Vienas policijos tarnybos atstovas pranešė naujienų agentūrai AFP, kad užpuolikas dūrė pareigūnui, veikiausiai peiliu, tada pačiupo jo ginklą ir pasišalino iš įvykio vietos prie vienos policijos nuovados centrinėje Tojamos prefektūroje.

„Vis dėlto policija vėliau pagavo vyrą“, – nurodė atstovas.

Pasak jo, ligoninėje buvo patvirtinta užpulto pareigūno – 46-erių Kenichi Inaizumi (Keničio Inaidzumio) – mirtis.

Vėliau užpuolikas pašovė netoliese dirbusį 68 metų apsaugos darbuotoją Shinichi Nakamura (Šiničį Nakamurą), nurodė vietos policija.

Sh. Nakamura buvo skubiai išvežtas į ligoninę, bet taip pat mirė nuo žaizdų.

Pats įtariamasis, policijai mėginant jį sulaikyti, buvo pašautas į pilvą ir sunkiai sužeistas.

Policija pridūrė, kad per šį incidentą "jokie kiti žmonės nenukentėjo".

Japonija didžiuojasi savo mažu nusikalstamumu, o pastarasis smurto prasiveržimas Tojamoje yra retas įvykis.

Šalyje šaunamieji ginklai griežtai kontroliuojami, todėl ginkluotų nusikaltimų įvykdoma itin mažai.

Kaip rodo naujausi nacionalinės policijos agentūros duomenys, 2017 metais buvo tik 22 šaudymo atvejai; per juos žuvo trys žmonės, o dar penki buvo sužeisti.

Balandį vienas jaunas policininkas nušovė vieną savo bendradarbį ir suimtas aiškino, kad neatlaikė jo patyčių.

Japonija įjungė antrąjį branduolinį reaktorių, praėjus puspenktų metų nuo Fukušimos branduolinės katastrofos.

Reaktorius veikia Sendajaus jėgainėje, esančioje už tūkstančio kilometrų į pietvakarius nuo Tokijo. Šioje jėgainėje pirmojo reaktoriaus darbas atnaujintas rugpjūčio viduryje.

Po Fukušimos katastrofos 2011 metų kovą Japonijoje palaipsniui buvo išjungti visi reaktoriai. Sendajaus reaktoriai kol kas yra vieninteliai, atitinkantys sugriežtintus saugumo reikalavimus.

Japonija per artimiausius 15 metų nori iki 22 proc. savo energijos vėl gaminti atominėse elektrinėse.

Japonijos kariniai sraigtasparniai ketvirtadienį kėlė gyventojus iš jų namų viršutinių aukštų, kai smarkiai ištvinusi upė užliejo didelę dalį miesto, esančio į šiaurę nuo Tokijo.

Japonijoje antrą dieną iš eilės tęsiantis smarkioms liūtims Kinugavos upė pralaužė nuo potvynių saugančius pylimus, o į cunamį panašus vandens srautas nusirito į Džioso miestą, esantį už maždaug 50 km į šiaurės rytus nuo Japonijos sostinės.

Nacionalinis transliuotojas NHK rodė iš oro nufilmuotus vaizdus, kuriuose matoma, kaip gelbėtojai, nuleisti iš sraigtasparnių, įsiropštė į trečio aukšto balkonus, kad pasiektų įstrigusius gyventojus.

Per vieną dramatišką operaciją gelbėtojas buvo matomas per 20 min. keturis kartus nusileidžiantis iš karinio sraigtasparnio ir vieną po kito įkeliantis į orlaivį keturis žmones, paimtus iš namo, aplink kurį šniokštė smarkus vandens srautas.

Tame regione viena moteris dingo po to, kai žemės nuošliauža užgriuvo namus, stovėjusius prie stataus miškingo šlaito.

Greitųjų traukinių reisai buvo iš dalies sustabdyti.

Kitame name įstrigę gyventojai mojavo audeklo skiautėmis iš savo verandos, kai aplink šėlstantis potvynio srautas nešė automobilius ir griovė pastatus.

Tokijas taip pat buvo permerktas liūčių, bet labiausiai nukentėjo toliau į šiaurę esančios teritorijos Ibarakio ir Točigio prefektūrose.

