Netikėta patirtis

Turbūt jau sunku būtų rasti Lietuvoje žinomą žmogų, kurio nuotrauka su užrašu „visus šokiravo“ nebūtų šmėžavusi socialinių tinklų erdvėje kaip nenuvejama musė.

Bene paskutiniai panašių atvejų pavyzdžiai – ministras Arūnas Dulkys ir politikė Irena Degutienė suklastotuose pranešimuose giriantys neaiškios kilmės vaistus ir siūlantys jų pirkti.

Dažniausiai žinomi žmonės išplatina paneigimus, kategoriškai atmetančius bet kokius ryšius su reklamos turiniu, ir pabrėžia, kad melagingo turinio susiejimas su jų vardu ir atvaizdu yra padarytas be jų žinios.

Neaišku, kiek veiksmingi yra kategoriški paneigimai, tačiau, atrodo, sukčių siautėjimo jie nepaveikia, nes apgaulingi straipsniai tvindo internetą.

Negana to, sukčiai darosi išradingesni ir kurpia sunkiau atpažįstamas klastotes. Su tokiu atveju susidūrė kriminalinio pasaulio žinovas, rašytojas Dailius Dargis. Tačiau vyrą nemaloniai nuteikė ne tik jo vardu ir pavarde pridengta klastotė, bet ir abejotinas teisėsaugos darbo efektyvumas.

Panašiais pastebėjimais dalijosi ir atlikėjos Natalijos Bunkės sutuoktinis, buvęs kriminalistas Edgaras Eidėjus, kuris, remdamasis savo patirtimi, teigė, kad klastotojų paieškos – sunkai išsprendžiamas uždavinys, o gal net ir kova su vėjo malūnais.

Reziumė: atlikėjos N. Bunkės sutuoktinis E. Eidėjus, remdamasis savo patirtimi, padarė išvadą, kad pastangos surasti internetinius apgavikus yra bevaisės. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Masalas – 3 mln.

D. Dargis iki šiol nenuleidžia rankų, tikėdamasis, kad melagienų platintojai gali būti nustatyti.

Jo vardas ir nuotrauka buvo pavogti ir panaudoti apgaulei praėjusių metų pavasarį, kai internete pradėtas platinti suklastotais duomenimis paremtas tekstas, pavadintas „Rašytojas Dalius Dargis, Henrikas Daktaras ir FNTT. Kaip paprasto rašytojo sąskaitoje atsirado beveik 3 milijonai eurų?“

„Melagingas straipsnis sukonstruotas taip, tarsi būtų publikuojamas populiariame portale, jo autoriumi nurodytas realiai tame portale dirbantis žurnalistas, straipsnis iliustruotas fotomontažu, kuriame be mano sutikimo panaudotas mano atvaizdas. Straipsnyje skelbiamas tariamai vykęs interviu su manimi ir iš esmės reklamuojama investavimo platforma, kuria prisidengiant galimai vykdomas investicinis sukčiavimas, t. y. viliojami pinigai iš gyventojų“,– „Kauno dienai“ pabrėžė D. Dargis.

Manau, mūsų teisėsaugos pareigūnai nelabai pajėgūs ištirti tokius atvejus. Sukčiai tai supranta ir tuo naudojasi.

Objektas – Daktarų namas

Rašytojas atkreipė dėmesį į diskredituojantį suklastoto teksto turinį.

„Buvo paskelbta melaginga, tikrovės neatitinkanti, šmeižikiška informacija apie mane: pirma, kad aš ruošiuosi pirkti Daktarų namą, antra, kad kažkokiais neaiškiais būdais uždirbau didžiulę sumą pinigų, trečia, kad FNTT tikrino mano lėšų kilmę, nes abejojo jų teisėtumu, ketvirta, kad nuo tariamai uždirbtų didelių pinigų nesumokėjau mokesčių, penkta, kad naudojuosi reklamuojama platforma ir ją giriu kaip puikų būdą paprastai užsidirbti daug pinigų“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, akivaizdu, kad šiuo atveju susiduriame su pastaraisiais mėnesiais itin išpopuliarėjusiu vadinamuoju investiciniu sukčiavimu, kurio pagrindiniai požymiai: siūlymas investuoti į kriptovaliutas ar kitas neva be galo pelningas finansines priemones, žadama itin didelė grąža per trumpą laiką,

D. Dargis atkreipė dėmesį į tai, kad technine prasme straipsnis parengtas gana profesionaliai, todėl yra įtikinamas ir gali atsirasti žmonių, kurie, neatpažinę dezinformacijos, investuos į sukčių reklamuojamą platformą.

