„Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitime numatoma sumažinti ribą, kurią pasiekus fiziniams asmenims būtų taikomas nekilnojamojo turto mokestis, tačiau asmeniui ar šeimai turi būti suteikta galimybė turėti vieną nekilnojamojo turto vienetą, kuris būtų neapmokestinamas ir galėtų būti laikomas asmens ar šeimos namais“, – teigė Seimo narys, Tvarkos ir teisingumo pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Neseniai apie bendrus politinius planus pranešę politinių organizacijų lyderiai – Seimo narys, Tvarkos ir teisingumo pirmininkas R. Žemaitaitis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas bei visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ pirmininkas Artūras Paulauskas vieningai pasisako prieš Vyriausybės ir Seimo planus apmokestinti gyventojų būstą nekilnojamojo turto mokesčiu.

„Kartu su kolegomis pasisakome už nulinį tarifą pagrindiniam asmens gyvenamajam būstui, kurį laisvai pasirenka ir deklaruoja pats gyventojas. Tai moralinis, ne ekonominis motyvas. Pasaulyje turi būti vieta, iš kurios jūsų nevaro mokesčiai ir mokesčių administratorius. Ta vieta – jūsų būstas savo Tėvynėje. Manome, kad tik antram ar kitam nekilnojamam turtui gali būti taikomas progresinis nekilnojamojo turto mokestis“, – sako Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas A. Zuokas.

Politinių organizacijų lyderiai taip pat mano, kad surenkami pinigai iš nekilnojamojo turto mokesčio turėtų atitekti konkrečioms savivaldybėms, kuriose ir yra tokie būstai.

„Visas nekilnojamojo turto mokestis griežtai ir išskirtinai turėtų atitekti Lietuvos savivaldybėms, kaip savarankiškos pajamos. Tokiu atveju Lietuvos savivaldybės turėtų galimybę turėti realų instrumentą konkuruoti dėl investicijų pritraukimo ir kartu plėtoti infrastruktūrą, kuri gerintų vietos bendruomenės gyvenimo kokybę“, – apie bendrą politinių lyderių poziciją kalbėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas A. Zuokas.

Politinių organizacijų lyderiai taip pat pritarė, kad dabartinis įstatymas numato nepakankamai lengvatų ir užkrauna itin didelę naštą šalies žmonėms, todėl siūlo neskubant lengvatas peržiūrėti atidžiau ir neskubėti su tokiais mokesčio įvedimo pakeitimais.

Seime planuojama priimti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad didesnės kaip 150 tūkst. eurų vertės būsto savininkai Lietuvoje būtų apmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiu, kurio tarifas 0,5 proc. Šiuo metu būstas apmokestinamas, jei jo vertė didesnė kaip 220 tūkst. eurų.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradeda nagrinėti bylą dėl brangius namus ar kito brangaus nekilnojamojo turto turinčių žmonių mokamo mokesčio.

Panevėžio apygardos administracinis teismas KT paprašė ištirti, ar Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, dviprasmiškai nustatantis galimybę atleisti gyventojus nuo šio mokesčio, neprieštarauja Konstitucijai.

Teismas nurodo, kad tiems mokėtojams, kurių mokestis įskaitomas į savivaldybių biudžetus, jis gali būti sumažintas arba žmonės gali būti visai atleisti, o tuo atveju, kai jis mokamas į valstybės biudžetą, tokios teisės nėra.

Anot teismo, netekus pajamų ar kitais atvejais mokestis gali tapti nepakeliama finansine našta.

Gyventojai, turintys daugiau nei 220 tūkst. eurų vertės turto, už šią sumą viršijančią dalį dabar privalo mokėti 0,5 proc. mokestį.

Seimas nutarė nuo 1 mln. iki 759,6 tūkst. litų (220 tūkst. eurų) sumažinti apmokestinamo nekilnojamojo turto (NT) vertę. Šis turtas bus apmokestinamas perpus mažesniu - 0,5 proc. tarifu.

Seimas, 65 nariams balsavus už, 16 - prieš, 18 susilaikius, antradienį priėmė tai numatančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Pataisos įsigalios nuo kitų metų sausio.

Šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat neįgalius vaikus, mokestį mokės nuo 30 proc. didesnes turto vertės.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus patarėja Violeta Latvienė anksčiau yra sakiusi, kad turto, kurio vertė - nuo 750 tūkst. litų iki 1 mln. litų - turi 2,5 tūkst. gyventojų.

Tačiau Registrų centro atstovas Aidas Petrošius BNS sakė, kad sudėtinga nustatyti, kiek pagal naują tvarką galėtų būti apmokestinamo turto ir kiek būtų šio mokesčio mokėtojų. Anot jo, norint juos apskaičiuoti, reikėtų identifikuoti šeimas, išskirti santuokoje ir ne santuokoje gyvenančius asmenis, nustatyti, ar jie turi nepilnamečių vaikų.

Registrų centro duomenimis, šuo metu 4,65 tūkst. savininkų turi beveik 22,2 tūkst. NT objektų, kurių vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą viršija 760 tūkst. litų.

Nuo 2012 metų 1 proc. NT mokestis mokamas, kai turto vertė - didesnė nei 1 mln. litų. Iš jo surenkama apie 3 mln. litų pajamų.

