Gaivalai neišnyks

Draudimo bendrovė ERGO pernai Lietuvoje užfiksavo beveik 500 su stichinėmis nelaimėmis susijusių transporto priemonių kasko draudimo žalų ir savo klientams išmokėjo daugiau nei 640 tūkst. eurų.

Pasak ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, dažniausios kasko draudimo pretenzijų priežastys – kasmet tos pačios: gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl automobilio apgadinimo per eismo įvykį ir priekinio stiklo pažeidimų.

„Išskirtinė naujiena – 2023-iaisiais prie dažniausiai fiksuotų žalų prisidėjo audrų, krušos ir liūčių padaryti nuostoliai. Su stichinėmis nelaimėmis susijusių kasko išmokų suma pernai paaugo nuo 437 tūkst. iki 640 tūkst. eurų. Tau leidžia manyti, kad ateityje gaivalingi orai vis labiau paveiks tiek kasdienį lietuvių gyvenimą, tiek ir visą draudimo sektorių“, – teigė R. Bieliauskas.

Elnias ir 17 tūkst. eurų

Draudikai suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje savo klientams už kasko draudimo žalas išmokėjo daugiau nei 23,4 mln. eurų.

Dauguma žalų – dėl susidūrimų su laukiniais žvėrimis. Per metus užregistruota beveik 700 tokių įvykių ir išmokėta daugiau nei 1,3 mln. eurų, o vidutinė išmokos suma siekė daugiau nei 1 900 eurų.

Dauguma žalų – dėl susidūrimų su laukiniais žvėrimis. Vidutinė kompensacija – per 1 900 eurų.

„Buvo atvejų, kai išmokėtos sumos siekė dešimtis tūkstančių eurų. Antai pernai rugsėjį prieš automobilį iššokęs elnias gerokai apgadino transporto priemonę – draudimo išmoka viršijo 17 tūkst. eurų. Didesnes žalas fiksavome ir transporto priemonėms susidūrus su į kelią išbėgusiomis stirnomis – pernai dėl šios priežasties išmokėjome net dvi 16 tūkst. eurų kompensacijų“, – kalbėjo draudimo ekspertas.

Krovinys nuplėšė diržus

Komentuodamas didžiausias praeitais metais užfiksuotas žalas, R. Bieliauskas išskyrė transporto priemonių apgadinimus dėl įvairių kelio eismo įvykių.

„67 tūkst. eurų ERGO kasko kompensacija buvo išmokėta, kai priekyje persirikiuojant automobiliui už jo važiavęs vairuotojas staigiai stabdė, taip staigiai stabdyti priversdamas ir už jo važiavusį vilkiko vairuotoją. Dėl staigių greičio pokyčių vilkiko vežtas krovinys sutraukė jį laikiusius diržus, išvertė puspriekabės priekinę sieną ir nulaužė vilkiko priekį, apgadinęs ir variklį“, – pasakojo R. Bieliauskas.

130 tūkst. eurų kompensacija išmokėta automobilio, paslydusio ant smėlio ir nuvažiavusio nuo kelio į griovį, savininkui.

Kelios didelės sumos fiksuotos ir dėl gaisro, dažniausiai – užsidegus vilkikams ir sunkvežimiams.

Kenkia ir graužikai

Aukštą vietą tarp visų transporto priemonių žalų, kurias draudikai fiksavo 2023-iaisiais, užėmė ir priekinio stiklo pažeidimai.

Juos dažniausiai sukėlė į stiklą atsitrenkę akmenukai ir šie draudžiamieji įvykiai savo populiarumu nusileido tik avarijoms. Užfiksuota iš viso beveik 4 200 žalų, o už sugadintus automobilių stiklus ERGO išmokėjo beveik 1,5 mln. eurų.

Palyginti su 2022 m., pernai ERGO bendrovė sulaukė beveik ketvirtadaliu mažiau pranešimų apie transporto priemonių dalių vagystes.