Apskundė prokuratūrai

„Gal į šmeižikišką straipsnį iš viso būčiau nesureagavęs, bet supratau, kad jis daro poveikį žmonėms – sulaukiau daug nusistebėjimų, kad, žiūrėk, ką apie tave rašo. Atsiranda daug negerų dalykų – tenka aiškintis, kad neuždirbau 3 mln. eurų, kad nepirksiu Daktaro namo. Abejoju, ar Lietuvoje yra ar buvo nors vienas rašytojas, kuris būtų uždirbęs bent 1 mln. eurų“,  –  kalbėjo D. Dargis.

Praėjusių metų balandį D. Dargis kreipėsi į Vilniaus apskrities policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto ir kitų nusikalstamų veikų.

„Mane „užkniso“ ir ėmiausi iniciatyvos, kad kažkaip ištraukčiau tuos sukčiaujančius žmones ir parodyčiau, kas jie per vieni“,  –  savo iniciatyvos motyvą apibūdino rašytojas.

Po mėnesio jam buvo atsiųstas nutarimas, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. Tačiau „užknistas“ vyras nenuleido rankų: policijos nutarimą apskundė Vilniaus apylinkės prokuratūrai.

Skundas buvo patenkintas ir tyrimas atnaujintas. Jis vyksta iki šiol.

„Deja, neturiu informacijos apie tyrimo rezultatus. Prašiau, kad būčiau informuotas apie tyrimo eigą, tačiau mano pageidavimas buvo atmestas“,  –  apie pastangas nusikaltėlių pėdsakų paieškoje pajudėti į priekį pasakojo D. Dargis.

Iniciatyva: rašytojas D. Dargis nutarė nenuleisti rankų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Viltys – menkos

D. Dargis dalijosi savo patirtimi su kitais į panašią situaciją patekusiais asmenimis, tikėdamasis, kad tai padės surasti efektyvų sprendimą.

„Visiems akivaizdu, kad su tokiu sukčiavimu susiduria daugelis žinomų žmonių, pradedant Marijonu Mikutavičiumi ir kitais – sportininkais, Seimo nariais ir t. t. Vyksta tikras sukčių siautėjimas. Negi jis nesustabdomas? Vienos atlikėjos vadybininkas sakė supratęs, kad beprasmiška kažką aiškintis, ir numojo ranka. Tačiau aš taip neketinu elgtis, noriu, kad internetiniai sukčiai būtų surasti“, – patikino pašnekovas.

Jis neslėpė esantis nusivylęs pareigūnų veiksmais ir tikisi, kad internetiniam sukčiavimui tirti bus skiriama gerokai daugiau dėmesio.

„Manau, mūsų teisėsaugos pareigūnai nelabai pajėgūs ištirti tokius atvejus. Sukčiai tai supranta ir tuo naudojasi. Per apklausą man buvo pateikti neprofesionalūs klausimai. Mano akimis, buvo galima parinkti šiek tiek profesionalesnius žmones. Supratau, kad mūsiškiams pareigūnams sunku ištirti tokius nusikaltimus, nes jie nėra tinkamai paruošti, turbūt neturi tokio darbo patirties. Situacija tokia, kad internetiniai sukčiai Lietuvoje, manau, jaučiasi nebaudžiami, tad nuo jų niekas neapsaugotas“,  – nieko gera nežadančias tendencijas ryškino D. Dargis.

Atsimuša kaip į sieną

Kaip melagingų straipsnių objektas ir intriga ne kartą panaudota atlikėjos Natalijos Bunkės pavardė ir nuotraukos.

