„Šiuo tikslu stiprinsime Užimtumo įstatymą (...) Tai aukšto prioriteto darbas“, – šią savaitę Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje žadėjo J. Jakštienė.

Ji vėliau BNS sakė, kad galimybių, kaip keisti įstatymą, yra daug – jos susijusios su subsidijavimo apimtimis, terminais, paslaugomis, o dėl naujų skatinimo priemonių bus tariamasi ir su dirbančiais neįgaliaisiais, darbdaviais. 

„Per diskusijas norima išsigryninti asmenų, turinčių negalią, dalyvavimo atviroje darbo rinkoje kliūtis – nuo savivaldybių infrastruktūros, susisiekimo ir kitų elementų neprieinamumo iki darbdavių bei organizacijų išankstinių nuostatų“, – BNS nurodė viceministrė.

Parlamentarams ji teigė, kad taip pat bus „stiprinamas darbdavių socialinės atsakomybės elementas“.

„Darbdavių nuostatos kartais yra ne tai kad netolerantiškos, o jiems trūksta informacijos, kaip bendrauti su žmonėmis, kurie nevaikšto, nemato ar negirdi“, – BNS teigė J. Jakštienė.  

Viceministrė Seimo komisijoje be kita ko akcentavo, kad neįgaliuosius atvesti į darbo rinką yra sunku ir dėl jų išsilavinimo stokos.

„Prieš eilę metų jie negavo kokybiško švietimo, didžioji dalis ir iškrito iš švietimo sistemos – negavo nei profesinio, nei universitetinio išsilavinimo. Mes dirbame su pasekmėmis dėl švietimo trūkumo, diskriminacijos“, – parlamentarams kalbėjo J. Jakštienė.

Jos teigimu, įstatymo pataisos į Seimą bus atneštos dar šiemet. 

„Bendra vizija yra tokia, kad labiau stiprinti Užimtumo įstatymą labiau orientuojantis į darbą atviro darbo rinkoje negu kad socialinėse įmonėse“, – teigė viceministrė. 

Socialinių įmonių, anot jos, nuo 2020 metų pradžios mažėja: „Tendencijos mažėjimo link yra gan aktyvios“.

Ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Maksvytienė pranešė, kad 2020 metais iš socialinių įmonių sąrašo buvo išbrauktos 49 įmonės.

Finansų ministerija BNS nurodė, kad tikslinant šių metų biudžetą neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamiausių žmonių įdarbinimui skatinti prašoma apie 10,8 mln. eurų. Lėšos būtų  skiriamos priemonėms, kad iš darbo rinkos neiškristų ar greičiau įsidarbintų daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių.

Socialinės politikos klausimus Prezidentūroje kuruojanti Irena Segalovičienė suskaičiavo, kad žmonės su negalia sudaro 7 proc. visų darbo ieškančių žmonių – jų yra 19 tūkst.  

45 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų dabar dirba privačiame sektoriuje arba socialinėse įmonėse.

Melnragėje klaipėdiečiai užfiksavo kuriozinę situaciją – automobilių stovėjimo aikštelėje neįgaliųjų automobiliams numatytoje vietoje kelininkai sustūmė sniego krūvą.

Miestiečiai stebėjosi, kad purvino sniego krūva atsirado būtent neįgaliesiems skirtoje vietoje.

Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija socialiniame tinkle „Facebook“ klausė, ar normalu, kad neįgalieji lieka be vietų mašinoms?

normalu? Nuotraukos padarytos vasario 28 d. 11 val.“, – pažymėjo Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija socialiniame tinkle.

Nepuošia: Liepų gatvėje purvino sniego krūvos kai kur užima automobilių vietas, kai kur yra sustumtos aplink liepaites. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Klaipėdos miesto tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistė Aušra Lukauskienė, atsakydama į neįgaliųjų draugijos viešai užduotą klausimą, patikino, kad sniego kalnus žadama išvežti.

„Iš nuotraukos galima spręsti, kad į neįgaliųjų vietą sustumtas sniegas nuo stovėjimo aikštelės. Miesto tvarkymo skyrius yra informuotas, jo darbuotojai išsiaiškins situaciją ir pasirūpins, kad kuo greičiau būtų atlaisvintos automobilių stovėjimo vietos“, – atsakė A.Lukauskienė.

Klaipėdos centre iki šiol matyti sniego krūvos. Kai kur jos sustumtos šaligatviuose, kai kur purvino sniego kalnai stovi automobiliams palikti skirtose vietose.

Ar šį žiemos palikimą kas nors išgabens iš miesto gatvių, neaišku.

„Taupant miesto biudžeto lėšas, sniego išvežimas planuojamas tik iš reprezentacinių miesto vietų – Teatro, Atgimimo aikščių. Didžioji dalis sniego jau ištirpo, kai kur jis buvo prastumdytas, kad greičiau ištirptų. Sykiu planuojamas gatvių ir šaligatvių valymas, siekiant pašalinti per žiemą susikaupusį purvą“, – pridūrė A.Lukauskienė.