-
Petrašiūnų voratinklyje – naujos gudruolių aukos: užkibę įklimpsta ilgam 34
Spąstai Naglio gatvėje
Bendrovės „Petrašiūnų gaja“, „Maxturas“ – tai verslininko Gedimino Leono vadovaujamos įmonės, kurių veiklos zonos, atsitiktinai ar ne, sutampa su Petrašiūnais. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) „Kauno dieną“ informavo, kad nuo šių metų pradžios iki dabar VDI yra registravusi 44 skundus, susijusius su įmonėmis „Maxturas“ ir „Petrašiūnų gaja“.
Bene plačiausias ir painiausias voratinklis yra užmestas Petrašiūnuose, Naglio g. 4A name. Daugiabutyje, kuris anksčiau priklausė stambiai statybos bendrovei, įklimpo grupė nebrangų nekilnojamąjį turtą įsigijusių asmenų.
Tada supratome, kad įklimpome ir kad niekas nežada mokėti.
Praėjusį rugpjūtį „Kauno diena“ paskelbė publikaciją „Butai virto spąstais“, kurioje atskleidžiama, kad devynaukštis yra komercinės paskirties pastatas, bet jame gana pigiai parduodami gyvenamosios paskirties butai. Dėl patalpų paskirties neatitikimo žmonės netrukus įsivelia į bėdas mokėdami mokesčius, bandydami išsireikalauti tinkamų gyvenimo sąlygų. Iki šiol į redakciją tebesikreipia daugiaaukštyje butus įsigiję asmenys, pasakojantys apie savo bėdas: blogas gyvenimo sąlygas, mokesčių painiavą, statybinį broką ir butų savininkų interesų ignoravimą, nesiskaitymą bendraujant su pardavusios bendrovės atstovais.
Tačiau gyventojų problemas minimoje publikacijoje komentavęs G. Leonas tvirtino, kad Naglio g. 4A pastate esančių butų pardavimas vyko sąžiningai, remiantis, anot jo, sandorių sudarymo metu visoms šalims prieinama informacija.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Suviliojo atlyginimas
Prieš kurį laiką į redakciją kreipėsi kelios moterys. Naglio gatvėje siūlomų butų jos nebuvo įsigijusios, tačiau įsivėlė į painius darbo santykius su bendrove „Petrašiūnų gaja“ ir jos vadovu G. Leonu.
Prienuose gyvenanti Rasa pasakojo, kad susiviliojo siūlomu neblogu atlyginimu.
„Su drauge neturėjome darbo ir feisbuke radome dėmesį patraukusį pasiūlymą. Susiskambinome, atvažiavome apsižiūrėti. Mūsų patirtis – paruošti duris dažymui. Jam būtent paruošėjų ir reikėjo. Susitarėme, kad bus mokamas 1,2 tūkst. eurų, atskaičiavus mokesčius, atlyginimas. Sakė, jei būtume be patirties, mokėtų 800 eurų, kadangi turime patirties, gausime daugiau“, – pasakojo Rasa.
Pašnekovė pabrėžė, kad pagal sutartį pinigai turėjo būti išmokami per dešimt darbo dienų nuo mėnesio pabaigos, o avansai – iki einamojo mėnesio 25 d.
„Sutartis neterminuota, nebuvo jokio bandomojo laikotarpio, bet viskas susiklostė taip, kad iki šiol dar vargstame bandydamos atgauti atlyginimus – vyksta posėdžiai darbo ginčių komisijoje“, – sakė pašnekovė, su kuria kalbėjomės spalio viduryje („Petrašiūnų gajoje“ moterys pradėjo dirbti nuo praėjusio balandžio 20 d.).
Bevertė taika
Prieniškė pasakojo, kad pinigus gavo už dešimt dienų ir tada prasidėjo problemos.
