Naujo starto efektas
Pasak psichologės, geštalto psichoterapijos praktikės Ugnės Juodytės, Naujųjų metų pradžioje daugelį mūsų ima veikti naujo starto efektas. Jo paveiktas žmogus jaučia, kad yra ypatingame, pereinamajame etape, kurio metu gali save pakeisti ir transformuoti. Tokį pojūtį sukelia ne tik artėjantys Naujieji, bet ir gimtadienis ar Rugsėjo 1-oji.
„Šių etapų metu esame stipriau motyvuoti pasikeisti. Vis dėlto nauji tikslai ne visada kyla dėl aiškaus vidinio poreikio. Kartais žmonės tiesiog siekia elgtis taip, kaip visi. Matydami motyvuojančius pavyzdžius ir patys nusprendžiame keistis. Tarkime, kaimynas vykdo įdomų verslą, tad kyla noras ir pačiam veikti ką nors panašaus. Tačiau jei šio troškimo neskatina stipri vidinė motyvacija, žmogui gali pritrūkti jėgų jo siekti, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – Gyvenime išties būna periodų, kai norisi stabilumo, o ne pokyčių. Tokiu atveju vis tiek verta kelti sau tikslus, kad būtų aiškiai matoma kryptis, kur link žmogus eina. Tačiau šie tikslai turi būti svarbūs jums, o ne padiktuoti aplinkos.“
Labai svarbu, kad tikslai būtų konkretūs, pamatuojami, įgyvendinami, jums asmeniškai prasmingi ir apibrėžti laiko. Kitaip jų siekti bus sunku.
Psichologė Erika Mažeikaitė taip pat pastebi, kad žmonės kartais nori pokyčių vien dėl to, kad atėjo Naujieji metai. Tokiu atveju keistis motyvuoja ne tikras vidinis troškimas, bet visuomenės tradicijos. Kita vertus, neblogai, kad metų sandūra mus paskatina stabtelėti ir apmąstyti savo gyvenimą.
Erika Mažeikaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.
„Nemaža dalis mūsų gyvena greitu tempu, nuolat bėga, skuba ir nė nesusimąsto, ko norėtų. Dažnas žmogus nelinkęs reflektuoti savo minčių ir jausmų, nesilanko pas psichologą, kuris padėtų geriau suprasti savo vidinę būseną. Tad tradicija artėjant Naujiesiems stabtelėti ir apmąstyti savo kasdienybę bei iškelti svarbių klausimų, yra išties naudinga, – sako ji. – Gyvenimas trumpas, todėl labai svarbu kartkartėmis pamąstyti, ar esame tame kelyje, kuriame turime būti. Gal gyvename mums nebemielą gyvenimą? Vis dėlto šis savo jausmų apmąstymas nebūtinai turi nuvesti į pokyčius. Galbūt žmogus suvoks, kad jis jaučia vidinę ramybę, ir nieko keisti nereikia. Jei pokyčių vis dėlto norisi, eiti tikslo link galima pradėti ir kovo mėnesį, nebūtina nuo sausio 1-osios.“
Būtina sau priminti, kad be iššūkių tikslo pasiekti neįmanoma. Pasistenkite pasimokyti iš nesėkmės ir netgi ja pasidžiaugti. Kiekvienas atkrytis padeda augti, grūdina, brandina.
Svarbus konkretumas
Jeigu jaučiate, kad pokyčiai išties reikalingi, U.Juodytė rekomenduoja susirašyti kryptis, kurios jums patiems iš tiesų yra svarbios gyvenime. Tada apgalvokite, ką tose srityse norėtumėte pasiekti per ateinančius metus.
Šios kryptys gali būti įvairios: sveikata, karjera, šeima, draugai, hobiai, finansai, poilsis. Verta sau užduoti pamąstyti skatinančių klausimų. Pavyzdžiui: jei turėčiau pakankamai pinigų ir laiko – ką veikčiau? Jei gaučiau stebuklingą lazdelę, kuri gali išpildyti visus norus – kokie jie būtų? Jeigu gyvenime nebūtų jokių apribojimų – kuo užsiimčiau?