Šios liūtys lydėjo atogrąžų audrą „Etau“, kuri sukėlė didelių potvynių ir žemės nuošliaužų trečiadienį, slinkdama per Japonijos vidurio regioną.

Gaisrų ir stichinių nelaimių valdymo agentūra nurodė, kad 15 žmonių buvo sužeisti per „Etau“ siautėjimą, o iš jų dvi moterys smarkiai nukentėjo, kai buvo parblokštos stiprių vėjų.

Bepilotis orlaivis su radiacijos pavojaus ženklu trečiadienį nusileido ant Japonijos vyriausybės vadovo Shinzo Abe (Šidzo Abės) biuro stogo, o drono tyrimas parodė nedidelį radiacijos lygį, pranešė žiniasklaida.

Bepiločiame orlaivyje buvo maža filmavimo kamera, vandens butelis ir signalinė raketa.

Naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi šaltiniais policijoje, pranešė, kad ištyrus droną buvo nustatytas „mažas radiacijos lygis“. Dėl incidento policija pradėjo tyrimą.

Shinzo Abe yra išvykęs į Indoneziją, kur dalyvauja Azijos ir Afrikos šalių viršūnių susitikime. Premjero biuro atstovas atsisakė ką nors komentuoti.

Kol kas nežinoma, kas ir dėl kokų priežasčių pasiuntė šį bepilotį lėktuvą.

Japonijos teismas trečiadienį nepatenkino gyventojų prašymo įšaldyti šalies pietvakariuose esančios branduolinės jėgainės paleidimą, atmesdamas jų būgštavimus dėl atominės energetikos saugumo po 2011-aisiais Fukušimoje įvykusios radiacinės katastrofos.

Japonijos transliuotojas NHK informavo, kad maždaug 50 cm skersmens droną aptiko premjero biuro darbuotojas.

Žmonės nenukentėjo.

Oro bendrovės „Asiana Airlines“ lėktuvas antradienį per tūpiant įvykusį incidentą, kurio metu nukentėjo laineryje buvę 27 žmonės, viename Japonijos oro uoste užkliudė ir sudaužė ryšių anteną.

Hirošimos oro uosto vaizdo kamerų nufilmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip į nuolaužas subyra lokalizatorius – didelis 6 metrų aukščio vartų pavidalo įrenginys, stovėjęs maždaug už 300 metrų nuo kilimo ir tūpimo kelio pradžios.

Joje taip pat matyti ratų pėdsakai žolėje priešais kilimo taką ir didelis lokalizatoriaus fragmentas, nukritęs ant asfaltuotos dalies.

Už kelių šimtų metrų likusios šliūžės rodo, kad lėktuvas „Airbus A320“ nulėkė nuo kilimo ir tūpimo kelio ir pasisuko daugiau nei 90 laipsnių.

Vaizdo medžiagoje taip pat, regis, matomas didelis lokalizatoriaus fragmentas, pakibęs ant vieno sparno, ir nuleistos gelbėjimosi čiuožynės.

Keleiviai, kurie skrido reisu OZ162 iš Inčono, esančio netoli Seulo, į Hirošimą, kalbėjo apie kilusį siaubą ir ir sąmyšį.

„Pasirodė dūmų ir nukrito kai kurios deguonies kaukės. Palydovai buvo apimti panikos ir aš pagalvojau: „Mes mirsime“, – viena moteris antradienį vakare sakė Japonijos žiniasklaidai. Ji pridūrė mačiusi žmonių, kurie kraujavo.

Kitas liudininkas sakė, kad „lėktuve kilo liepsna ir jis prisipildė dūmų“.

Japonijos pareigūnai nurodė, kad visi 73 keleiviai ir aštuoni įgulos nariai buvo saugiai evakuoti, bet 27 žmonės nukentėjo.

Naujienų agentūra „Jiji Press“ pranešė, kad Hirošimos policija pradėjo tyrimą ir sieks nustatyti, ar avarijos priežastis nebuvo profesinis aplaidumas.

Hirošimos oro uostas yra įsirengęs modernią tūpimo kontrolės sistemą, kuri pilotams gali suteikti visapusišką informaciją dėl skrydžio krypties ir aukščio, jei lėktuvas atskrenda iš vakarų pusės.