Dažniausiai buvo vagiami automobilių veidrodėliai ir žibintai, tačiau pasitaikė atvejų, kai buvo pavogti parkavimosi davikliai ar katalizatoriai. Vagysčių žymiai sumažėjo, tačiau kompensacijų apimtis augo – nuo 182 tūkst. iki 286 tūkst. eurų.

Kai kurie vairuotojai patiria žalų, kurių padaro smulkūs gyvūnai – daugiausia graužikai, taip pat katės, kiaunės, paukščiai.

„Pernai užfiksavome atvejį, kai pelės pragraužė automobilių aikštelėje stovėjusio automobilio laidų apsauginį sluoksnį, tad į vidų patekus vandeniui buvo sugadinti ne tik laidai ir jų jungtys, bet ir pagrindinis variklio kompiuteris. Klientui išmokėjome 3 tūkst. kompensaciją“, – sakė ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas R. Bieliauskas.

Lazdijų rajone, Agarinių kaime, į priešpriešinio eismo juostą įvažiavęs automobilis „BMW 525“ nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. 24 metų vairuotojas žuvo.

Panevėžio rajone, Pavašuokių 2-ajame kaime, vingyje į dešinę nuo kelio į kairę pusę nuvažiavo ir ant stogo griovyje apvirto automobilis „VW Golf“. Žuvo 40 metų vairuotojas ir 37 metų keleivis.

Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, prie daugiabučio namo, atbula važiavusi šiukšliavežė „Scania“ partrenkė ir mirtinai sužalojo 92 metų moterį.

Per savaitę, spalio 27 – lapkričio 2 dienomis, pirminiais duomenimis, sužeisti 69 eismo dalyviai, daugiausia – vairuotojai (26), tarp jų du mopedų ir vienas motociklo, ir keleivių (21), taip pat 17 pėsčiųjų (penki – pėsčiųjų perėjose), penki dviračių (tarp jų ir elektrinių paspirtukų) vairuotojai.

Tarp nukentėjusiųjų – 14 nepilnamečių (penki pėstieji, iš jų du – pėsčiųjų perėjose, keturi keleiviai, du elektrinių paspirtukų ir du mopedų, vienas motociklo vairuotojas).

Užregistruotas 61 įskaitinis eismo įvykis. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko trys avarijos, sužeisti keturi asmenys (trys vairuotojai, vienas jų neblaivus, ir keleivis).

Pirminiais duomenimis, pagrindinių eismo įvykių priežastys: saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas – 25 proc., reikalavimo duoti kelią važiavimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei nevykdymas – 18 proc., vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas – 18 proc., saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės nesilaikymas – 13 proc., dviračių vairuotojų padaryti pažeidimai – 10 proc., įvykiai viešajame transporte – 8 proc., pėsčiųjų padaryti pažeidimai – 5 proc.

Vairuotojai, važiuokite tik saugiu greičiu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį, įsitikinkite, ar eiti bus saugu.

Pirminiais duomenimis, per savaitę užregistruoti 459 eismo įvykiai. Dėl neblaivių motorinių transporto priemonių vairuotojų kaltės – 5 proc. visų įvykių. Transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais atvejų – 171 (37 proc.). Viename iš jų (Širvintų rajone, magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys), BMW markės automobiliui susidūrus su briedžiu, sužeista 28 metų vairuotoja.

Šiemet per avarijos, pirminiais duomenimis, žuvo 129 žmonės (24, arba 23 proc., daugiau nei 2022 metais per tą patį laikotarpį). Daugiausia žuvo vairuotojų – 72 (18 motociklų, 5 krovininių automobilių) ir pėsčiųjų – 22, iš jų 5 – pėsčiųjų perėjose. Žuvo 13 nepilnamečių (7 keleiviai).

Lietuvos kelių policijos tarnyba prašo visų kelyje elgtis atsakingai.

