Rževe policijos pareigūnai sulaikė savo kolegą iš Maskvos. Sulaikytas maskvietis įtariamas vagystėmis iš garažų. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Atsargiai, naujienos“.

Sulaikytas 28-erių metų vyras dirba Maskvos policijoje. Praėjusią savaitę jis pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau atrodo, kad policininkas nesirgo, tik suvaidino sergantį.

Jis išvyko į Rževą. Šiame mieste policijos pareigūnas per vieną naktį sugebėjo apvogti net penkis garažus.

Vagišius iš garažų pasiėmė degalų pripildytą kanistrą, magnetolų, keturis automobilių ratus, įvairių atsarginių detalių ir kitų daiktų.

Iš viso maskvietis pagrobė turto už 166,5 tūkst. rublių (2765 eurus). Vis dėlto nieko iš pavogtų daiktų atvykėlis realizuoti nespėjo, nes buvo labai operatyviai surastas ir sulaikytas.

Pavogti daiktai iš policininko paimti. Skelbiama, kad pareigūno mundurą sutepusiam policininkui gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Susirgus vaikui ar neįgalumą turinčiam asmeniui, kuriam reikalinga globa, šeimos nariai ar globėjai dažniausiai yra priversti pasiimti nedarbingumo pažymėjimą tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti sergančiuoju. Tiesa, iki šiol to padaryti negalėjo asmenys, laikinai prižiūrintys vaiką.

Siekiant užtikrinti, kad vaikais ir neįgaliaisiais, kuriems reikalinga globa, tinkamai pasirūpinti galėtų visi už juos atsakingi asmenys, nuo liepos 1 d. įsigalios pokyčiai, leisiantys nedarbingumo pažymėjimą sergančio vaiko slaugymui būti išduodamas nebe tik šeimos nariams (tėvams arba įtėviams), seneliams, budinčiam globotojui ir globėjui, bet ir vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra.

Taip pat, atsiradus būtinybei prižiūrėti kitą asmenį, pavyzdžiui, neįgalųjį, kuriam reikalinga globa, nedarbingumo pažymėjimas galės būti išduodamas neįgaliojo tėvams, seneliams, budinčiam globotojui, globėjui ar jį laikinai prižiūrinčiam asmeniui.

„Griežtesne tvarka norime paskatinti Lietuvos gyventojus atostogų kryptis rinktis atsakingai. Tikimės užbėgti už akių galimam piktnaudžiavimui, kai atostogų sezonu žmonės išvyksta į šalį, kuri jau įtraukta į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašą, o grįžę atostogas „prasitęsia“ gaudami nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Izoliuotis 14 dienų būtina grįžus iš šalių, paveiktų koronaviruso, arba turėjus sąlytį su sergančiuoju. Jeigu asmeniui nepaskelbta prastova ir jis neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, privalomai izoliacijai iki šiol galėjo būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.

Nuo šiol gydytojas medicininiuose dokumentuose dėl nedarbingumo turės įrašyti ne tik kreipimosi į asmens priežiūros įstaigą faktą, datą ir laiką, o ir užsienio šalį, į kurią jis buvo išvykęs.

Tačiau nuo šiol, jeigu žmogus jau išvykdamas į užsienio šalį praleisti atostogų žinojo, kad grįžus jam reikės izoliuotis, nedarbingumo pažymėjimas jam nebebus išduodamas.

Jeigu žmogus į užsienio šalį ne darbo reikalais išvyko prieš ją įtraukiant į paveiktų šalių sąrašą, nedarbingumo pažymėjimas bus išduodamas.

Išimtis, pasak ministerijos, bus taikoma tiems, kurie į paveiktą valstybę keliauja profesiniais, tarnybos ar darbo tikslais  – jie grįžę ir toliau galės izoliuotis gaudami nedarbingumo pažymėjimą.

Pasak ministerijos, nuo šiol gydytojas medicininiuose dokumentuose dėl nedarbingumo turės įrašyti ne tik kreipimosi į asmens priežiūros įstaigą faktą, datą ir laiką, o ir užsienio šalį, į kurią jis buvo išvykęs, išvykos tikslą ir tikslų laikotarpį, kada jis užsienyje viešėjo.

„Jeigu paaiškės, kad asmuo į koronaviruso paveiktą šalį, įrašytą sąraše, išvyko turistiniais ar kitais tikslais, nesusijusiais su profesija, tarnyba ar darbu, nedarbingumo pažymėjimas jam nebus išduotas“, – rašoma ministerijos pranešime.

Tokiu atveju darbuotojui gali būti išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina neatvykimą į darbą, taip pat darbuotojas gali izoliuotis naudodamasis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis.

Kontrolę, koks buvo viešnagės tikslas ir konkretus laikotarpis, atlieka „Sodra“.

Paveiktų valstybių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į epidemiologinius rodiklius užsienio šalyse. Paveiktomis laikomos tos šalys, kuriose sergamumo koronavirusu rodiklis per paskutiniąsias 14 dienų yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Apie tai, kad konkreti valstybė nuo pirmadienio bus įtraukta ar išbraukta iš sąrašo, paskelbiama penktadienį.