Tačiau bendrovės „Asiana Airlines“ lėktuvas dėl vėjo krypties priartėjo prie oro uosto iš rytų pusės, todėl pilotas, kuris, kaip pranešama, yra patyręs veteranas iš Pietų Korėjos, negalėjo visiškai pasinaudoti šia sistema, nurodo žiniasklaida.

Pietų Korėjos bendrovė nurodė, kad nukentėjo 18 keleivių – 14 japonų, du korėjiečiai ir du kinai. Tačiau tik vienas iš jų turėjo ligoninėje praleisti visą naktį.

Antradienio incidentas privertė prisiminti kitą „Asiana Airlines“ lėktuvo patirtą katastrofą, kai 2013 metų liepą jos laineriui sudužus San Franciske, trys žmonės žuvo, o dar 182 buvo sužeisti.

Antradienio avarijos priežastis kol kas nežinoma, bet „ji labai primena San Fransisko“ incidentą, sakė buvęs Japonijos bendrovės „All Nippon Airways“ pilotas Akira Maene (Akira Maenė).

Japonija trečiadienį mini smarkaus žemės drebėjimo sukelto katastrofinio cunamio, kuris nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir sukėlė branduolinę krizę, ketvirtąsias metines.

Ta tragedija paliko pastebimų randų Japonijos kraštovaizdyje, o kai kurių nukentėjusiųjų vargai tęsiasi iki šiol.

Atminimo ceremonijos vyko nelaimės zonos miestuose ir miesteliuose, taip pat Tokijuje. Imperatorius Akihito (Akihitas) ir imperatorienė Michiko (Mičiko) vadovauja pagerbimui tų, kurie žuvo per didžiausią taikos metu Japoniją ištikusią katastrofą.

Televizijos reportažuose matėsi, kaip nukentėjusieji ir savanoriai meldėsi prie vieno cunamio nuniokoto pastato šiaurės rytiniame Minami Sanriku uostamiestyje, tapusiu vienu iš daugelio paminklų, aiškiai primenančių apie stichijos siautėjimą.

Žmonės nuščiuvo per nacionalinę tylos minutę, o perspėjimo apie cunamius sirenos pradėjo gausti 14 val. 46 min. vietos (7 val. 46 min. Lietuvos) laiku – lygiai tuo pačiu metu, kai 2011-ųjų kovo 11 dieną vandenyno dugne netoli Japonijos šiaurės rytinių krantų įvyko 9 balų žemės drebėjimas.

Požeminių smūgių sukeltos galingos bangos nulėkė pakrantės link reaktyvinio lainerio greičiu. Per kelias minutes pajūrio gyvenvietės buvo nušluotos, o ištisos šeimos nuskendo.

„Situacija dėl nelaimės aukų tebėra rimta, – per atminimo ceremoniją sakė imperatorius. – Svarbu tęsti pastangas kurti saugią žemę nepamirštant šios pamokos.“

Nacionalinės policijos agentūra skelbia, kad iki šiol patvirtinta, kad per tą katastrofą žuvo 15 891 žmogus, o dar 2 584 tebelaikomi dingusiais. Iki šiol vis dar randama aukų palaikų.

Tūkstančiams giminaičių sunku susitaikyti su netektimi, jeigu žuvusiojo kūnas nėra rastas, todėl kai kurie tęsia asmenines paieškas.

Šičigahamos miestelio paplūdimyje trečiadienį 28 policininkai ir pakrančių sargybos pareigūnai tylomis meldėsi prieš pradėdami dviejų iki šiol nerastų gyventojų palaikų paieškas.

„Paplūdimyje esame radę kaulų, bet daugiausiai gyvūnų“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos pareigūnas Hidenori Kasahara (Hidenoris Kasahara), kapstydamas smėlį.

„Vis dar tikimės rasti (palaikus) dėl jų šeimų“, – pridūrė jis.

Branduolinė krizė

Cunamio sukelta avarija Fukušimos atominėje elektrinėje tebetemdo atmosferą Japonijoje ir yra svarbus veiksnys nacionaliniuose debatuose.

Padėtis nuniokotoje jėgainėje išlieka pavojinga, o sudėtingas jos uždarymo procesas, kaip prognozuojama, užtruks dešimtmečius.

