Per metus nedarbas Lietuvoje augo 1 punktu, o per mėnesį – 0,7 punkto iki 7,7 procento. Darbo neturėjo 118 tūkst. žmonių, iš jų 17 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 3,9 punkto iki 16,6 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,9 proc. – 0,7 punkto daugiau nei prieš metus, bet 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje – 7 proc., arba atitinkamai 1,8 ir 0,1 punkto daugiau.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nekito. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13,1 mln. žmonių.

Tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad nedarbas augo nepaisant aktyvesnio gyventojų grįžimo į darbo rinką.

„Tačiau nepaisant aktyvesnio klientų grįžimo į darbo rinką, žiemos metu fiksuojame mūsų šaliai įprastą nedarbo padidėjimą – per mėnesį nedarbas padidėjo 0,2 proc. punkto iki 9,3 proc.“, – pranešime teigė J. Zemblytė.

Sausį labiau augo jaunimo iki 24 metų nedarbas, tačiau jis išlieka mažesnis nei vyresnių – virš 50 metų asmenų ar nedarbo vidurkis šalyje.

Nepaisant aktyvesnio klientų grįžimo į darbo rinką, žiemos metu fiksuojame mūsų šaliai įprastą nedarbo padidėjimą.

 

Anot tarnybos, šiuo metu darbo neturi 165,8 tūkst. asmenų. Užimtumo tarnyboje bedarbio statusas suteiktas kas vienuoliktam darbingo amžiaus gyventojui. Iš jų 64,4 tūkst. buvo vyresni nei 50 metų, 17,7 tūkst. – jaunesni nei 25 metų.

Didžiausias nedarbas – Kalvarijos (13,8 proc.), Ignalinos r. (13,4 proc.), Kelmės r. (11,9 proc.) ir Biržų r. (11,8 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringoje (3,8 proc.), Klaipėdos r. (6,1 proc.), Birštono (7,1 proc.) savivaldybėse.

Sausį į darbo rinką sugrįžo 15,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 3,6 tūkst. daugiau nei gruodį. Įsidarbinusių skaičius augo visuose sektoriuose, išskyrus viešąjį valdymą bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą.

Šalies darbdaviai sausį paskelbė 13,1 tūkst. laisvų darbo vietų – pusantro karto daugiau nei gruodį – iš viso 4,6 tūkst.

Darbo pasiūlymų daugėjo visuose veiklos sektoriuose, išskyrus nekilnojamojo turto operacijas. Daugiausiai darbuotojų ieškojo apdirbamosios gamybos (2,4 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,1 tūkst.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto (1,9 tūkst.) įmonės.

Per metus bedarbių skaičius padidėjo 16,2 tūkst., pranešė Valstybės duomenų agentūra, remdamasi Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis.

Pernai šalyje buvo 105,5 tūkst. 15–74 metų bedarbių, iš jų 15–24 metų – 13,5 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 35,1 tūkst., arba 33,3 proc. visų bedarbių, – 0,1 tūkst. daugiau nei 2022 metais.

Ilgalaikio nedarbo lygis per metus nepasikeitė ir 2023 metais siekė 2,3 procento.

Per visus praėjusius metus vyrų nedarbo lygis siekė 7,3 proc., moterų – 6,4 proc. (2022 metais – atitinkamai 6,4 ir 5,5 proc.). Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 13,8 proc. ir buvo 2 punktais didesnis.

Vien ketvirtąjį ketvirtį nedarbas buvo 7,4 proc. – palyginti su trečiuoju ketvirčiu, jis padidėjo 1,2 procentinio punkto. 

Ketvirtąjį ketvirtį šalyje buvo 116,7 tūkst. bedarbių – 19,2 tūkst. daugiau nei trečiąjį ketvirtį, o iš viso dirbo 1 mln. 453,5 tūkst. gyventojų – 18,2 tūkst. mažiau nei trečiąjį ketvirtį.

Ilgalaikių bedarbių skaičius per ketvirtį padidėjo 8 tūkst. iki 36,3 tūkst. 15–24 metų bedarbių buvo 18,7 tūkst.

Vyrų nedarbo lygis paskutinį ketvirtį buvo 8,3 proc., moterų – 6,6 proc. ir per ketvirtį padidėjo atitinkamai 1,3 ir 1,2 punkto. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 18,3 proc. ir per ketvirtį padidėjo 6,4 punkto.

Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,2 punkto, o per mėnesį tiek pat sumenko ir gruodį siekė 6,3 procento. Darbo neturėjo 100 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,1 punkto iki 12,9 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – tiek pat, kiek prieš metus ir prieš mėnesį. Estijoje – 6,3 proc., arba 1 punktu daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 5,9 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nekito. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc. – 0,3 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 12,9 mln. žmonių.

Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį nepakito ir lapkritį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 104 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,7 punkto iki 13,3 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,3 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje – 6,1 proc., arba 0,7 punkto daugiau prieš metus, bet 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 5,9 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc., arba atitinkamai 0,3  ir 0,1 punkto mažiau.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 12,95 mln. žmonių.

Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį - sumažėjo0,4 punkto ir spalį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1,4 punkto iki 8,6 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,3 proc., arba 0,9 punkto daugiau prieš metus, bet 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Euro zonoje jis siekė 6,5 proc., arba 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13 mln. žmonių.Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį - sumažėjo0,4 punkto ir spalį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1,4 punkto iki 8,6 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,3 proc., arba 0,9 punkto daugiau prieš metus, bet 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Euro zonoje jis siekė 6,5 proc., arba 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13 mln. žmonių.

Įdomu tai, kad prieš pusantrų metų buvo registruota rekordiškai daug laisvų darbo vietų – per 30 tūkst. Tuo pat metu Užimtumo tarnyboje buvo užregistruota daugiau nei 150 tūkst. bedarbių, kurie niekaip negalėjo arba nenorėjo užimti tų laisvų darbo vietų.

Kodėl net tuomet, kai rekordiškai didelė dalis įmonių negalėjo surasti darbuotojų, nedarbo lygis vis tiek siekė apie 6 proc.? Daugelyje pažangių Vakarų valstybių nedarbo lygis taip pat buvo panašus ar net didesnis nei Lietuvoje, tačiau yra ir siektinų pavyzdžių. Šiuo metu Norvegijoje nedarbo lygis siekia 3,6 proc., Čekijoje – 2,6 proc., o Šveicarijoje tik 2 proc.

Dar viena aukšto struktūrinio nedarbo priežastis yra darbas šešėlyje (dažniausiai savarankiškas, o ne samdomas), tuo pat metu naudojantis ir socialinėmis išmokomis bei lengvatomis.

 

Deja, Lietuvoje turime ryškią taip vadinamą struktūrinio nedarbo problemą – atotrūkį tarp rinkos poreikių ir bedarbių galimybių. Dėl to vienu metu daugeliui įmonių trūksta darbuotojų, bet tūkstančiai bedarbių negali susirasti darbo.

Kartais taip atsitinka dėl geografinės atskirties – bedarbiai gyvena ne ten, kur įmonėms labiausiai trūksta darbuotojų ir neturi galimybių arba noro keisti gyvenimo vietą ar kasdien keliauti didelius atstumus.

Dar viena aukšto struktūrinio nedarbo priežastis yra darbas šešėlyje (dažniausiai savarankiškas, o ne samdomas), tuo pat metu naudojantis ir socialinėmis išmokomis bei lengvatomis. Šį polinkį iš dalies atskleidžia faktas, kad Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių yra keliasdešimčia tūkstančių daugiau nei jų randa Valstybės duomenų tarnybos atliekami darbo rinkos tyrimai.

Vis tik svarbiausia priežastis yra tinkamų įgūdžių, žinių ir gebėjimų trūkumas. Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje pagal tai, kokia dalis gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą. Deja, aukštasis išsilavinimas, ypač prastos kokybės, neužtikrina užimtumo. Daugelis pakankamų bazinių gebėjimų mokykloje neįgijusių abiturientų save darbo rinkoje realizuotų daug geriau tapdami šaltkalviais, slaugytojais, elektrikais ar tinkuotojais, nei bet kokia kaina siekdami aukštojo mokslo diplomo. Deja, neretai aukštojo mokslo institucijos įteikia diplomą, nesuteikdamos adekvataus išsilavinimo ir kvalifikacijos.

Tačiau net ir nepasisekus su formaliuoju išsilavinimu, šiandien kaip niekad yra daug galimybių gilinti žinias ir įgyti naujų kompetencijų. Vien Užimtumo tarnyba siūlo šimtus nemokamų formalių ir neformalių ugdymo programų, padedančių įgyti įvairiausias kompetencijas – nuo betonuotojo iki programuotojo.

Vis tik svarbiausia priežastis yra tinkamų įgūdžių, žinių ir gebėjimų trūkumas. Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje pagal tai, kokia dalis gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą.

 

Valstybės duomenų tarnyba skelbia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis padidėjo iki 6,2 proc. ir buvo puse procentinio punkto didesnis nei prieš metus. Nors užimtų gyventojų skaičius vis dar augo, laisvų darbo vietų skaičius nukrito į žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Ši tendencija nėra labai netikėta – kas antra įmonė dabar jau skundžiasi ne darbuotojų trūkumo, o nepakankamos paklausos problema. Todėl tikėtina, kad šiemet ir kitais metais stebėsime ir toliau didėjantį nedarbo lygį.

Tačiau senėjančioje ir mažėjančioje Lietuvoje nuolat bus opi kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema. Iš dalies šią problemą spręs įsibėgėjanti automatizacija, robotizacija ir dirbtinio intelekto įdarbinimas. Tai matome jau dabar – per dešimtmetį Lietuvos pramonėje dirbančiųjų skaičius sumažėjo, tačiau gamybos ir eksporto apimtys padvigubėjo.

Dar vienas demografinių ir darbuotojų trūkumo problemų sprendimo būdų, kuriuo naudojasi daugelis pažangių valstybių, yra imigracija. Lietuvoje pastaruosius kelerius metus grynoji imigracija jau buvo teigiama. Deja, dažniausiai tai buvo žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, rečiau padėję įmonėms, kurioms trūksta programuotojų ir inžinierių.

