Kaip antradienį pranešė Marijampolės apylinkės teismas, G. K. nuteistas už tai, kad dirbdamas Marijampolės ligoninės vidaus ligų gydytoju netinkamai atliko teisės aktuose jam nustatytas pareigas, dėl ko pacientei atimta gyvybė.

Jam taip pat atimta teisė dirbti vidaus ligų gydytoju valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Anot teismo, jis neatliko galimų ligų objektyvaus ištyrimo, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatų diferencinės diagnostikos, į pacientės ligos istoriją neįrašė ir nėra duomenų, kad vertino, atliktų laboratorinių tyrimų, taip pat paskirtų ir atliktų tyrimų rezultatų.

Be to, medikas, neįvertinęs tyrimų rezultatų ir nesant aiškios klinikinės diagnozės, nepaliko budinčio gydytojo stebėjimui, dėl ko nenustačius pacientei tinkamos diagnozės ir laiku netaikant tinkamo ligos gydymo bei neskiriant tinkamų medikamentų pastaroji mirė.

Teismas nustatė, kad tolesnė diagnostika neatlikta iki staigaus būklės pablogėjimo daugiau kaip tris dienas iš eilės, kurios buvo nedarbo ir švenčių dienos ir tai buvo „svarbiausia pasekmes nulėmusi priežastis“.

G. K. kaltės nepripažino, parodymus teismui pateikė raštu ir juos perskaitė teisiamojo posėdžio metu po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymų tyrimų metu surinktus įrodymus sprendė, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Pirmadienį Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant bylą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ši pakrypo netikėta linkme. Nukentėjusiųjų šeimai atstovaujantis advokatas Henrikas Mackevičius teismo paprašė pakeisti faktines aplinkybes ir kaltinamąjį teisti ir už nužudymą.

Tokį bylos posūkį padiktavo teisme gautas ginklo, pražudžiusio kaltinamojo draugą Andrejų Kaminskį, ekspertizės aktas. Jame nurodyta, kad ant piršto sukiojamas ginklas negalėjo iššauti nei gaidukui esant atlaužtam, nei neatlaužtam, nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi jus suktas.

Pirmadienį byloje liudijo ginklų ekspertas, S. Safonovų kaimynai.

Pastarieji pasakojo tą vakarą bute girdėję triukšmą.

„Išgirdome neįprastą garsą, kaip puodo kritimas, skambus, neįprastas garsas. Išgirdome kaimynės verksmą ir greitus žingsnius po butą. Nusprendėme, kad kažkas atsitiko... Ir susijaudinusio vyro prašymą: „Tolko nevyzyvaj“ („Tik nekviesk“), – pasakojo liudytoja, jos žodžius patvirtino ir sugyventinis.

Kaimynė nusprendė paskambinti tarnyboms, pranešdama, kad įvyko kažkas negero.

„Nesuvokėme, jog galėjo būti šūvis, bet netrukus internete buvo parašyta apie Liubeko gatvėje nušautą žmogų“, – sakė liudytoja.

Remdamasis liudytojų parodymais bei ekspertizės aktu, advokatas H. Mackevičius teismui pateikė prašymą teisti ir už nužudymą.

„Galime išvadomis remtis, kad neįmanoma atlikti šūvio tokiu būdu, kokį nurodė S. Safonovas. Prašome pakeisti kaltinimus, kad jis laikydamas ginklą nuspaudė nuleistuką, dėl ko įvyko šūvis ir žuvo Kaminskis. Apklausėme liudytojus, kurie nurodė, kad Sergejus Safonovas pasakė žmonai, kad nekviestų nieko. Man nesuprantama, jei nusišovė ir reikia nekviesti, nebent norima nuslėpti“, – kalbėjo nukentėjusiųjų šeimos advokatas.

Tyrė dalelių pėdsakus

Šūvio pėdsakus tiriantis Teismo ekspertizės centro ekspertas Jonas Mincevičius pirmadienį teisme teigė, kad pagal dalelių santykį nustatyti tikslaus atstumo tarp žmonių šūvio metu negalima, tačiau labiausiai tikėtina, kad abu vyrai buvo ne toliau kaip vienas metras nuo ginklo.

S. Safonovas anksčiau tvirtino, kad šūvio metu jo nebuvo kambaryje.

„Aprašyme pagal apklausą buvo nurodyta, kad šūvio metu S. Safonovas buvo virtuvėje, man atrodo, gana toli nuo stalo ir nuo Kaminskis. Šitas scenarijus yra labai labai mažai tikėtinas, tiksliau – neįtikėtinas“, – tvirtino ekspertas.

„Ant S. Safonovo rankų ir veido, drabužių yra daug šūvio pėdsakų. Pagal aprašymą, parodymus, kurie buvo man pateikti, kur buvo nurodyta, kad šūvio metu jis buvo keturis ar daugiau metrų nuo stalo, nuo Kaminskio, tai yra neįtikėtinas scenarijus. Labiausiai tikėtina, kad S. Safonovas buvo ne toliau kaip vieno metro atstumu nuo ginklo šūvio metu. Kas iš jų laikė tą ginklą, aš vien iš savo tyrimo pasakyti negaliu“, – pirmadienį teisme teigė J. Mincevičius.

Pasak jo, per ginklo vamzdį išlekia daugiau dalelių negu atgal per revolverio būgnelį, todėl nekeista, kad ant žuvusiojo yra daug daugiau šūvio pėdsakų vertinant scenarijų, kad S. Safonovas galbūt šovė į jį.