„Atlyginimų nesulaukėme, sakė, produkcija neišvežta, tai už ką aš jums mokėsiu atlyginimus, ar aš iš žmonos pinigų imsiu. Tačiau mes matėme, kad produkcija buvo išvežta. Sužinojome, kad feisbuke yra grupė, bandanti spręsti problemas, kurių sukėlė visokie susitarimai su G. Leonu. Tada supratome, kad įklimpome ir kad niekas nežada mokėti. Nuėjome pas buhalterę, ji tiesiai šviesiai patarė rašyti pareiškimus Darbo ginčių komisijai. Mums net pasakė – nė su vienu žmogumi, kuris išeina iš darbo, neatsiskaitoma“, – apie netikėtą patirtį pasakojo Rasa.
Į Darbo ginčų komisiją prieniškės kreipėsi birželį. Tuomet, jų tvirtinimu, prasidėjo joms nepalankus laiko tempimas.
„Pirmas posėdis neįvyko. Paskui pasirašėme taikos sutartį. Taip siūlė „Petrašiūnų gajai“ atstovaujantis advokatas ir komisijos nariai. Mes advokato, aišku, neturėjome, sutartį pasirašėme. Nors sutartyje buvo numatyta grąžinti visus pinigus, nieko mums nesumokėjo. Spalio pradžioje buvo dar vienas posėdis. Viskas vyksta nuotoliniu būdu. Kadangi pinigų negavome, kreipėmės į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), pranešdamos, kad jis nevykdo sutarties, kurią jo atstovas ragino pasirašyti“, – pasakojo Rasa.
Ironiškas pasiūlymas
Anot pašnekovės, vienas darbo inspekcijos darbuotojas, išgirdęs moterų skundus apie darbdavio nevykdomas taikos sutarties sąlygas, pasakė, kad pirma reikėjo paimti pinigus ir tik tada pasirašyti.
„Dabar, sako, galite tą taikos sutartį pasikabinti ant sienos“, – pasakojo prieniškė.
Spalio pabaigoje moteris redakciją informavo, kad, likus šešioms dienoms iki eilinio Darbo ginčių komisijos posėdžio, pinigai į jų sąskaitas pagaliau buvo pervesti: vienai – 2 118, kitai – 2 300 eurų.
„Turbūt dar priklausytų delspinigiai, bet mes advokato neturime, o valdininkai neinformuoja. Kas paskaičiuos, kiek laiko sugaišome, kiek į Kauną važinėjome. Be to, kol bandėme atgauti pinigus, „Petrašiūnų gaja“ su mumis nenutraukė darbo sutarties, nors jau buvome pradėjusios dirbti kitur“, – užgulusias bėdas vardijo pašnekovė.
Objektas: moterims dažnai teko varstyti pastato, kuriame įsikūrusi „Petrašiūnų gaja“, duris. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Aptiko nelegalę
Prienuose gyvenančios moterys pasakojo pastebėjusios, kad vienoje patalpoje, kurioje anksčiau veikė baras, dirba moteris.
„Manau, ji dirbo nuotoliniu būdu, užsirakinusi, kad nepamatytų nepageidaujama akis. Darbo inspekcijai parašėme pranešimą, kad ten turbūt nelegaliai dirba žmonės. Žinome, kad mūsų įtarimai pasitvirtino, nes inspektoriai mums atvežė nuotraukų, kad atpažintume tą moterį“, – pasakojo moteris.
VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas, vyriausiasis darbo inspektorius Adas Baliukevičius „Kauno dienai“ patvirtino, kad buvo gautas pranešimas dėl galimai nelegaliai „Petrašiūnų gajoje“ dirbančių žmonių.
„Petrašiūnų gajoje“ esame darę tris patikrinimus. Birželio pabaigoje nustatėme du nelegaliai dirbančius asmenis, rugpjūtį – vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tas pats asmuo buvo nustatytas nelegaliai dirbęs ir pirmo patikrinimo metu“, – informavo specialistas.
Pasak jo, šiuo metu dar vyksta tyrimas, todėl VDI negalinti pateikti, kaip įtariama, nelegaliai įdarbintos ukrainietės parodymų.
Delsė pasirašyti
Praėjusios liepos pradžioje „Petrašiūnų gajoje“ įsidarbinusi kaunietė Kristina savo interesus bando apginti iki šiol.