Registrų centro duomenimis, žmonės dabar turi apie 800 gyvenamųjų ir beveik 500 negyvenamųjų būstų, vertų milijono litų ir daugiau.

Gyventojų nekilnojamojo turto (NT) bendros vertės neapmokestinamąjį dydį nuo kitų metų ketinama mažinti ketvirtadaliu, o mokesčio tarifą - nuo 1 iki 0,5 procento.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė tai numatančioms Seime svarstomoms Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė socialdemokratai Bronius Pauža ir Albinas Mitrulevičius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius žurnalistams po posėdžio sakė, kad Seime svarstomos NT mokesčio pataisos atitinka Vyriausybės programą ir bendruosius mokesčių administravimo principus.

„Vertės sumažinimas leistų apimti daugiau mokesčių mokėtojų ir tokiu būdu labai natūraliai pasunkėtų galimybės skaidant turtą, darant fiktyvius sandorius jį išdėlioti taip, kad ta kartelė (neapmokestinama vertė - BNS) nebūtų realiai taikoma konkrečios šeimos atveju. Tokiu būdu mes turbūt sąžiningiau apimtume tą grupę asmenų, valdančių tikrai ne mažos vertės nekilnojamąjį turtą“, - žurnalistams teigė R.Šadžius.

Anot jo, tai padidins mokesčio mokėtojų skaičių, todėl siekiant išvengti mokestinės naštos, kartu mažinamas ir mokesčio tarifas.

„Be abejo, mokesčių našta neturi sunkėti. 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra aukštas tarifas, todėl pritartina minčiai jį sumažinti. Seimo nariai pasiūlė 0,5 proc., Vyriausybė su tuo sutiko“, - sakė R.Šadžius.

Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės išvados projekte nurodoma, kad nauja NT mokesčio tvarka tai leistų į biudžetą papildomai gauti apie 12,5 mln. litų pajamų, tuo tarpu R.Šadžius teigė, kad ši suma per metus galėtų siektui iki 15 mln. litų.

„Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad kai buvo įvesta 1 mln. litų kartelė, realus mokesčio surinkimas, nors ir nebuvo didelė suma planuojama, neatitiko prognozių. Būtent todėl, kad kai mokesčio mokėtojų nedaug yra galimybės tuo turtu manevruoti. Tie manevrai nėra sąžiningi visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu ir šiaip mokestis yra teisingesnis tada, kai jis apima daugiau mokėtojų, kada mokestinė našta nesukoncentruojama vienam ar dviem mokesčių mokėtojams“, - tvirtino finansų ministras.

Pasak jo, būtent todėl dabar pasakyti kiek iš tikrųjų bus surinkta NT mokesčio lėšų yra sunkoka.

„Antra problema, į kurią buvo atkreiptas dėmesys Vyriausybės posėdyje, yra ta, kad Nekilnojamojo turto registre nurodytos apmokestinamosios būsto vertės, pasižiūrėjus į vykstančių sandorių vertes, ne visada atrodo atrodo tikslios. Sprendimio šiai problemai mes šiandien dar neturime“, - teigė R.Šadžius.

Premjeras Algirdas Butkevičius Vyriausybės posėdyje pabrėžė, kad įstatymo pakeitimą inicijuoja ne ministrų kabinetas, o Seimo nariai.

„Čia vakar skambėjo, kad Vyriausybė paruošė įstatymo projektą, kiek aš girdėjau. Tai va ir reikia tą pabrėžti, kad Seimo narių iniciatyva, kad mes tik ruošiame išvadą šitam įstatymo projektui, kad ne mūsų projektas“, - Vyriausybės posėdyje tvirtino A.Butkevičius.

Tuo tarpu kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, kad reikėtų kuo greičiau pereiti prie visuotinio turto apmokestinimo, taip pat aktyvinti darbą su Registrų centrui, siekiant išvengti bandymų sumažinti turto vertę.

„Pasakysiu, kad iš tikro reiktų kuo greičiau pereiti prie turto apmokestinimo ir visuotinio, tai būtų papildomos pajamos biudžetui. Čia yra kai kurių niuansų, ypač jaunoms šeimoms, kurios ima paskolas iš bankų ir deklaruoja visą turtą ir negali kaip tai sumažinti vienokiais ar kitokiais būdais to įsigyjamo turto ir nemokėti mokesčio. Tai pagarba jiems, kurie tą daro priverstinai sąžiningai ir ypač tiem, kurie taip daro sąžiningai“, - posėdyje svarstė Š.Birutis.

B.Pauža ir A.Mitrulevičius siūlo nekilnojamojo turto vertę, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, sumažinti nuo 1 mln. litų iki 750 tūkst. litų, tačiau Finansų ministerija ją siūlo apvalinti į patogesnę naudojimui 220 tūkst. eurų sumą (o ne į 217,2 tūkst. eurų).

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo 2015 metų sausio 1 dienos ir būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015-ųjų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.

Pataisoms Seimas pernai gruodį po pateikimo yra pritaręs.

Nuo 2012 metų NT mokestį - 1 proc. tarifą moka tik tie fiziniai asmenys, jeigu jų apmokestinamas turtas viršija 1 mln. litų.