JAV ambasadorius prie Pietų Korėjos Markas Lippertas (Markas Lipertas), kuriam peiliu ginkluotas užpuolikas ketvirtadienį sužalojo veidą ir ranką, atsigauna po jam atliktos operacijos.

Jungtinės Valstijos pasmerkė „smurto išpuolį“, po kurio smarkiai kraujuojantis diplomatas buvo išvežtas į ligoninę. Medikai jo būklę apibūdino kaip „stabilią“ ir atliko dvi su puse valandos trukusią giliai supjaustyto dešiniojo žando operaciją, kuriam susiūti prireikė 80 dygsnių.

Grasinimai niekada neišgąsdins Jungtinių Amerikos Valstijų, pasakė ketvirtadienį valstybės Johnas Kerry (Džonas Keris).

„Jungtinių Amerikos Valstijų niekad neišgąsdins grasinimai... Mes liksime pasiryžę, kaip ir visada, siekti to, ką mes laikome mūsų šalies interesais“, – sakė J.Kerry žurnalistams lankydamasis Saudo Arabijoje.

Incidento liudininkai pasakojo, kad vyras, kuris laikė 25 centimetrų ilgio peilį paslėptą dešinėje rankoje, smogė M.Lippertui per oficialius pusryčius Sedžongo kultūros institute Seulo centre.

Policija įvardijo užpuoliką kaip 55 metų Kim Ki-jongą (Kim Kičeną), kuris iš karto buvo pareigūnų pargriautas ant žemės ir nuvežtas į policijos areštinę.

Puldamas ambasadorių Kim Ki-jongas pasisakė už padalinto Korėjos pusiasalio sujungimą, o vėliau išsakė protestą prieš šiuo metu vykstančias JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas.

Tuo metu trumpame Šiaurės Korėjos oficialios naujienų agentūros KCNA pranešime šis išpuolis pavadintas „teisinga bausme“ ir akivaizdaus „pasipriešinimo išraiška“, kuri atspindi Pietų Korėjos visuomenės nepritarimą pratyboms, vykstančioms nepaisant griežto Pchenjano nepritarimo.

Policijai Kim Ki-jongas žinomas kaip kairiųjų pažiūrų nacionalistas, kuriam anksčiau buvo skirta dvejų metų lygtinio laisvės atėmimo bausmė dėl to, kad 2010 metais sviedė akmenį į Japonijos ambasadorių.

Vaizdo įrašuose matyti, kaip 42 metų ambasadorius buvo vedamas iš kultūros instituto pastato, susiėmęs už kraujuojančio dešiniojo skruosto, o kita jo ranka ir drabužiai taip pat buvo kruvini.

Pietų Korėjoje užpuolikas trečiadienį nušovė tris žmones vienoje parduotuvėje, kurią vėliau padegė per numanomą keršto išpuolį prieš savo buvusios mylimosios šeimą, pranešė žiniasklaida.

Įtariamojo lavonas vėliau buvo rastas ant šalimais tekančios upės kranto su akivaizdžiais savižudybės požymiais, nurodė naujienų agentūra „Yonhap“.

Ginkluoti nusikaltimai Pietų Korėjoje itin reti, todėl šis incidentas, įvykęs pietiniame Sedžongo mieste, esančiame už 120 km į pietus nuo Seulo, sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio.

50-metis įtariamasis parduotuvėje, kuri priklauso jo buvusiai sugyventinei, šaudė iš lygiavamzdžio šautuvo.

Užpuolikas šovė į tos moters dabartinį partnerį, tėvą ir brolį, kurių mirtis buvo konstatuota ligoninėje, nurodė „Yonhap“.

Moteris tebėra dingusi, todėl baiminamasi, kad ji galėjo būti pagrobta įtariamojo prieš jam nusižudant.

Pietų Korėjos griežti ginklų kontrolės įstatymai daugumai civilių užkerta galimybę turėti šaunamųjų ginklų.

Medžiotojai yra reta išimtis, bet jie savo šautuvus privalo laikyti vietos policijos skyriuose.

Rusijos gelbėtojai paėmė keturias tuščias gelbėjimo valtis iš Pietų Korėjos žvejybinio laivo, kuris nuskendo prie Rusijos Tolimųjų Rytų, antradienį sakė vienas rusų pareigūnas, blėstant viltims lediniame vandenyje rasti 52 dingusius žmones.