Kai kurių Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad be tinkamos atrankos, kvalifikacijos tobulinimo ir integracijos politikos, vietoje abipusės ekonominės naudos atsiranda nepageidaujami šalutiniai efektai. Pavyzdžiui, Švedijoje gimusių gyventojų nedarbo lygis siekia apie 3,5 proc., o ten gyvenančių, bet gimusių užsienyje – per 15 proc.

Taigi, ateityje darbuotojų trūkumo problemą teks spręsti įvairiomis priemonėmis, bet pirmiausia teks tobulinti švietimo ir perkvalifikavimo programas, skatinti ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų nuolatinį mokymąsi.

Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir rugpjūtį siekė 6,1 procento.

Rugpjūtį darbo neturėjo 94 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,8 punkto iki 8,6 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,6 proc., arba 2 punkto daugiau prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 5,9 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc., arba 0,3 proc. mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 12,8 mln. žmonių.

Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,6 punkto, o per mėnesį – taip pat 0,6 punkto ir liepą siekė 6,4 procento.

Liepą darbo neturėjo 96 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,6 punkto iki 8,4 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,3 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,2 proc., arba 1,4 punkto daugiau prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 5,9 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc., arba 0,3 proc. mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nekito.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 12,9 mln. žmonių.

„Birželį darbo rinka buvo kiek pasyvesnė nei gegužę, laisvų darbo vietų pasiūla ir Užimtumo tarnybos klientų įsidarbinimas kiek mažėjo, mažėjo ir žmonių, kurie įsitraukė į perkvalifikavimo ar kitas organizuojamas priemones“, – BNS sakė tarnybos vadovė.

Pasak jos, neigiamų tendencijų čia įžvelgti nereikėtų, nes toks darbo rinkos aktyvumo mažėjimas paprastai būdingas vasarai.

„Sezoniniai darbai jau suranda savo darbuotojus, kažkam baigiasi terminuoti darbai, tai vasara yra tas laikotarpis, kai ir darbuotojų paklausos pasyvumas stebimas, ir užimtųjų skaičiaus augimo mažėjimas stebimas. Nes jei žiūrėtume į bendrą užimtųjų skaičių, jis išliko stabilus ir pakankamai aukštas“, – sakė I. Balnanosienė.

Oficialus nedarbas Lietuvoje birželį siekė 8,1 proc. – 0,2 punkto mažiau nei gegužę ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laiku prieš metus.

„Teigiama tendencija ta, kad sumažėjo bedarbio statusu registruotų žmonių, liepos 1 dieną turime 143 tūkst. žmonių, ieškančių darbo ir vėlgi šitas rodiklis yra beveik tūkstančiu mažesnis nei gegužę. O palyginti su laikotarpiu prieš metus, tai kiek daugiau nei 7 tūkst. yra mažiau ieškančių darbo“, – teigė I. Balnanosienė.

Pasak jos, didesnis pasyvumas stebimas gamybos įmonėse, kur auga ir grupės darbuotojų atleidimų: pirmąjį pusmetį gauta 20 pranešimų apie planuojamus atleidimus, kai prieš metus jų buvo 12.

„Skaičiaus augimas nėra ženklus, bet gamybos sektoriuje tendencijos yra tokios, kad šį sektorių būtina stebėti, nes darbuotojų samda yra sumažėjusi iki minimumo, atleidimų kol kas nematome labai didelių, tačiau klientų, ateinančių iš to sektoriaus, kurių paskutinė darbovietė buvo gamybos sektoriuje, turime augimą. Laisvų darbo vietų skaičiaus iš viso neturime didėjimo, yra tik mažėjimas šitame sektoriuje“, – sakė tarnybos vadovė.

Anot jos, prastesnę padėtį gamyboje lemia prastėjanti ekonominė situacija.

„Gamybos įmonės šiuo metu siekia maksimaliai išsaugoti esamas darbo vietas, neatleidžia masiškai darbuotojų vien dėl to, kad tikimasi, kad pradėjus situacijai gerėti, bus sudėtinga iš naujo pritraukti kvalifikuotus darbuotus ir iš naujo apmokyti. Kai kurios įmonės mažina pamainų skaičių. Šis sektorius kol kas rodo stabilumą, bet jokio progreso jame kol kas nėra“, – sakė I. Balnanosienė.

Kalbėdama apie artimiausias darbo rinkos prognozes, ji teigė, kad nedarbas rudenį augs – tai įprasta šio metų laiko tendencija, nes mažėja sezoninių darbų pasiūla. Visgi nedarbas, pasak jos, augs sparčiau nei įprastai dėl gamybos įmonių padėties.

„Gamybos sektoriuje kol kas artimiausiu metu pagyvėjimo neplanuojame fiksuoti“, – teigė tarnybos vadovė.

Liepos 1 dienos duomenimis, šalyje dirbo 1,47 mln. asmenų – 5,8 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, o darbo neturinčių žmonių skaičius susitraukė 0,8 tūkst. iki 143,7 tūkst.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo sektoriuose.