„Apie siūlomą darbą sužinojau feisbuke. Atlyginimą siūlė neblogą – 1 600 eurų, atskaičiavus mokesčius. Darbas – dažyti duris. Tai atitinka mano kvalifikaciją, nes esu baldų dažytoja. Pokalbio matu G. Leonas sakė, kad bus ir premijų, dar didesnių pinigų, galva apsisuko“, – sakė Kristina.
Tačiau jau pirmomis darbo dienomis atsirado įvairiausių nesklandumų.
„Darbo sutartį pasirašėme sunkiai, per vargus. Sutartį pasirašė ir mano dukra. Kažkodėl buhalterė ilgai nedavė pasirašyti darbo sutarties. Kai paprašiau, buhalterė man pasakė: kam jums reikia sutarties, jūs įdarbinta, ir viskas, jokių problemų. Dvi savaites G. Leonui ir buhalterei kartojau, kad sutartis dar nepasirašyta, kol pagaliau šiaip ne taip pasirašėme. Buvo užfiksuota ir numatyto atlyginimo suma“, – prasidėjusius nesklandumus prisiminė pašnekovė.
Konfliktas dėl paukščių
Ji atkreipė dėmesį, kad pirmas atlyginimas buvo pervestas iš G. Leono asmeninės sąskaitos.
Įtampa: netikėtas konfliktas kilo garaže. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
„Buvo pervesta tiek, kiek priklauso, bet „Sodroje“ jokių duomenų apie tai nebuvo. Klausėme, kodėl nėra. Vis primindavome ir maždaug po savaitės pasakė, kad „Sodrai“ duomenys perduoti“, – Kristina.
Kiek vėliau darbovietėje įvyko netikėtas konfliktas dėl paukščių.
„Pertraukos metu vienas darbuotojas pasiėmė šautuvą ir nusitaikė į kregždžių lizdą. Labai supykau ir pasakiau: net nebandyk, neturėk tokių minčių prie mano akių šaudyti į paukščius. Supyko. Pasakė, kad aš turėsiu paukščių šūdus valyti. Padėjo šautuvą.
Paskui po kiek laiko dažau, dukra atlekia, sako, mama, vėl su tuo šautuvu laksto. Tai buvo jau kitas darbuotojas, vairuotojas. Paėmiau telefoną ir nufilmavau, kaip šaudo. Iškviečiau policiją. Paskui tas vairuotojas, sužinojęs, kad čia buvo policija (jis tuo metu buvo išėjęs pietauti), puolė mane, vadino gyvuliu. Aš jam ir pasakiau: gyvulys esi tu, nes šaudai į paukščius“, – apie konflikto detales pasakojo Kristina.
Nusprendė išeiti
Jos tvirtinimu, sugrįžusi į cechą planavo vėl dirbti, tačiau ramybės jau nebuvo.
„Ceche jis pradėjo vadinti visokiais žodžiais. Tada aš nuėjau ir ant stalo padėjau pareiškimą, kad išeinu. G. Leono tada nebuvo. G. Leonas skambino, prašė grįžti, bet nesutikau. Po konflikto iš karto nuvažiavome į Darbo ginčų komisiją, bet mums pasakė laukti 20 dienų“, – pasakojo pašnekovė.
Iki šiol pinigų neatgavusi Kristina sakė, kad buvo daug apgaulingų pažadų.
„Petrašiūnų gajoje“ esame darę tris patikrinimus. Birželio pabaigoje nustatėme du nelegaliai dirbančius asmenis, rugpjūtį – vieną nelegaliai dirbantį asmenį.
„Visko prisiklausėme. Nuvažiuoji trečiadienį, pasako, kad per ketvirtadienį ir penktadienį viską sutvarkys, bet nieko nesutvarko. Po kiek lako vėl skambinu. Kaip dažniausiai būna, atmeta skambutį. Paskui įkyriai skambinėju, tada pakelia ir sako, kad per kelias dienas viskas bus sutvarkyta, nes, atseit, nauja buhalterė, sena privėlė klaidų, o ta nauja dabar viską tvarko“, – apie tuščią bendravimą pasakojo Kristina.