„Dėmesį patarčiau sutelkti ties viena–trimis kryptimis, nes kai jų per daug, sunku susitelkti. Labai svarbu, kad tikslai būtų konkretūs, pamatuojami, įgyvendinami, jums asmeniškai prasmingi ir apibrėžti laiko. Kitaip jų siekti bus sunku. Tarkime, žmogus sako: po Naujųjų noriu pradėti savo verslą. Noras gražus, bet skamba kaip svajonė. Kad troškimas virstų tikslu, reikėtų jį patikslinti. Pavyzdžiui, 2022 m. gruodį noriu būti pardavęs savo produkcijos bent 30-iai vidutinio dydžio Lietuvos įmonių, – siūlo konkretinti U.Juodytė. – Save geriau suprasti padės dienoraščio rašymas, savirefleksija, meditacija. Savipažinimui taip pat tinka pokalbiai su psichologu, ugdomojo vadovavimo specialistu, mentoriumi, kunigu, mokančiu išklausyti draugu ar šeimos nariu.“
Sudarykite veikimo planą
Ieškant kelio į save, psichologė U.Juodytė siūlo užduoti sau keletą klausimų. Pavyzdžiui, kokie yra trys norimų pokyčių įgyvendinimo argumentai? Kiek turite laisvo laiko siekti šio pokyčio? Kokios jūsų turimos stiprybės gali padėti eiti pokyčių link? Kaip norėtumėte, kad jūsų gyvenimas atrodytų po metų?
Ugnė Juodytė. / Asmeninio archyvo nuotr.
E.Mažeikaitė atkreipia dėmesį, kad, vykdant pokyčius, žmogus turi atlaisvinti vietos ir laiko naujiems dalykams bei patirtims. Kitaip sakant, kažko jis turi atsisakyti. Tarkime, jei nusprendėte rytais sportuoti, vadinasi, ryte mažiau miegosite. Todėl būtina apgalvoti – kodėl verta atsisakyti komforto ir saugumo jausmo, kurį dabar turite? Jei pasieksite tikslą, kaip pasikeis jūsų fizinė ir psichinė būklė, socialinis ir darbinis gyvenimas, savivertė? Kodėl jums svarbu pakeisti esamą situaciją? Dėl kokių priežasčių ją norite keisti dabar, o ne kada nors ateityje? Kuo pasikeitusi situacija bus geresnė už dabartinę?
„Tikslo prasmę mums padeda suprasti turimos vertybės. Tad prieš pradedant pokyčius svarbu pamąstyti, kokie yra jūsų vertybiniai įsitikinimai. Kas gyvenime jums svarbiausia – pinigai, su šeima praleistas laikas, asmeninė laisvė, psichologinė gerovė? Tai padės geriau suprasti, kokių tikslų reikėtų siekti, – atskleidžia ji. – Kai jau turite aiškų tikslą ir žinote, kodėl jis jums svarbus, susidarykite veikimo planą. Jame pažymėkite, kuo matuosite progresą, per kiek laiko tikitės pasiekti tikslą. Nepamirškite į pokyčius žvelgti realistiškai. Jei niekada nesportavote, per savaitę sporto salėje didelių tikslų tikrai nepasieksite.“
Apgaulingas saugumas
Pasak E.Mažeikaitės, matuojant tikslo siekimo progresą, reikėtų nepamiršti savęs pagirti už kiekvieną, net mažiausią žingsnelį. Blogiausia, ką galite padaryti, – tai lygintis su kitais.
"Svarbiausias mūsų matas yra ėjimas į priekį – kiek aš nuėjau nuo to taško, nuo kurio pradėjau. Į aplinkinius šiuo atveju nereikėtų dairytis, nes galite labai greitai prarasti motyvaciją, – pabrėžia ji. – Į tikslo siekimą nereikėtų žvelgti pernelyg optimistiškai. Natūralu, kad patirsite didesnių ar mažesnių atkryčių ir nesėkmių. Nesvarbu, ar keistumėte darbą, mažintumėte svorį ar atsikratytumėte blogo įpročio. Tad būtina sau priminti, kad be iššūkių tikslo pasiekti neįmanoma. Pasistenkite pasimokyti iš nesėkmės ir netgi ja pasidžiaugti. Kiekvienas atkrytis padeda augti, grūdina, brandina.“
Pašnekovė pastebi, kad naujų patirčių žmonės dažnai vengia dėl pokyčių baimės. Mūsų smegenims patinka tai, kas jau žinoma ir suprantama. Todėl norimus pokyčius neretai vis atidėliojame.
