„Mes mokėjimų „Gazprom“ neplanuojame, todėl mums neaktualu, bet popkornų užsipirksime“, – BNS teigė „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Pasak jo, „Ignitis“ nuo šių metų pradžios „Gazprom“ dujų Lietuvos poreikiams nepirko, tačiau jos buvo perkamos Latvijos ir Estijos klientams ir laikomos Inčukalnio saugykloje Latvijoje.

Mes mokėjimų „Gazprom“ neplanuojame, todėl mums neaktualu, bet popkornų užsipirksime.

A. Ketleriaus teigimu, pernai iš „Gazprom“ įsigytų dujų kiekis sudarė mažiau nei trečdalį viso „Ignitis“ dujų portfelio.

„Gazprom“ dujas Lietuvoje, tikėtina, vis dar perka didžiausia dujų vartotoja Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ bei galbūt mažesni klientai. Įmonės komentaro BNS trečiadienį gauti nepavyko.

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, jog Lietuva galėtų išgyventi be „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau, pasak jos, jų pirkimas vyksta dėl „tam tikrų techninių dalykų“.

Energetikos ministras Dainius Kreivys irgi kartojo, kad  Lietuva jau dabar galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui. 

Tuo metu dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ iš „Gazprom“ gauna apmokėjimus už dujų tranzitą į Karaliaučiaus sritį.

„Amber Grid“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė BNS teigė, jog paskutinis mokėjimas iš „Gazprom“ kovo mėnesį buvo gautas eurais, kaip ir numatyta sutartyje. Artimiausias mokėjimas numatytas balandį.

„Amber Grid“ sutartis su „Gazprom“ galioja iki 2025 metų pabaigos, pagal ją dujos gabenamos pagal formulę „transportuok arba mokėk“ (angl. „ship or pay“).

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija nuo šiol mokėjimus už į „priešiškas šalis“, į kurių sąrašą yra įtrauktos ir visos ES narės, tiekiamas dujas priims tik rubliais, Maskvai susidūrus su precedento neturinčių sankcijų banga dėl invazijos į Ukrainą.

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius yra sakęs, jog didžioji dalis Lietuvai reikalingų gamtinių dujų gaunama per Klaipėdos SGD terminalą, o dujų importas iš Rusijos pastaraisiais metais nesiekė trečdalio šalies dujų poreikio.

„Amber Grid“ duomenimis, pernai Lietuva importavo 26,3 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų: per Klaipėdos SGD terminalą – 16,3 TWh (62 proc.), iš Rusijos – 6,8 TWh (26 proc.), iš Latvijos – 3,2 TWh (12 proc.).