„Buvo rastos keturios nusiaubtos gelbėjimo valtys“, – sakė Olegas Kariovas iš jūrų gelbėtojų tarnybos Kamčiatkos Petropavlovske, kuri dalyvauja gelbėjimo misijoje.

Gelbėtojai taip pat matė tame rajone plūduriuojantį žuvusį žmogų, bet dėl audros negalėjo jo paimti, sakė jis.

1 753 tonų traleryje „Oryong 501“, kurį eksploatavo Pietų Korėjos „Sajo Industries“, buvo 60 žmonių, kai jis anksti pirmadienį nuskendo vakarinėje Beringo jūros dalyje.
Laive buvo vienas rusų inspektorius, 11 Pietų Korėjos piliečių, 13 filipiniečių ir 35 indoneziečiai.

Patvirtinta, kad vienas korėjietis žuvo, jo palaikai buvo paimti. Rusų inspektorius ir šeši įgulos nariai užsieniečiai buvo išgelbėti.

Nelaimės rajoną tikrina keturi laivai, tarp jų – du laivai, susiję su „Sajo Industries“, sakė kompanijos atstovas, tačiau paieškai trukdė prastos oro sąlygos, didelis bangavimas ir trumpėjanti diena.

Rusų pareigūnai naujienų agentūroms sakė, kad JAV lėktuvas „Hercules S-130“ antradienį ryte taip pat praskrido virš nelaimės rajono, bet dėl pūgos iš jo nieko nebuvo galima pamatyti.

36 metų senumo traleris gaudė ledjūrio polakus, bet per audrą nuskendo.

Pietų Korėjos teismas antradienį skyrė 36 metų laisvės atėmimo bausmę kelto „Sewol“ kapitonui, kurio laivas nuskendo balandį, bet pripažino jį nekaltu dėl 304 žmonių žūties per tą katastrofą.

Trijų teisėjų kolegija nutarė, kad prokurorai, kurie reikalavo mirties bausmės kapitonui Lee Jun-seokui (Li Čunsokui), nesugebėjo įrodyti pagrindinio kaltinimo – jog jis įvykdė „žmogžudystę dėl piktavališko aplaidumo“.

Tačiau teismas pripažino 69 metų Lee Jun-seoką kaltu dėl pareigų nevykdymo – be kita ko, dėl jo sprendimo palikti skęstantį laivą, kai kelte tebebuvo įstrigę šimtai keleivių, daugiausia moksleiviai.

Teismo nutartis buvo paskelbta po penkis mėnesius trukusio dramatiško proceso, per kurį buvo teikiami dažnai skausmingi parodymai prieš Lee Jun-seoką ir 14 kitų įgulos narių, teisiamų dėl „Sewol“ katastrofos balandžio 16 dieną, kai tas laivas apvirto prie Pietų Korėjos pietinių krantų.

Trys kiti aukšto rango įgulos nariai, taip pat kaltinti nužudymu, buvo nuteisti kalėti iki 30 metų.

„Mums pasirodė per sunku padaryti išvadą, kad kaltinamieji ... žinojo, kad visos aukos žus dėl jų veiksmų ir kad jie turėjo ketinimą jas nužudyti, – sakoma nutartyje. – Dėl to kaltinimai dėl žmogžudystės nepriimami.“

Pietų Korėja antradienį galutinai atšaukė kelto „Sewol“ katastrofos aukų paiešką, praėjus septyniems mėnesiams po to, kai tas laivas apvirto ir nuskendo, nusinešdamas per 300 žmonių gyvybių.

Skelbdamas „povandeninių paieškų pabaigą“, jūrų reikalų ministras Lee Ju-youngas (Li Džujongas) sakė nuoširdžiai apgailestaujantis, kad devyni žmonės lieka nerasti po balandžio 16-ąją įvykusios katastrofos.

„Vyriausybė skyrė išteklių, kiek buvo įmanoma ... kad visus iki paskutinio dingusio asmens grąžintų šeimoms, – pabrėžė ministras. – Tačiau padėtis laive tapo pernelyg sudėtinga, kad paieškų operacija galėtų tęstis.“

Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai teismas paskelbė nutartį ir nuosprendį „Sewol“ kapitono Lee Jun-seoko (Li Čunsoko) ir kelių aukšto rango įgulos narių byloje, kurioje jie buvo kaltinami dėl „piktavališko aplaidumo“, sukėlusio laivo avariją.