„Netgi tie žmonės, kurie dirba nemėgstamą darbą arba kenčia toksiškus santykius, nieko nekeičia, nes jiems taip patogiau. Esama situacija jiems jau yra įprasta ir žinoma, tad tam tikra prasme – saugi. O pokyčiai baugina. Juk nežinome, kaip bus – gal kitas darbas dar labiau nepatiks, o išsiskyrę su toksišku partneriu galbūt ilgam liksime vieniši, – įvardija galimas baimes psichologė. – Deja, nėra mygtuko, kurį paspaudus šios baimės nebeliktų. Tačiau jei suvokiame, kad tikslas mums tikrai svarbus, baimė sumažėja.“
Tad E.Mažeikaitė siūlo pagalvoti – kaip jausitės, kai pasieksite tikslą? Kaip pasikeis jūsų gyvenimas? Taip turėsite pakankamai argumentų, kurie apmalšins nerimą dėl pokyčių.
„Dažnai tenka susidurti su situacija, kai žmogus dirba finansiškai puikiai aprūpinantį darbą, tačiau jame nesijaučia psichologiškai gerai. Toks asmuo bijo ką nors keisti, nes jis nežino, kaip jausis kitame darbe, o užmokestis galimai bus mažesnis. Ilgainiui jis ima svarstyti apie tai, ką dabar turi, – uždirba daug pinigų, bet nėra laiko jiems išleisti, o psichologinė būsena vis prastėja. Tada žmogus susimąsto, kas svarbiau – pinigų suma, kuri jau net nebedžiugina, ar vidinė ramybė ir laimė, – situaciją nusako psichologė. – Toks darbas su savimi ir savo mintimis sumažina nerimą dėl pokyčių ir baimę prarasti dalykus, kuriuos žmogus turi, bet jie jo netenkina. Juk kai mes jaučiamės gerai, esame atradę vidinę ramybę, mus tenkina visi mūsų gyvenimo aspektai, pokyčių mes ir netrokštame. Į pokyčius mus veda situacija, kai kažkas netenkina, ir nepasitenkinimas tampa toks didelis, kad net pokyčių baimė nebeatrodo baisi.“
Nesėkmė ar vertinga pamoka?
E.Mažeikaitei pritaria ir U.Juodytė. Jos teigimu, mes labiausiai bijome nežinomybės ir neapibrėžtumo. Tad, ruošiantis pokyčiams, verta sau suteikti kiek įmanoma daugiau aiškumo ir konkretumo.
Apgalvokite, ko labiausiai bijote, kodėl jus tai gąsdina? Tarkime, norite pradėti dirbti kitoje šalyje. Verta pakalbinti ten dirbančius tautiečius, į šią šalį savaitei nuvykti pažintinių atostogų, panagrinėti oficialią informaciją apie tos šalies darbo rinką. Taip neaiškumo liks gerokai mažiau.
Svarbu mokytis nesėkmes vertinti kaip patirtis. „Atminkite Thomo Edisono žodžius: „Aš nepatyriau jokių nesėkmių. Aš atradau tūkstantį būdų, kurie yra netinkami“, – pataria U.Juodytė. – Nepamirškite smalsiai žvelgti į pokyčių procesą ir vis priminkite sau, kad jūsų, kaip žmogaus, vertė nekinta. Net jeigu kas nors nepasiseks, dėl to netapsite mažiau vertingas. Pokytį pasitikite nusiteikdami, kad tai – eksperimentas. Kokia bus jo pabaiga, niekas nežino. Gera žinia, kad, priėmus vieną sprendimą ir žengus žingsnį, bet kada galima priimti naują sprendimą ir žengti antrąjį. Tad linkiu neužsibūti aukos vaidmenyje, o judėti į priekį ir tapti savo gyvenimo šeimininku.“
E.Mažeikaitė pastebi – kad ir kokia būtų patirtis, ji padeda bręsti, augti ir geriau pažinti save. „Kai žmogus išbando ką nors naujo ir patiria nesėkmę, jis jaučia itin nemalonius jausmus. Tačiau prisiminkite, kaip vaikystėje mokėtės plaukti ar važiuoti dviračiu. Tikriausiai iš pirmo karto viskas nesiklostė idealiai? Tad ir šiandien ko nors siekdami turime nusiteikti, kad susidursime su sunkumais. Sėkmė bus permaininga – ji ateis, bet tam reikės pastangų“, – sako psichologė.
Pasak jos, jei dedate pastangas siekiant realistiško ir vidinės motyvacijos paskatinto tikslo, būtinai anksčiau ar vėliau jį pasieksite. Tiesiog svarbu nepasiduoti ištikus pirmajai nesėkmei.
