Dramų buvo mažiau
Kovo viduryje sociologai suskubo prognozuoti, kaip netikėti pokyčiai paveiks Lietuvos žmonių gyvenimus. Tada dairytasi į užsienio šalis, remtasi jų pavyzdžiu.
Pavasarį bandyta aiškinti, kad būdamos namuose šeimos ims kivirčytis, pyktis, padaugės girtaujančiųjų. Garsiai imta teigti, kad poros išgyvens tikras dramas, daugės smurto namuose atvejų, o po to – ir skyrybų.
Paaiškėjo, kad ši prognozė uostamiestyje nebuvo visiškai teisinga, pasirodo, pabuvimas drauge daugeliui buvo tik į gera, smurto atvejų net sumažėjo. Tai byloja skaičiai.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenys rodo, kad pavasarinio karantino metu ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje mūsų apskrityje buvo beveik ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus.
Skaičiai skelbia, kad nuo šių metų kovo 16-osios iki birželio 16 dienos visoje apskrityje pradėta 213 tyrimų dėl skriaudų namuose, o pernai tuo pačiu metu pareigūnai pradėjo net 289 tokius tyrimus.
Klaipėdoje per pavasarinį karantiną pareigūnai ėmėsi 87 smurto tyrimų, o pernai tirtas 121 skriaudų šeimose atvejis.
Rudenį – netikėtas pokytis
Tiesa, ruduo buvo kitoks – namuose smurtauta taip pat dažnai, kaip ir pernai.
Vien nuo šių metų lapkričio pirmosios iki gruodžio 20 dienos visoje apskrityje pradėti 125 tyrimai dėl skriaudų šeimose, pernai per tą patį laiką jų būta tik pora atvejų mažiau.
Mieste rudeninio karantino metu šiemet pareigūnai pradėjo 58 tyrimus, o pernai jų buvo 50.
Bandymą svarstyti, kad pareigūnai neturėjo laiko imtis smurto atvejų Klaipėdos apskrities policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas atmeta.
"Reagavimas į smurtą namuose mums vis dar yra prioritetas, pareigūnai niekada neatideda tokių iškvietimų ir pirmiausia skuba gelbėti namiškių skriaudžiamų žmonių. Todėl tik sociologai gali atsakyti, kodėl pavasarį šeimose smurto buvo mažiau nei praėjusiais metais ir rudenį", – tikino A.Motuzas.
Lauks geresnių laikų
Kaip šeimos išgyveno pirmąjį karantiną ir kaip joms sekasi dabar, galima spręsti ir iš kitų skaičių.
Šiemet iki Kalėdų Klaipėdoje santuokas nutraukė 462 šeimos, pernai per visus metus išsituokė 557 poros.
Galima sakyti, kad šeimos dėl patirtų netikėtų išbandymų tvirtėjo. Bet skeptikai gali tikinti, kad dėl teismų darbo suvaržymų ištuokos bylos vyko sudėtingiau.
2019-aisiais Klaipėdoje susituokė 1 277 poros. Šiemet iki metų pabaigos, jeigu paskutinėmis dienomis tuoktis planavusieji nepersigalvos, Klaipėdoje bus sutuoktos 972 poros.
Tai reiškia, kad šiemet savo santykius įteisins 305 poromis mažiau nei pernai.
Norime tikėti, kad kiekviena pora susituokia ne metams ar dvejiems, o ilgam ir laimingam likusiam gyvenimui.
Klaipėdos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė atskleidė tokio didelio skirtumo priežastis – nemažai porų, planavusių šventę ne tik sau patiems, bet ir artimiesiems, atidėjo tuoktuves iki geresnių laikų.
Pavasarį taip apsisprendusieji suklydo manydami, kad ruduo tuoktuvėms bus palankesnis.
Didesnė dalis ypatingąjį gyvenimo įvykį planuoja kitiems metams. Neretai poros apie apsisprendimą atidėti tuoktuves praneša vos prieš dieną iki iš anksto numatytos dienos.