Nors orai ir sąlygos po vandeniu pastaruoju metu blogėjo, narai beveik kasdien vykdė paieškų misijas apvirtusiame ir nuskendusiame laive.

Iš 476 žmonių, buvusių 6 825 tonų talpos kelte, kai jis apvirto, 325 buvo vidurinės mokyklos moksleiviai, vykę į organizuotą ekskursiją. Per katastrofą gyvi liko tik 75 moksleiviai.

Praeito mėnesio pabaigoje buvo rasti vienos moksleivės palaikai – pirmieji po liepos 18 dienos.

Dar nerastų aukų artimieji nuo balandžio tebelaukia pietinėje Čindo saloje, esančioje arčiausiai tragedijos vietos, nors buvo perspėti, kad žuvusiųjų kūnai galėjo būti nunešti į jūrą.

Besislapstančio Pietų Korėjos magnato, laikomo atsakingu praeitą mėnesį įvykusią kelto katastrofą, dukra buvo suimta Prancūzijoje ir trečiadienį stos prieš teisėją, pranešė teismo šaltiniai.

47 metų Yoo Som-na (Ju Som-na) buvo suimta antradienį savo rezidencijoje Paryžiuje pagal tarptautinį arešto orderį, susijusį su tyrimu dėl katastrofos, pareikalavusios apie 300 žmonių, daugiausiai moksleivių, gyvybių.

Teisėjas vėliau trečiadienį spręs, ar jai turi būti skirtas kardomasis areštas, kol bus svarstoma, ar Yoo Som-na reikia išduoti Pietų Korėjai. Šis procesas gali trukti kelis mėnesius arba ilgiau, jeigu moteris užginčys sprendimą.

Yoo Som-na tėvas Yoo Byung-eunas (Ju Bjungjunas) yra šeimos, valdančios bendrovę „Chonghaejin Marine Co.“, galva. Šiai bendrovei priklausė keltas „Sewol“, kuriam balandžio 16 dieną apvirtus ir nuskendus žuvo šimtai viduje buvusių vaikų.

Yoo Byung-eunas ir jo vyriausias sūnus Yoo Dae-kyunas (Ju Dekjunas) yra ieškomi Korėjos pareigūnų, įtariančių, kad visą pasaulį sukrėtusią tragediją galėjo nulemti galiojančių saugumo reikalavimų nesilaikymas.

Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye (Pak Gunhjė) antradienį pareiškė, kad besislapstantys tos šeimos nariai yra nelaimės „pagrindinė priežastis“. Vyriausybė pasiūlė 500 tūkst. JAV dolerių (1,27 mln. litų) atlygį už informaciją, kuri leistų sučiupti tėvą, o dar 100 tūkst. dolerių (2,53 tūkst. litų) – už Yoo Dae-Kyuną.

Yoo Byung-eunas tiesiogiai neturi „Chonghaejin Marine“ akcijų, tačiau jo vaikai ir artimi padėjėjai valdo tą bendrovę, naudodami sudėtingą holdingo bendrovių tinklą.

Gaisras, trečiadienį kilęs vienoje Pietų Korėjos užmiesčio slaugos ligoninėje chroniškai sergantiems senyvo amžiaus pacientams, pareikalavo 21 žmogaus gyvybės, o dar aštuoni buvo sužeisti per jau antrąjį didelį gaisrą šią savaitę, šaliai tebegedint šimtų praeitą mėnesį įvykusios kelto katastrofos aukų.

Vidury nakties kilęs gaisras ligoninėje, įsikūrusioje pietvakariniame Čolado regione, buvo užgesintas gana greitai, bet dauguma aukų buvo senyvi pacientai, negalintys paeiti arba judėti, todėl aukų skaičius buvo didelis, nurodė ugniagesių tarnybos pareigūnai.

Vienas 81 metų vyras dabar yra apklausiamas policijos dėl įtariamo padegimo, nes stebėjimo kamerų įrašai parodė, kad jis įėjo į tuščią patalpą, kurioje, kaip manoma, pirmiausiai įsiplieskė liepsnos, telefonu sakė vienas policijos pareigūnas.

Tas vyras buvo įvardytas kaip ligoninės pacientas, kenčiantis nuo senatvinės silpnaprotystės, pridūrė pareigūnas.