Dėl nesumokėto atlyginimo vykstantys Darbo ginčų komisijos posėdžiai, anot Kristinos, rezultatų neduoda. Spalio viduryje buvo pasirašyta taikos sutartis.
„Vyko nuotolinis posėdis Darbo ginčų komisijoje – advokatas ragino pasirašyti taikos sutartį. Pabrėžė, kad taip bus lengviau, nes sutarties nepasirašius mums teks kreiptis į teismą, surinkti daug dokumentų. Darbo ginčų komisija tam pritarė, taikos sutartį pasirašėme“, – apie sunkias pastangas atgauti uždirbtus pinigus pasakojo pašnekovė.
Pastarąjį kartą su ja kalbėjomės spalio 23 d., uždarbio ji dar nebuvo atgavusi.
VDI informacija
Nuo 2023 01 01 iki dabar VDI yra registravusi 44 skundus-prašymus, susijusius su Gedimino Leono vadovaujamomis įmonėmis UAB „Maxturas“ ir UAB „Petrašiūnų gaja“. UAB „Maxturas“ (įmonės direktorius Gediminas Leonas): 7 skundai-prašymai, iš jų 2 yra darbo ginčai (prašymai dėl darbo užmokesčio tenkinti).
UAB „Petrašiūnų gaja“ (direktorius Gediminas Leonas): 37 skundai-prašymai, iš jų 32 yra darbo ginčai dėl neišmokėto atlyginimo, iš jų 9 dar nagrinėjami, 12 ginčų baigėsi taikos sutartimi, 4 – tenkinti, 7 atsisakyta nagrinėti ieškovui atsisakius reikalavimų iki Darbo ginčų komisijos posėdžio.
Kauno teritorinio skyriaus inspektoriai pagal gautus skundus-prašymus atliko neplaninius patikrinimus UAB „Maxturas“ ir UAB „Petrašiūnų gaja“. Atlikus patikrinimus, šių įmonių vadovui, direktoriui Gediminui Leonui, Kauno teritorinis skyrius dėl administracinių nusižengimų pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio (Nelegalus darbas) 1 ir 2 dalis taikė administracinę atsakomybę ir skyrė baudas: 2023 06 22 nutarimu ATPN-30919; 2023 09 12 nutarimu ATPN-32841. Nutarimas ATPN-30919 yra apskųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, administracinė byla dar neišnagrinėta.
Pozicija: G. Leonas atmeta visas pretenzijas
– Kristinos tvirtinimu, pareiškimą, kad išeina iš darbo „Petrašiūnų gajoje“, ji įteikė š. m. rugsėjo 7 d., bet negalėjo gauti darbo sutarties nutraukimo patvirtinimo (tokio patvirtinimo neturėjo ir spalio 16 d.). Be to, iki spalio 16 d. su ja dar nebuvo atsiskaityta. Kodėl nebuvo atsiskaityta? Kodėl buvo delsiama sudaryti darbo nutraukimo sutartį? Kodėl, pasak pašnekovės, bendrovė „Petrašiūnų gaja“ delsė užregistruoti darbo sutartį „Sodroje“, kai pašnekovė buvo priimta dirbti? – „Kauno diena“ paklausė G.Leono.
– Jūsų nurodytos darbuotojos pareiškimas dėl atleidimo iš darbo neatitiko Darbo kodekso reikalavimų – buvo nurodyta tik tai, kad prašoma atleisti savo noru ir nurodant kitą dieną. Remiantis Darbo kodekso (toliau – DK) 55 str. 1 d., toks prašymas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Net jeigu ir darbdavys būtų interpretavęs darbuotojos prašymą savaip, tarkime, kad darbuotoja darbo santykius pageidauja nutraukti remdamasi kitu, DK 36 straipsniu, per išbandymo terminą, net ir tokiu atveju darbdavį privaloma įspėti prieš tris darbo dienas. Nepaisant to, kad darbuotojos prašymas neatitiko DK reikalavimų, jis nebuvo patikslintas, darbuotoja tiesiog nėjo į darbą ir po kurio laiko netgi pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą. Tai nulemia, kad darbdavys moka už pirmąsias dienas po nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Tokiais savo veiksmais darbuotoja nepatvirtino savo valios nutraukti darbo santykius, taip tam tikra prasme nesudarydama galimybės tinkamai įforminti darbo santykių pabaigą. Vėliau, darbo ginčo nagrinėjimo metu tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, susitariant darbo santykius nutraukti remiantis DK 54 str. (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu). Darbo sutarties užregistruoti „Sodroje“ nebuvo delsiama, o su darbuotoja atsiskaityta pagal Darbo ginčų komisijos patvirtintą taikos sutartį.