Nors jėgainės operatorė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) sėkmingai pašalino panaudoto branduolinio kuro stypus iš saugyklos tame komplekse, jai vis dar sunku suvaldyti nuolat didėjantį radioaktyviomis medžiagomis užteršto vandens kiekį.

Po tos katastrofos Japonijoje buvo palaipsniui išjungti visi atominiai reaktoriai.

Premjero Shinzo Abe (Šindzo Abės) vyriausybės ir didelė dalis pramonės pageidauja, kad atominės jėgainės būtų vėl įjungtos, nes šaliai brangu pirkti iškastinį kurą, kurio kaina susieta su JAV doleriu, – ypač tuo metu, kai jenos kursas smunka. Tačiau visuomenė abejoja dėl tokio žingsnio.

Branduolinės energetikos priežiūros agentūra iki šiol yra leidusi vėl įjungti keturis reaktorius dviejose elektrinėse, bet jie gali pradėti veikti tik po kelių mėnesių, kai pasibaigs konsultacijos su visuomene, o vietos valdžia sutiks su tokiu žingsniu.

Iš Fukušimos 1-osios jėgainės apylinkėse esančio Namijės miesto evakuoti gyventojai trečiadienį dėjo gėles prie laikino altoriaus ir lenkėsi jūrai. Aplink tos ceremonijos vietą teberiogsojo cunamio sutraiškyti automobiliai ir nušluotų pastatų liekanos.

Japonijos žmonės baiminasi dėl radioaktyviosios taršos poveikio sveikatai, nors mokslininkai ne kartą ragino vadovautis pagrįstais faktais.

Londone įsikūrusiame Imperijos koledže dirbanti skydliaukės vėžio specialistė Gerry Thomas (Džeri Tomas), 1992 metais tyrusi 1986-ųjų Černobylio branduolinės elektrinės katastrofos poveikį žmonių sveikatai, sakė žurnalistams Tokijuje, kad žmonių susirūpinimas yra perdėtas.

„Pačios spinduliuotės poveikis sveikatai buvo labai mažas, bet poveikis sveikatai, sukeltas nerimo dėl spinduliuotės, buvo kur kas didesnis“, – ji sakė Tokijume, turėdama omenyje Černobylio katastrofos poveikio tyrimus.

Nors vyriausybė yra pažadėjusi skirti milijardus dolerių atstatymo projektams, pažanga nuniokotuose regionuose buvo lėta. Kai kurios gyvenvietės tebėra apleisti, o tūkstančiai evakuotųjų vos suduria galą su galu.

Kaip rodo vyriausybės statistika, beveik 230 tūkst. žmonių iki šiol dar negalėjo grįžti į savo namus, įskaitant daugelį evakuotųjų iš branduolinės krizės zonos. Apie 80 tūkst. žmonių tebegyvena laikinuose būstuose.

Japonijos miestelyje, kurios gyventojai buvo evakuoti po 2011-ųjų Fukušimos atominės elektrinės katastrofos, nuspręsta pašalinti iš gatvių reklamas, giriančias branduolinės energetikos privalumus, antradienį pranešė vienas pareigūnas.

Apleistas Futabos miestelis, esantis šalia nuniokotos Fukušimos 1-osios atominės jėgainės, skirs lėšų pašalinti didžiuliams reklaminiams plakatams, įrengtiems 1988 ir 1991 metams, vietos pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Branduolinė energetika: energija šviesiai ateičiai“, – rašoma vienoje haiku eilių stiliaus reklamoje prie įvažiavimo į miestelį.

„Branduolinė energetika: mūsų tėvynės plėtrai, klestinčiai ateičiai“, – sakoma kitoje.

6,3 tūkst. Futabos gyventojams buvo nurodyta palikti savo namus, praėjus kelioms dienoms po to, kai katastrofinis cunamis sugadino Fukušimos elektrinės aušinimo sistemas, o reaktorių aktyvioji masė pradėjo lydytis.

Tie žmonės iki šiol negali sugrįžti, nes baiminamasi padidėjusios spinduliuotės dėl radioaktyvių teršalų, pasklidusių iš jėgainės. Daugelis tebegyvena palaikiuose laikinuose būstuose.