Kriminalisto darbo patirties turintis atlikėjos sutuoktinis Edgaras Eidėjus sakė bandęs sekti internetinių sukčių pėdsakais, bet rezultatai nuvylė.

„Dėl internete nuolat šmėžuojančių melagingų tekstų mano sutuoktinė savo gerbėjų akyse patiria reputacijos žala. Nenorėjome su tuo taikstytis, bandžiau imtis priemonių. Kiek žiūrinėjau, melagienas platinančios įmonės naudojasi kitose valstybėse esančiais serveriais, yra nukreipiamieji serveriai ir atrasti pirminį šaltinį, iš kurio paleidžiami tie straipsniai, manau, nėra variantų“, – svarstė E. Eidėjus.

N. Bunkės sutuoktinis padarė išvadą, kad pastangos internetine surasti apgavikus – bevaisės.

„Manau, kol kas nieko padaryti neįmanoma. Ne kartą esu bendravęs su kolegomis, kurie pateko į panašią situaciją, ir visi sakė atsimušantys į sieną“, – nuviliantį apibendrinimą pateikė E. Eidėjus.

Veikia organizuotos grupės

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė, komentuodama pastebėjimus, kad internetiniai sukčiai siautėja nebaudžiami, „Kauno dienai“ tvirtino, kad tokie apibendrinimai yra perdėti.

Jei rezultato nežino jūsų kalbinti žmonės, nereiškia, kad rezultato nėra. Gali būti tas rezultatas.

„Jei rezultato nežino jūsų kalbinti žmonės, nereiškia, kad rezultato nėra. Gali būti tas rezultatas. Yra specializuoti prokurorai, kurie dirba su finansiniais nusikaltimais, sukčiavimais. Taip, yra problemų ir tyrėjų darbo kokybė kartais būna prasta. Tačiau turime problemų daugelyje sričių, šita – ne išimtis“, – sakė Generalinės prokuratūros atstovė.

„Kauno dienai“ komentarų pateikęs Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis atkreipė dėmesį į specifines aplinkybes, sunkinančias internetinių sukčiautojų paieškas.

„Šiuo metu vis aiškiau pastebima tendencija, kad minėto ar susijusio pobūdžio nusikalstamas veikas Lietuvoje vykdantys asmenys veikia ne pavieniui, o gerai organizuotose grupėse kartu su įvairiose pasaulio šalyse esančiais bendrininkais, kurių identifikavimas, kaip ir tokio pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimas, yra sudėtingas ir dažnai komplikuotas ne tik dėl nuolatinio nusikalstamų veikų padarymo priemonių, jų darymui svarbių technologinių išteklių gausos, bet ir dėl teisinių problemų, susijusių tiek su tokios kategorijos veikų padarymo vietos nustatymu, tiek ir su kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų (informacijos) gavimu iš trečiųjų šalių. Nuo šių nusikalstamų veikų nukenčia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų objektas yra pinigai. Dažnu atveju nukentėję asmenys kreipiasi pavėluotai, kai iš jų sąskaitų pinigai jau būna pasiekę sukčių sąskaitas ir yra persiuntinėjami į kitas sąskaitas ar keičiami į kriptovaliutas, todėl jų suradimas ir grąžinimas teisėtam savininkui tampa itin komplikuotas“, – sakė R. Matonis.

Paklaustas, kokios priemonės gali padidinti internetinio sukčiavimo srityje dirbančių pareigūnų efektyvumą, Policijos departamento atstovas sakė: „Didelę reikšmę lėšų judėjimo suspendavimui ir grąžinimui į nukentėjusiojo sąskaitą ir šio nusikaltimo ištyrimui turi greitas kreipimasis į teisėsaugos įstaigą, operatyvus ir kryptingas bendradarbiavimas tarp valstybių, orientuotas į kuo spartesnį duomenų apie pinigų srautų judėjimus, sąskaitas ar kriptovaliutų pinigines ir jas administruojančius asmenis gavimą. Didelę reikšmę turi ir priemonių, skirtų kriptovaliutų judėjimui sekti, turėjimas ir panaudojimas.“