Visi žuvusieji ir nukentėjusieji buvo antrajame pastato aukšte – dauguma jų apsinuodijo dūmais, sakė vienas vietos priešgaisrinio departamento pareigūnas.

Šioje ligoninėje gydomi pacientai, kuriems reikalinga ilgalaikė slauga. Daugelis jų kenčia nuo demencijos arba yra tapę neįgaliais dėl insultų, nurodė vietos žiniasklaida.

Pietų Korėja, kuris yra ketvirtoji didžiausia Azijos ekonomika ir gamybos milžinė, tapo gyvybinga ir technologiškai pažangia demokratija, tačiau dažnai kritikuojama dėl nepakankamų saugumo standartų ir jų priežiūros.

Šalyje tebegedima daugiau nei 300 žmonių, daugiausia moksleivių, kurie žuvo balandžio 16 dieną, apvirtus ir nuskendus smarkiai perkrautam keltui. Tai buvo didžiausia jūrinė katastrofa Pietų Korėjoje per pastaruosius 20 metų.

Tuo tarpu pirmadienį per gaisrą dideliame prekybos komplekse, kuriame sparčiai pasklido toksiški dūmai ir garai, žuvo aštuoni žmonės. Priešgaisrinės sistemos, turėjusios užkirsti kelią liepsnos ir dūmų plitimui, nesuveikė, nors pastatas buvo gana naujas.

Penki žmonės žuvo, o dar dešimtys pirmadienį nukentėjo per gaisrą autobusų stoties ir prekybos centro komplekse viename judriame šiauriniame Seulo priemiestyje, o šis incidentas papildė Pietų Korėją neseniai ištikusių nelaimių virtinę, įskaitant kelto katastrofą, pareikalavusią per 300 žmonių gyvybių.

Gaisras įsiplieskė autobusų stoties komplekse, kurioje taip pat įsikūrę didelis prekybos centrai ir kino teatras.

Pasak pareigūnų, gaisras kilo restoranų aukšte, kur vyko renovacijos darbai. Manoma, kad ugnis tikriausiai įsiplieskė nuo suvirinimo aparato. Pareigūnai nurodė, jog dauguma aukų apsinuodijo dūmais.

Pietų Korėja, kuris yra ketvirtoji didžiausia Azijos ekonomika ir pagrindinė gamybos jėgainė šiame regione, dabar yra tapusi viena iš gyvybingiausių ir technologiškai pažangiausių demokratinių valstybių, tačiau Seulas kritikuojamas dėl nepakankamų priežiūros priemonių ir saugumo standartų.

Šalis tebegedi dėl daugiau nei 300 žmonių, kurie žuvo balandžio 16 dieną, kai smarkiai perkrautas keltas „Sewol“ apvirto ir nuskendo prie pietvakarinių Pietų Korėjos krantų. Tai buvo didžiausia šalyje jūrinė katastrofa per pastaruosius 20 metų.

Daugelis žuvusiųjų per tą katastrofą buvo vienos vidurinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai.

Vėliau įvyko dvi avarijos metropolitene, per kurias buvo sužeisti beveik 200 žmonių.

Prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) ir jos vyriausybė buvo aštriai kritikuojama dėl elgesio po kelto katastrofos.

Šalies vadovė pažadėjo pertvarkyti saugumo priežiūros sistemą ir išskaidė pakrančių sargybą, kad būtų galima optimizuoti jūrines paieškų ir gelbėjimo operacijas.

Vienas Pietų Korėjos naras žuvo antradienį, dalyvaudamas kūnų paieškos operacijoje prie pietvakarinių šalies krantų nuskendusiame kelte, o tyrėjai paskelbė, kad to laivo krovinių masė beveik keturiskart viršijo leistiną.

53 metų naro Lee Gwang-wooko (Li Gvangvuko) kvėpavimas sutriko, kai jis pasiekė 25 metrų gylį, sakė pakrančių sargybos atstovas Ko Myung-sukas (Ko Mjunsukas).

Naras, kuris į nuskendusį laivą leidosi pirmąjį kartą, prarado sąmonę, o ligoninėje buvo konstatuota jo mirtis.

Paviršiuje esantys misijos darbuotojai prarado ryšį su Lee Gwang-wooku, kai jis buvo praleidęs vandenyje penkias minutes. Nustatyta, kad žarna, per kurią narui buvo tiekiamas oras, buvo susipynusi su kitomis, naujienų agentūra „Yonhap“ citavo vieną pakrančių sargybos pareigūną.