„Nusprendėme juos (reklaminius stendus) pašalinti, nes jie nutriušo ir kelia pavojų žmonėms, laikinai grįžtantiems į savo namus“, – Futabos pareigūnas sakė AFP, pridūręs, kad miestas šiems darbams planuoja skirti 4,1 mln. jenų (31,2 tūkst. eurų).

2011 metų kovo 11-ąją Japonijai smogęs didžiulis cunamis nusinešė beveik 19 tūkst. žmonių gyvybių.

Cunamio bangos sugriovė tūkstančius pastatų, o dešimtys tūkstančiai žmonių liko be pastogės.

Su Fukušimos elektrinės katastrofa tiesiogiai nesiejama nei vieno žmogaus žūtis, tačiau 90 tūkst. žmonių lieka evakuoti iš didelės teritorijos aplink tą jėgainę.

Japonijoje netoli išsiveržusio ugnikalnio viršūnės pirmadienį buvo rasti dar penki žuvę žmonės, bet paieškos operaciją teko sustabdyti dėl didėjančio nuodingų dujų pavojaus.

Po šiurpaus radinio žmonių, kurie žuvo savaitgalį netikėtai išsiveržus Ontakės ugnikalniui, skaičius padidėjo iki mažiausiai 36.

Savaitgaliui prie to 3 067 m aukščio kalno buvo atvykę daug turistų, nes jis yra populiari pasivaikščiojimų vieta, ypač – rugsėjo pabaigoje, kai rausta medžių lapai.

Policijos atstovas sakė, kad tie penki žuvusieji buvo rasti pirmadienį. 31 žuvęs žmogus buvo rastas sekmadienį.

Šimtai ugniagesių, policininkų ir karių didelę pirmadienio dalį praleido netoli viršūnės, nors iš kraterio rūksta dujos ir garai. Virš kalno skraidė sraigtasparniai.

Tačiau pirmadienį po pietų gelbėjimo operacija buvo sustabdyta baiminantis nuodingų dujų, o antradienį jai gali trukdyti numatomas lietus.

Vienas paieškoje dalyvavęs japonų armijos karininkas sakė, jog gelbėtojai dirbo su šalmais, neperšaunamomis liemenėmis, apsauginiais akiniais ir kaukėmis, kad apsisaugotų nuo galimo naujo išsiveržimo.

Jis sakė matęs galbūt iki metro skersmens akmenis, kuriuos į orą išspjaudavo ugnikalnis, ir pridūrė, kad paieška buvo sunki, teko kastis pro pelenus.

Tonos akmenų ir pelenų

Daugiau kaip 1,1 tūkst. ugniagesių, policininkų ir karių grįžo prie 3 067 m aukščio Ontakės ugnikalnio, kuris akmenis, pelenus ir garus ėmė spjaudyti šeštadienį maždaug vidurdienį, ir bandys pasiekti tuos žmones, kuriuos sekmadienį turėjo palikti dėl smarkiai padidėjusios nuodingų dujų koncentracijos.

Pirmadienį iš ugnikalnio kraterio toliau rūko dūmai, bet iš sraigtasparnių buvo pradėta paieška ant jo šlaitų.

Ontakė yra populiarus tarp kalnų turistų, ypač – rugsėjo pabaigoje, kai parausta medžių lapai, tad savaitgalį, kai netikėtai prasidėjo išsiveržimas, ant kalno buvo daug žmonių.
Iš sraigtasparnių filmuotoje medžiagoje matyti, kaip gelbėtojai lipa šlaitais, kuriuos yra nuklojęs storas pilkų pelenų sluoksnis.

Netoli kalno viršūnės gelbėtojai rado mažiausiai 31 žmogų ir sakė, jog tie žmonės nekvėpavo ir neturėjo apčiuopiamo pulso. Keturi tų žmonių, visi – vyrai, nuo 23 iki 61 metų amžiaus, buvo nugabenti žemyn ir vėliau gydytojai patvirtino, kad jie mirė.

Pasirodė širdį veriantys liudininkų, kuriems pavyko nusileisti nuo kalno, pasakojimai, kaip šlaitais ritosi vulkaninių nuolaužų debesys.