„Reikia pažymėti, kad daugiausiai šūvio pėdsakų dalelių buvo ant S. Safonovo veido. Ant šaulio veido nusėda ne tiek daug dalelių šūvio metu, daugiau nusėda ant rankų, bet nuo rankų jos greičiau išnyksta. Ant veido išlieka ilgiau. Visa tai rodo, kad S. Safonovas turėjo būti arti ginklo šūvio metu, bet tai nėra tikslus tas tyrimas ir vienareikšmiškai pasakyti negaliu kuris iš jų laikė ginklą“, – sakė J. Mincevičius, patvirtindamas, jog pagal savo tyrimą negali paneigti, kad to ginklo nelaikė žuvęs asmuo.

Parako aptikta ir ant kaltinamojo žmonos rankų. Moteris teigė po nelaimės priėjusi prie A. Kaminskio ir lietusi jį už rankos, tačiau šūvio metu kambaryje nebuvusi.

„Labai geras pavyzdys yra O. Safonovos tyrimas. Ten yra kelios dalelės, labai tikėtina, kad, kai ji atėjo į kambarį, kaip aiškina, po šūvio, lietė rankomis daiktus ar gal ore buvusios dalelės galėjo nusėsti. Tačiau ant S. Safonovo tų dalelių yra labai daug“, – pakartojo ekspertas.

Teismo medicinos ekspertas Romualdas Dumša teismui pateiktose išvadose teigė, jog ant žuvusio vyro kūno žaizda padaryta šaunant iš artimo atstumo ir kvalifikuotina sunkiu sveikatos sutrikdymu.

„Klausimas, į kurį aš atsakinėjau, skambėjo taip: „Ar galėjo A. Kaminskis padaryti šūvį pats iš revolverio arba netyčia iššauti į save vartydamas revolverį rankose arba sukinėdamas jį ant rankos piršto, įvertinant aplinkybę, kad A. Kaminskis dešiniarankis?“ Aš ir pasisakiau, kad tas sužalojimas, kuris yra jo krūtinės priekiniame paviršiuje, yra jo ranka pasiekiamoje kūno vietoje. Apie revolverį aš nieko nekalbėjau, tik kad žmogus pasiekia ranka“, – sakė R. Dumša.

Davė pažiūrėti ginklą

Mirtina nelaimė įvyko 2020-ųjų balandžio 14-osios vakarą. Į savo namus jūrininkas S. Safonovas pasikvietė buvusį kolegą, taip pat jūrininką A. Kaminskį. Vyrai namo parėjo nešini trimis buteliais brendžio, jį, kaip vėliau pareigūnams pasakojo kaltinamojo žmona, vyrai gėrė ir bendravo. Tyrimas parodė, kad žuvusiojo kraujyje būta 3,19 proc. promilės alkoholio.

Moteris laiką leido kitame kambaryje ir teigė jokių konfliktų negirdėjusi. Apie 21.30 val. pasigirdo pokštelėjimas.

Kaltinamojo žmona po įvykio pareigūnams pasakojo, kad jos sutuoktinis, kuriam priklaus revolveris, mėgdavo išgėręs parodyti draugams savo ginklus, tačiau, kad tą vakarą jie būtų apžiūrinėję, pati prieš įvykį nematė.

Kadangi nelaimės metu vyrai, kurie buvo stipriai apsvaigę, buvo dviese, tikslios aplinkybės lieka nežinomos.

Kaltinamasis iki šio teismo posėdžio buvo teisiamas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, tačiau pirmadienį paviešinus ekspertizės akto išvadas, jam teks atremti naujus kaltinimus – dėl nužudymo netiesiogine tyčia.

Pareiškus naujus kaltinimus S. Safonovo advokatas paprašė laiko pasiruošti gynybai iki kito teismo posėdžio, kuris vyks balandį.

Iki tol tikimasi gauti informaciją iš Vidaus reikalų ministerijos, ar žuvęs vyras dirbo statutinėse įstaigose, turėjo tarnybinį ginklą.

Nukentėjusiųjų šeima yra pateikusi civilinius ieškinius, siekiančius 54 tūkst. eurų.

Antradienį prieš Vilniaus apylinkės teismą stojo chirurgai Loreta Lapinaitė ir Antanas Eigminas, posėdis, nukentėjusiųjų advokatų pageidavimu, nagrinėjamas už uždarų durų.

Pasak 15min.lt, nei kaltinamieji, jų advokatai, nei prokuratūra ir nukentėjusieji bylos aplinkybių nekomentuoja.

RVUL Teisės ir personalo skyriaus vedėja Rūta Sinkevičienė sako, kad įstaiga situacijos detaliai komentuoti negali, nes neturi sutikimo atskleisti konfidencialius paciento duomenis.

Tikime, kad teismas objektyviai įvertins visas aplinkybes ir priims teisingą sprendimą.

„Taip pat turime gerbti jo artimųjų valią neviešinti teisme nagrinėjamos situacijos, todėl susilaikysime nuo detalesnių aplinkybių komentavimo. Juolab kad teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė nedalyvauja“, – sakė R. Sinkevičienė.

Ji teigė, kad tokios situacijos yra skaudžios ne tik artimiesiems, bet ir pagalbą pacientui teikusiems gydytojams bei gydymo įstaigai.

„Tikime, kad teismas objektyviai įvertins visas aplinkybes ir priims teisingą sprendimą“, – sakė R. Sinkevičienė.

Pagal medikams pateiktus kaltinimus, Baudžiamojo kodekso numatoma maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.