– Kodėl buvo delsiama atsiskaityti su „Petrašiūnų gajoje“ balandžio 20 d. pradėjusia dirbti Rasa? (Jos pretenzijos: laiku nesumokėtas atlyginimas.)
– Iš darbdavio pusės nebuvo delsiama atsiskaityti. Darbuotoja iš darbo išėjo nepateikusi tinkamos formos prašymo dėl atleidimo iš darbo. Ginčą nagrinėjo Darbo ginčų komisija. Su darbuotoja Rasa buvo atsiskaityta laiku, pagal Darbo ginčų komisijos patvirtintą taikos sutartį.
– Birželio 23 d. VDI bendrovėje „Petrašiūnų gaja“ aptiko nelegaliai dirbančią moterį. Pakomentuokite.
– Minėta moteris nėra darbuotoja. Tai buvo asmuo, ketinantis pirkti dalį įmonės akcijų. Pati darbuotoja niekada niekur nenurodė, kad ją ir UAB „Petrašiūnų gaja“ sieja darbo santykiai. Ji nei man, nei UAB „Petrašiūnų gaja“ pretenzijų neturėjo ir dabar neturi. Dėl šio melagingo skundo šiuo metu aiškinamasi įstatymų nustatyta tvarka. Šių duomenų viešinimas, kol nėra galutinio sprendimo, neleistinas.
– Nuo šių metų pradžios VDI G. Leono atžvilgiu yra gavusi 44 skundus. Panašu į masinį reiškinį. Kaip paaiškintumėte tokio nepasitenkinimo darbdaviu priežastis?
– Aš, G. Leonas, pats kaip fizinis asmuo su darbuotojais darbo santykių nesudarau. Susisiekus su VDI, buvau informuotas, kad nėra duomenų, kad ir mano vadovaujamos įmonės atžilgiu būtų toks žymus skundų skaičius. Jūsų nurodyta įmonė UAB „Petrašiūnų gaja“ tokio darbuotojų skaičiaus net neturėjo. Su visais darbuotojais ginčo klausimai sprendžiami taikos sutartimis, kurias tvirtina Darbo ginčų komisija. Kategoriškai draudžiame skleisti tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl pateiktų skundų skaičiaus. Tuo atveju, jeigu turite šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, prašome juos pateikti.
-
„Gohaus LT“ pinigų ir po teismo neatiduoda 3
Namo nesulaukė
Lapkričio pradžioje "Vilniaus diena" aprašė situaciją, į kurią pateko namą norėjęs pirkti vilnietis Saulius Paketūras. 2017 m. gruodį, sudomintas patrauklaus bendrovės "Gohaus LT" pasiūlymo įsigyti namą Vilniuje, Pagubėje, pardavė jam priklausiusį sublokuotą namą Vilniuje ir sudarė namo Pagubėje rezervavimo sutartį. Už tai, kad namas būtų pastatytas greičiau ir nereikėtų ilgai nuomotis būsto bei sandėlio, kur laikė daiktus, vietoj numatytų 15 tūkst. eurų sumokėjo 30 tūkst. eurų avansą, ir tai įrašė preliminarioje sutartyje. Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta šių metų balandžio 30 d.