„Kai kurie žmonės pelenuose klimpo iki kelių, o du (žmonės) priešais mane atrodė mirę“, – privačiai televizijai „Asahi“ sakė viena kalnų turistė.

Kita turistė pasakojo, kaip matė paskutines akmenų sudaužytos aukos gyvenimo minutes.

„Kažkas gulėjo prie trobelės po to, kai (akmenys) pataikė (jam) į nugarą, – sakė ji. – Jis kalbėjo „Skauda, skauda“, bet maždaug po pusvalandžio nutilo“.

Seiichi Sakurai (Seičis Sakurajis), kuris dirbo prie vienos trobelės netoli ugnikalnio viršūnės, visuomeniniam transliuotojui NHK sakė, jog kaip įmanydamas stengėsi padėti žmonėms, bet negalėjo išgelbėti jų visų.

„Pelenai vis krito ... Kai kurie žmonės buvo palaidoti gyvi, bet negalėjau nieko padaryti, tik pasakyti (gelbėtojams) apie juos radijo ryšiu“, – sakė jis.

Kitas liudininkas laikraščiui „Yomiuri“ sakė, kad netoli viršūnės matė berniuką, kuris šaukė „Karšta“ ir „Negaliu kvėpuoti!“, ir kad paskui viską užklojo pelenų debesys ir viskas nutilo.

Gelbėtojai ryte sraigtasparniais nuleido dar šešis žuvusius žmones, pranešė NHK. Oficialiai nurodoma, kad jiems „sustojo širdis“ – šis terminas paprastai taikomas prieš tai, kai gydytojai turi galimybę patvirtinti mirties faktą.

Dar maždaug 40 žmonių nukentėjo nuo kritusių akmenų ir nuodingų garų.

Sukapoti dingusios šešiametės japonų mergaitės palaikai buvo rasti keliuose plastikiniuose maišuose netoli jos namų, trečiadienį pranešė policija.

DNR testai patvirtino, kad palaikai yra Mirei Ikutos, kuri dingo Vakarų Japonijoje esančiame Kobės mieste rugsėjo 11 dieną.

Žiniasklaida pranešė, kad pareigūnai apklausia 47 metų vyrą, kuris gyvena netoliese.

Japonijoje nusikalstamumas yra vienas mažiausių pasaulyje, o smurtiniai nusikaltimai yra ypač reti. Šioje šalyje nėra neįprasta ir šešerių metų vaikams vieniems eiti namo iš mokyklos, net dideliuose miestuose.

Kai Mirei prieš dvi savaites negrįžo namo, buvo pradėta intensyvi paieška, bet jokių įrodymų nebuvo iki antradienio, kai krūmuose vos 100 m nuo mergaitės namų buvo rasti dvokiantys plastikiniai maišai.

Policijos atstovas sakė, kad ten taip pat buvo rasti tikriausiai tos mergaitės drabužiai ir sandalai, bet pridūrė, kai kurios kūno dalys dar nerastos.

Mažiausiai 12 žmonių buvo sužeisti trečiadienį per sprogimą vienoje plieno gamykloje, veikiančioje Japonijos centrinėje dalyje, pranešė pareigūnai.

Televizijos reportažuose matėsi juodų dūmų debesys, kylantys virš bendrovės "Nippon Steel & Sumitomo Metal" gamyklos Tokajaus mieste.

Aičio prefektūros policijos atstovas sakė, kad ugniagesiams apie incidentą gamykloje buvo pranešta 12 val. 46 min. vietos (6 val. 46 min. Lietuvos) laiku.

Vienas Tokajaus miesto pareigūnas nurodė, kad buvo sužeista mažiausiai 12 žmonių, o visuomeninis transliuotojas NHK pranešė, kad jie visi dirbo toje gamykloje.

"Įvyko nedidelis sprogimas; priežastis buvo gaisras kokso krosnyje", - pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad nežino detalių apie sužeistųjų būklę.

Šis incidentas įvyko po kelių anksčiau šiais metais toje gamykloje kilusių gaisrų.

Per incidentus sausį, birželį ir liepą žmonės nenukentėjo. Ši gamykla, turinti apie 3 tūkst. darbuotojų, gamina plieno lakštus ir vamzdžius.