Tikisi pagausėjimo

Dabar nedarbingumo pažymėjimą galima gauti 28 dienoms, anksčiau jis buvo išduodamas tik 15 dienų. Įstatymu numatyta, kad šią teisę taip pat įgijo pacientai, turintys priklausomybę nuo azartinių lošimų.

Įsigaliojus pokyčiams, Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialas laukia pacientų pagausėjimo.

"Daugėjant pacientų, pertvarkėme priklausomybės gydymo "Minesotos" paslaugą – dabar ji teikiama arčiau miesto centro esančiose patalpose ir ja gali naudotis iki 12 žmonių. Sukūrėme daugiau erdvės, yra ir sporto salė, kurioje pacientai gali užsiimti sveikatinimo veikla laisvu nuo užsiėmimų laiku.

Iki šiol pats 28 dienų laikotarpis buvo didelis barjeras – dirbantiems asmenims buvo skiriamas vos dviejų savaičių nedarbingumas, likusias jau reikėdavo "prisidurti" patiems – iš kasmetinių atostogų ar kuriant istorijas apie "keliones į užsienį.

Tiems, kas nenori gydytis stacionare, turime alternatyvą – ambulatorinę "Minesotą", kai pacientas dalyvauja visuose gydymo užsiėmimuose, tačiau po jų grįžta namo, skyriuje nenakvoja. Taigi, turint galvoje įvykusius pokyčius, galima drąsiai sakyti, kad reikiamos sąlygos sveikti nuo priklausomybės Klaipėdoje tikrai yra", – sakė Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė.

Slepia priklausomybę

Per pastaruosius metus Klaipėdos "Minesotos" skyriuje gydėsi beveik 100 žmonių. Tai – nemažas skaičius, turint galvoje, kad gydymas trunka keturias savaites.

"Iki šiol pats 28 dienų laikotarpis buvo didelis barjeras – dirbantiems asmenims buvo skiriamas vos dviejų savaičių nedarbingumas, likusias jau reikėdavo "prisidurti" patiems – iš kasmetinių atostogų ar kuriant istorijas apie "keliones į užsienį". Žmonės slepia tiek priklausomybę, tiek gydymąsi nuo jos", – pasakojo V.Karulaitienė.

Filialo vadovė viliasi, kad, įsigaliojus naujajai tvarkai dėl ilgesnio nedarbingumo laikotarpio bei pagerinus sąlygas filiale, daugiau žmonių imsis spręsti priklausomybės klausimą.

"Baimė kreiptis pagalbos, ligos stigma – visa tai išlieka, bet juk žmogaus gyvenimo kokybė yra svarbiau. Reikia bandyti, pasitikėti specialistais.

"Minesotos" paslauga yra išties intensyvi – pacientai kasdien lanko specialistų vedamus grupinius psichologų ir ergoterapeutų rengiamus užsiėmimus, psichologines grupes, socialinių darbuotojų skaitomas paskaitas, filmų peržiūras, užsiėmimus apie "Dvylikos žingsnių" programą. Tikrai ne veltui praleidžiamos tos keturios savaitės.

Baigus gydymą skyriuje, galima jį tęsti lankantis konsultacijose ir vartojant atkryčio tikimybę mažinančius medikamentus – priemonių yra, reikia jomis naudotis", – paaiškino V.Karulaitienė.

Vis dažniau ieško pagalbos

Priklausomybės ligų centro atstovė spaudai Morgana Danielė teigė, kad, plečiantis paslaugų spektrui ir kylant diskusijoms visuomenėje, žmonių informuotumas auga – pernai centras suteikė 15 proc. daugiau ambulatorinių paslaugų, pacientų daugėjo ir stacionare, žmonės dažniau naudojosi ir anoniminio gydymo paslauga.

"2019-uosius galima pavadinti augančio pasitikėjimo metais – tendencijos keičiasi ir žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos, Klaipėda nėra išimtis. Tikimės, kad barjerų gydymui ir toliau tik mažės", – viliasi specialistė.

Per visą praėjusią savaitę išduota dvigubai daugiau nedarbingumo pažymėjimų – 74,4 tūkstančio.

Palyginti lapkritį ir gruodį, vidutiniškai per savaitę buvo išduodama po 50-60 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.

Iki šių metų sausio 29 dienos išduota 288 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Palyginti su praėjusių metų sausiu, iš viso išduota 330 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, gruodį – 240 tūkst.

Pernai peršalimo ligų epidemija Lietuvoje piką buvo pasiekusi vasario viduryje. Tuomet per mėnesį išduota 340 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o per savaitę piko metu – 93 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.

„Sodra“ primena, kad susirgus kiekvienas dirbantys gyventojas, apdraustas ligos socialiniu draudimu, taip pat ir užsiimantys savarankiška veikla, gali gauti ligos išmoką.

Už pirmas dvi dienas iki 100 proc. buvusių pajamų kompensaciją moka darbdavys, o nuo trečios dienos – 62,06 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką moka „Sodra“.

Ligos išmokos mokamos ir slaugant šeimos narį – vaiką ar sutuoktinį. Tokiu atveju nuo pat pirmos dienos 65,94 proc. išmoką moka „Sodra“.

Norint gauti išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“.