Taip atsitiko ir prieš Kalėdas. Iš šešių ketinusių tą dieną susituokti atvyko trys poros.
Tiesa, dvi paskutines metų dienas Santuokų rūmuose tuoktuvės vyks. Aukso žiedus sumainys 16 jaunavedžių porų.
Panašu, kad rudeninio karantino metu santuokų labai nesumažėjo.
Pavyzdžiui, pernai spalį susituokė 87 poros, 8 poros tuokėsi bažnyčioje, šiemet tą patį mėnesį žiedus sumainė 82 poros, dar 6 poros tuokėsi prie altoriaus.
Mados: šiemet visi buvome priversti įsigyti medicinines kaukes ir dėvėti jas net lauke. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pernai lapkritį šeimas sukūrė 57 poros, dvi – bažnyčioje, šiemet tą patį mėnesį – 46 poros.
Pernai nuo gruodžio 1 dienos iki 23-iosios įregistruotos 47 santuokos, viena pora susituokė bažnyčioje. Šiemet būta 40 santuokų, viena taip pat Dievo namuose.
Jau laukiasi mažylių
"Žmonių gyvenimas tęsiasi, ir visko stabdyti neįmanoma. Šiemet atnaujinome santuokos ceremonijos tekstą, bet jame nėra nieko, kas primintų karantiną. Juk pandemijai ateis galas, norime tikėti, kad kiekviena pora susituokia ne metams ar dvejiems, o ilgam ir laimingam likusiam gyvenimui, kad ir ką rodytų statistika" – neslėpė optimizmo G. Misevičienė.
Nemaža dalis besituokiančiųjų jau laukiasi šeimos pagausėjimo. Yra ir tokių porų, kurios tiesiog nekeičia svarbiausių savo gyvenimo planų ir net džiaugiasi galėdamos mažiau išleisti vestuvėms.
Karantino metu santuokos – kur kas kuklesnės nei nesant suvaržymų. Ceremonijos ne tokios iškilmingos jau vien todėl, kad jose dalyvauja mažiau žmonių.
Dabar į Santuokų rūmus leidžiama įeiti ne daugiau nei penkiems asmenims. Vaikus prašoma palikti namuose.
Santuokos lauke, netradicinėse vietose šaltuoju metų laiku (nuo rugsėjo 15-osios iki gegužės 15 dienos) nevykdomos.
Gražina Misevičienė / Redakcijos archyvo nuotr.
Iki karantino šaltuoju metu būdavo galima susituokti kokioje nors kitoje uždaroje patalpoje. Dabar, kai galioja griežti ribojimai, tokios patalpos uždarytos. Kavinės, restoranai, muziejai, rūmai, salės lankytojų nepriima.
Kita vertus, Santuokų rūmų darbuotojams lengviau suvaldyti situaciją rūmuose, kur galima nesunkiai sužiūrėti, kad santuokos metu dalyvautų ne daugiau kaip penki asmenys.
Dažniausiai tai yra jaunavedžiai, liudininkai ir fotografas. Neretai fotografo vaidmens imasi kuris nors liudytojas.
Pasak G.Misevičienės, žmonės laikosi numatytos tvarkos. Visi be išimties įeinantys į rūmus privalo dėvėti kaukes. Darbuotojai taip pat ceremoniją organizuoja kaukėti.
Bučinys – per kaukę
Pavasarį tiek jaunavedžiai, tiek tuoktuvių rengėjai dar ir mūvėjo medicinines pirštines.
Rudeninio karantino metu tokio reikalavimo neliko, bet dezinfekciniai skysčiai padėti matomose vietose, jais raginami naudotis ir besituokiantieji.
Po kiekvienos poros sutuoktuvių dezinfekuojami net rašikliai.