"Artėjant sutartyje numatytai datai pradėjau nerimauti, nes jokie statybos darbai nevyko. Nuolatos skambinau "Gohaus LT" atstovams, tačiau girdėjau tik pažadus, – pasakojo S.Paketūras. – "Gohaus LT" pasiūlius, balandžio 28 d. sudarėme susitarimą prie sutarties. Jame buvo numatyta, kad namas 85 proc. baigtumu bus pastatytas iki liepos 1 d. Tačiau ir toliau viskas kartojosi, jokio judesio, tik įvairiausi pasiteisinimai ir pažadai."
Birželį "Gohaus LT" atstovai, pažadėję tam tikras nuolaidas, S.Paketūrą įkalbėjo sudaryti naują susitarimą. Pagal jį namo pamatai turėjo būti baigti iki liepos 10 d. Tačiau darbai ir toliau nevyko.
Supratęs, kad namas gali būti niekada nepastatytas, liepą jis parašė prašymą nutraukti sutartį dėl namo pirkimo. Susitarime buvo numatyti avanso grąžinimo terminai. Tačiau suėjus pirmos avanso dalies grąžinimo terminui, pinigų taip ir nesulaukė, o tegirdėjo pasiaiškinimus ir pažadus.
Galiausiai praradęs viltį S.Paketūras civiline tvarka kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas rugsėjo 27 d. priėmė nutartį išieškoti iš UAB "Gohaus LT" skolą, taip pat patenkino S.Paketūro prašymą taikyti daliai bendrovės turto laikinąsias apsaugos priemones.
Antstolis, gavęs dokumentus pradėti išieškojimą, prieš imdamasis aktyvių veiksmų, išsiuntė skolininkui raginimą iki gruodžio 1 d. geranoriškai atsiskaityti su S.Paketūru.
Susitarimų nesilaiko
Nors bendrovė "Gohaus LT" savo įsipareigojimų S.Paketūrui neneigia, tačiau skolos jam negrąžina.
Spalį kalbėdamas su "Vilniaus diena" bendrovės "Gohaus LT" direktorius Martynas Alūza neneigė, kad bendrovei kilo problemų. Anot jo, labiausiai jos susijusios su problemomis pačioje NT rinkoje. Tačiau tikino, kad ieško ir ras būdų, kaip įvykdyti įsipareigojimus klientams. O nutraukusiesiems sutartis avansai bus grąžinti, kai tik įmonė "atsistos ant kojų".
Norėdamas tikėti įmonės geranoriškumu, S.Paketūras lapkričio 13-ąją su ja pasirašė taikos sutartį vykdymo procese, kuri, jei įsigaliotų, padėtų "Gohaus LT" išvengti didesnių išlaidų. Pagal ją bendrovė pasižada grąžinti S.Paketūrui 15 tūkst. eurų avanso dalį, o po to per 6 mėnesius – likusią teismo priteistą sumą. Tiesa, sutartyje numatyta, kad ji įsigalios tik tada, kai "Gohaus LT" perves S.Paketūrui pirmąją skolos dalį.
Jeigu pardavinėja per tarpininkus, pinigai gali nukeliauti į kokią kitą sąskaitą, o jie vėl galės sakyti, kad neturi pinigų atsiskaityti su avansus sumokėjusiais, bet namų nesulaukusiais ir sutartis nutraukusiais žmonėmis.
Tos pirmosios įmokos jis nesulaukė iki šiol, nors nuo taikos sutarties pasirašymo jau praėjo daugiau nei mėnuo. Jei pinigai būtų pervesti, S.Paketūro advokatai privalėtų pranešti apie tai teismo nutartį vykdančiam antstoliui, pateikti jam pavedimo kopiją, o antstolis turėtų perduoti taikos sutartį teismui tvirtinti. Teismui patvirtinus taikos sutartį, antstolis būtų nutraukęs skolos išieškojimą iš "Gohaus LT" turto.
Kadangi visa tai padaryta nebuvo, ieškovo žiniomis, šiuo metu antstolis vykdo eilinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus – areštavo visą "Gohaus LT" turtą ir sąskaitas, toliau turės organizuoti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę.
