. Calvo, kuri 2004–2007 metais dirbo kultūros ministro poste, taip pat bus lygybės ministrė. Lygybė yra P. Sanchezo vyriausybės prioritetas šalyje, kur moterys kovo 8 dieną surengė beprecedentį streiką už savo teises.

Teisingumo ministeriją perima kovos su terorizmu prokurorė Dolores Delgado, Gynybos ministeriją – buvusi Aukščiausiojo Teismo teisėja Margarita Robles. Moterys taip pat vadovaus švietimo, įdarbinimo, sveikatos apsaugos politikai.

Vidaus reikalų ministru paskirtas buvęs Nacionalinio Teismo teisėjas Fernando Grande-Marlaska (Fernandas Grandė-Marlaska), kuris nagrinėdavo bylas prieš baskų separatistų grupuotę ETA.

Moterys taip pat vadovaus ekonominei komandai P. Sanchezo vyriausybėje, kurios pagrindinis prioritetas, kaip sakė premjeras, bus Madrido įsipareigojimai ES mažinti deficitą.

Ispanija pažadėjo 2018 metais sumažinti savo deficitą iki 2,2 proc. BVP ir tokiu būdu pagaliau neviršyti Briuselio nustatyto 3 proc. limito.

Naujoji ekonomikos ministrė N. Calvino turi 12 metų patirtį aukštuose postuose Briuselyje.

Tuo tarpu biudžeto ministre taps Maria Jesus Montero (Marija Chesus Montero), panašų darbą dirbusi regioniniu lygiu pietinėje Andalūzijoje.

„Stabilumo vardan“ P. Sanchezas taip pat pažadėjo įgyvendinti 2018 metų biudžetą, parengtą ankstesnės konservatorių vyriausybės.

Tarp svarbiausių biudžeto priemonių yra mažiausių pensijų didinimas 1–3 proc. ir atlyginimų didinimas valstybės tarnautojams.

Kitais metais šalyje vyks municipaliniai, regioniniai ir europiniai rinkimai.

Katalonai, astronautas, rašytojas

P. Sanchezo naujojoje komandoje, kurią socialistų lyderis karaliui pristatė trečiadienį, taip pat yra mokslo, inovacijų ir universitetų ministras. Juo tapo pirmasis Ispanijos astronautas P. Duque.

Įsibėgėjant „Brexit“ procesui, Italijoje į valdžią atėjus euroskeptiškai populistų vyriausybei, naujasis Ispanijos ministrų kabinetas išsiskiria proeuropietiškumu.

Europos Komisija sveikino N. Calvino paskyrimą ekonomikos ministre, be to, J. Borrellis 2004–2007 metais buvo Europos Parlamento pirmininkas.

Šis katalonas, kuris kategoriškai nepritaria savo gimtojo regiono nepriklausomybės judėjimui, turės užsienyje ginti vyriausybės įsipareigojimus dėl Ispanijos vienybės.

J. Borrellis yra sakęs, kad ankstesnė konservatorių vyriausybė buvo „labai bloga“ kalbant apie viešuosius ryšius užsienyje katalonų separatistų klausimu.

Kasdieniais Madrido santykių su Ispanijos regionais klausimais rūpinsis kita katalonė – Meritxell Batet (Meričel Batet). Jai tenka sunki užduotis bandyti švelninti situaciją itin susiskaldžiusiame savo pačios regione.

Tuo tarpu kultūros ministru tampa apdovanojimų pelnęs rašytojas Maximas Huerta (Maksimas Huerta).

Trečiadienį apsvarstęs praėjusios kadencijos Socialinių reikalų ir darbo ministerijos (SADM) parengtą paketą dėl vaiko teisių apsaugos, komitetas nusprendė siūlyti jį grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Žmogaus teisių komiteto, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kitų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus.

Be to, komitetas mano, kad šį įstatymo projektą yra tikslinga įvertinti naujai Vyriausybei, pažymima Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro paskelbtame pranešime.

SADM projekte, be kita ko uždraudžiamos fizinės bausmės vaikams, tačiau tokias įstatymo pataisas yra parengę ir naujojo Seimo nariai. Jas inicijuojantis Seimo Savižudybių prevencijos komisija argumentuoja, kad jos parengtomis pataisomis fizinės bausmės būtų uždraustos greičiau nei būtų priimtas naujos redakcijos SADM projektas, aprėpiantis daugiau sričių.