"Jaunavedžiams nusismaukti kaukes leidžiame tik pirmajam jų santuokiniam bučiniui. Bet būna ir tokių, kurie bučiuojasi per kaukes. Turbūt kai kurie būna sutrikę, išsigandę ar taip tik juokauja. Gal ir juokinga, juk tą patį vakarą jie guls į vieną lovą. Bet reikalas yra kitas – norime saugumo ir savo darbuotojams", – paaiškino G.Misevičienė.
Kai kurie jaunavedžiai sugebėjo į suvaržymus pažiūrėti su humoru ir tuokėsi vilkėdami apsauginius kombinezonus.
Tiesa, tokių buvo vos kelios poros ir tik pavasario karantino metu. Tada tai atrodė egzotiška ir labai ypatinga. Galbūt šios poros savo vaikams ir anūkams pasakos apie savo vestuves, kaip apie ypatingą nuotykį.
Gimdė mažiau
Rudenį ir ypač gruodį, kai susirgusiųjų ir mirusiųjų skaičiai – šiurpinantys, daugelis ėmė suvokti visą padėties rimtumą. Pokštaujančių porų Santuokų rūmuose nebepasitaiko.
Rūmų darbuotojos būsimiems jaunavedžiams vis primena, kad jie turi saugoti ne tik save, bet ir galvoti apie valstybės tarnautojus, juk jie dirba ne su viena pora ir turi užtikrinti apsaugą visiems.
Pavasarį prognozuota, kad metų pabaiga gimdymo skyriuje bus karšta. Tuo metu, kai vieni spėliojo, kad daugės smurto ir skyrybų, kiti tikino – žmonės daugiau bendraus, bus vieni kitiems atidesni ir dažniau mylėsis. Gimimų proveržio laukta jau gruodžio viduryje.
Optimistams šį kartą teko nusivilti.
Šiemet iki gruodžio 22-osios Klaipėdoje įregistruoti 1 789 gimę vaikai. Į šį skaičių įtraukti ir užsienyje gimę, bet Klaipėdoje įregistruoti mažyliai.
Pernai Klaipėdoje gimė 2 227 mažyliai. Akivaizdu, kad per likusias šių metų dienas 2019-ųjų šiuo požiūriu nebepavysime.
Krematoriumas dirba visą parą
Dar liūdnesni mirčių skaičiai. Pernai per visus metus mirė 2 089 klaipėdiečiai, šiemet vien iki Kalėdų mūsų mieste mirė 2 289 žmonės.
Gruodžio 22-ąją pasirašydama trijų dienų mirties aktų įrašus G.Misevičienė buvo sukrėsta – 17 atvejų mirties priežastis buvo COVID-19 arba kita liga, susijusi su šia infekcija.
"Kasdien pasirašydama miesto gyventojų gimimų ir mirčių įrašus, jaučiu, kaip man darosi nesmagu. Šiemet mirė kur kas daugiau žmonių, nei gimė, susituokė mažiau klaipėdiečių, laimė, mažiau ir išsiskyrė nei pernai. Baisiausia, kad gimė mažiau vaikučių, o mirė daugiau nei pernai žmonių", – apibendrino šiuos metus Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja.
Kėdainių krematoriumo vadovas Bernardas Vilkelis neslėpė – dabar kremuoti palaikus tenka laukti penkias dienas.
"Darbo turime daug, kaip ir laidojimo įmonės. Šiuo metu atliekame maždaug 50 proc. daugiau kremacijų nei pernai, todėl dirbame visomis savaitės dienomis ištisą parą. Stengiamės, kad kremacijos netektų laukti beprotiškai ilgai, kol kas ilgiau nei savaitę laukti netenka", – atviravo krematoriumo vadovas.
Laidotuvės tapo ne giminės susibuvimo ritualu, o liūdna šeimos pareiga. Velionį palydėti leidžiama ne daugiau kaip 10 asmenų, gedulingi pietūs nevyksta, apie žmogaus mirtį dažniausiai viso labo pranešama telefonu.
Tiesa, kaip vestuves, taip ir laidotuves kai kurie žmonės atideda vėlesniam laikui. Juk urna gali būti palaidota ir po metų.