"Kitaip sakant, mano reikalai nepajudėjo. Nežinau, kam jiems ta taikos sutartis buvo reikalinga, jei pinigų vis tiek negrąžina", – sakė S.Paketūras.
"Vilniaus dienai" pasiteiravus, kodėl pasirašoma taikos sutartis, tačiau ji nevykdoma, "Gohaus LT" direktorius M.Alūza "Vilniaus dienai" teigė, kad įmonė pinigų S.Paketūrui negrąžino, bet grąžins – taika bus. "Tačiau ta taika tokia sunkiai suvokiama, kai žmogus eina, visur mus skundžia ir trukdo gyventi. Mes bandome taikytis, o už nugaros daromi veiksmai. Įdomi ta situacija. Bet su S.Paketūru mes tarsimės ir spręsime situaciją", – žadėjo M.Alūza.
Pardavinėja kiti
S.Paketūras teigė, jog jis – ne vienintelis nuo įmonės "Gohaus LT" nukentėjęs asmuo – jų yra dar keli. Tai nagrinėdamas bylą patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas – jis gavo Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenis, kad tuo metu "Gohaus LT" buvo iškeltos keturios civilinės bylos, vienoje civilinėje byloje tuo metu jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 19 200 eurų sumai.
Tačiau nuo statytojų nukentėjusius žmones nustebino tai, jog "Gohaus LT" galimai toliau pardavinėja savo nebaigtus statyti ir nežinia kada atsirasiančius namus.
"Radome NT portale skelbimą, kad parduodamas namas Pagubėje. Nuotraukose matoma, kad tai tikrai "Gohaus LT" statytas namas, tik parduodamas dabar jau ne tiesiogiai, o per tarpininkus. Jeigu pardavinėja per tarpininkus, pinigai gali nukeliauti į kokią kitą sąskaitą, o jie vėl galės sakyti, kad neturi pinigų atsiskaityti su avansus sumokėjusiais, bet namų nesulaukusiais ir sutartis nutraukusiais žmonėmis. Čia tik spėlioti galime, kodėl jie taip daro", – svarstė S.Paketūras.
Ir tikrai – spalio 30 d. viename NT portale atsirado skelbimas, kad parduodamas vieno aukšto A+ energinės klasės namas Vilniuje, Pagubės gatvėje. Plotas –105 kv. m, kaina – 114 900 eurų (1 094 eurai už kv. m).
Namą pardavinėja nekilnojamojo turto brokeris Linas Ginaitis, atstovaujantis NT įmonei "Capital".
Telefonu pasiteiravus apie parduodamą namą, L.Ginaitis informavo, kad šiuo metu dengiamas namo stogas, jis bus su visiška apdaila – baltai išdažytomis sienomis, grindiniu šildymu, paklotu laminatu, įrengta rekuperacine sistema ir t. t. Visa tai turėtų būti padaryta iki pavasario.
NT brokeris patvirtino, kad namą stato bendrovė "Gohaus LT". Pardavimus statytojai perdavė NT įmonei "Capital". "Jie stato, mes pardavinėjame", – sakė brokeris.
Užsiminus, jog teko girdėti, kad "Gohaus LT" turi finansinių problemų, L.Ginaitis patikino, kad nuo bet kokių problemų klientą bus stengiamasi apsaugoti, pasirašant sutartį dalyvaus ir "Gohaus LT" atstovas. Be to, perkant namą reikės sumokėti tik avansą, o galutinai atsiskaityti – tik tada, kai bus padaryti tam tikri darbai. Avansas, kurį reiktų sumokėti, brokerio teigimu, standartinis – 10 tūkst. eurų.
Kitaip sakant, situacija nesikeičia – "Gohaus LT" ir toliau siekia susirinkti iš žmonių avansą už namus, kurie dar tik statomi.
Deja, "Gohaus LT" direktorius M.Alūza "Vilniaus dienai" atsisakė paaiškinti, kodėl jų statomus namus dabar pardavinėja NT įmonė, tik pagrasino, kad dėl "Vilniaus dienos" publikacijos "ruošia medžiagą ir kreipsis".