„Jis buvo naras veteranas, įpratęs dirbti iki 60 metrų gylyje“, – jo svainis Kim Hyun-chulas (Kim Hjunčulas) sakė žurnalistams, pridūręs, kad Lee Gwang-wookas sveikata nesiskundė.

Jis tapo pirmąja auka tarp daugybės narų, atliekančių sekinantį ir pavojingą darbą, ieškant ir traukiant žuvusiųjų palaikus iš nuskendusio laivo. Toje vietoje teka stiprios povandeninės srovės, o matomumas drumzliname vandenyje labai menkas.

Nuo šios operacijos pradžios dar apie 10 narų prireikė medikų pagalbos dėl išsekimo ir dekompresinės ligos.

Praėjo jau 20 dienų po to, kai 6 825 tonų keltas „Sewol“, kuriame buvo 476 žmonės, apviro ir nuskendo į pietvakarius nuo Pietų Korėjos krantų.

Iki antradienio popietės patvirtintų aukų skaičius padidėjo iki 264. Dar 38 žmonės iki šiol nerasti.

Pietų Korėjos gelbėtojai pirmadienį apjuosė nuskendusį keltą sandaresniu tinklų žiedu, kad laive esantys žuvusiųjų palaikai nebūtų išnešti į atvirą jūrą.

Tuo tarpu narai ištraukė dar vienuolika kūnų, o patvirtintų aukų skaičius padidėjo iki 259.

Daugiau palaikų buvo rasta per pirmadienį paryčiais vykdytas paieškas, tačiau 43 žmonės dar nerasti, praėjus 19 dienų po to, kai 6 825 tonų talpos keltas „Sewol“ apvirto ir nuskendo. Tame laive buvo iš viso 476 žmonės, daugiausia vienos vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviai.

Gelbėtojai apjuosė katastrofos vietą netoli pietinės Čindo salos, didėjant susirūpinimui, kad stiprios povandeninės srovės gali išplukdyti dalį palaikų į atvirą jūrą.

„Netoli (katastrofos) vietos statomi papildomi tinklai, kad nebūtų pamesti kūnai“, – Jūrų reikalų ministerijos atstovas Park Seung-ki (Pak Sungki) sakė rytą surengtoje spaudos konferencijoje.

Ta operacija buvo surengta po to, kai sekmadienį Čindo uoste prezidentė Park Geun-hye (Pak Gunhjė) susitiko su dar nerastų keleivių artimaisiais.

Šeimų nariai tvirtino, kad visi kūnai turėtų būti ištraukti, prieš imantis bet kokių mėginimų iškelti nuskendusį laivą.

Paieškas trikdė stiprios povandeninės srovės ir smarkus bangavimas, o narams dirbti 30–40 metrų gylyje sunku ir kai kada pavojinga.

Drumzliname vandenyje jie orientuojasi apčiuopomis, palei iš anksto nutiestas virves slinkdami per ankštus koridorius ir laivo patalpas, pilnas plūduriuojančių šiukšlių.

Pastarosiomis dienomis to laivo keleivių asmeninių daiktų ir kitokių nuolaužų buvo pastebima vis toliau nuo nuskendusio kelto, todėl didėjo nerimas, kad kai kurios katastrofos aukos gali likti nesurastos.

Praeitą savaitę keli kūnai buvo ištraukti už 4 km nuo nuskendusio „Sewol“, o tame laive buvusios patalynės rasta net už 30 kilometrų.

Ši nelaimė yra viena iš didžiausių katastrofų, įvykusių Pietų Korėjoje taikos metu. Ji tapo dar labiau sukrečiama dėl didelio žuvusių vaikų skaičiaus.

Tarp laivo keleivių buvo 325 moksleiviai iš vienos vidurinės mokyklos Ansano mieste, esančiame į pietus nuo Seulo.

Visuomenės įtūžio taikiniu tapo kapitonas ir įgulos nariai, kurie paliko skęstantį laivą, kai jame tebebuvo įstrigę šimtai žmonių.

Kapitonas ir 14 išsigelbėjusių įgulos narių buvo suimti. Prokurorai taip pat nurodė suimti tris tą laivą valdžiusios bendrovės „Chonghaejin Marine Co.“ darbuotojus, kurie kaltinami pažeidę kelto krovos saugumo reikalavimus ir leidę paimti didesnį nei leistina krovinį.