„Atsižvelkime į eismo ir važiavimo sąlygas (ilgėjantis tamsusis paros metas, rūkas, lietus, stiprus vėjas, neapšviesti keliai ir pan.), neskubėkime, būkime atidūs. Vairuotojai, važiuokite tik saugiu greičiu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį, įsitikinkite, ar eiti bus saugu. Be to, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios kelio dalies pakraščiu arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, privalote turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą“, – ragina policija.

Tikėtina, kad avarijoms Vilniaus keliuose nemažai įtakos turi dargana ir iškritusi šlapdriba. Įvairiausio pobūdžio nelaimės pilasi it iš gausybės rago.

Pasak Vilniaus apskrities policijos atstovės Loretos Kairienės, spalio 26-osios rytą, 6.29 val., Žirmūnų ir Šilo gatvių sankryžoje pėsčiųjų perėjoje automobilis „Volkswagen“ partrenkė 1962 metais gimusį vyrą. Buvo informuoti medikai ir pareigūnai. Nukentėjusysis dėl sužalojimų pristatytas į ligoninę. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

8.12 val. Vilniuje, Ukmergės gatvėje, kryptimi link Maišiagalos. važiuojant autobusui į kelią išvažiavo paspirtukininkas. Autobusui staigiai stabdant į jo galą įvažiavo krovininis automobilis. Per avariją nukentėjo autobusu važiavusi maždaug 40 metų moteris. Ji skundėsi galvos skausmais. Apie nelaimę pareigūnus ir medikus informavo autobuso vairuotojas. Atvykus tarnyboms, paaiškėjo, kad krovininio automobilio vairuotojas kelyje nesilaikė saugaus atstumo. Autobusas paspirtuko nekliudė. Tačiau paspirtuko vairuotojui buvo surašytas protokolas pagal administracinių nusižengimų kodeksą. Nukentėjusią moterį apžiūrėjo medikai. Nuspręsta, kad jai nėra būtinybės vykti į gydymo įstaigą. 

10.39 val. Vilniaus ir Žygimantų gatvių sankryžoje 52 numerio maršrutinio autobuso vairuotojas, kuris buvo atsakingas už stažuotojo vairavimą, pranešė, kad jam staigiai nuspaudus stabdžio pedalą, salone paslydo ir nukentėjo maršrutiniame autobuse važiavęs 61 metų vyras. Per įvykį nukentėjusysis susibraižė veidą. Dėl to buvo informuoti medikai ir pareigūnai. 

11.01 val. sostinės Geležinio Vilko ir Didlaukio gatvių sankryžoje susidūrė automobiliai: „Mercedes-Benz“, „Toyota“ ir „Škoda“. Po avarijos maždaug 45 metų vyrą ištiko šokas. O vieno automobilio vairuotoja skundėsi kaklo skausmais. Tačiau atvykus pareigūnams niekam medikų pagalbos neprireikė. Vairuotojai užsipildė eismo įvykio deklaraciją. 

14.39 val. taip pat Geležinio Vilko gatvėje, važiuojant kryptimi nuo Savanorių prospekto ir kylant į viršų, sustojo eismas. Apie tai pranešęs žmogus teigė per programėlę matęs, kad įvyko eismo įvykis. Paaiškėjo, kad kryptimi link Gerosios vilties gatvės, ties M. K. Čiurlionio gatvėje esančiu viaduku, savivartis „Volvo“ rėžėsi į kelio atitvarą.

Meteo.lt duomenimis, ketvirtadienį šiaurės rytinė šalies dalis buvo padengta sniegu. Oras dėl žemos oro temperatūros ir krentančio sniego bent dalyje šalies primins nešaltą žiemą. Pajūryje ir pietuose palis, bus truputį šilčiau. Kitomis dienomis pamažu bus vis šilčiau, tačiau lietaus ar bent padulksnojimo neišvengsime. Visa tai – dėl į regioną nuo Atlanto vandenyno atslenkančių vis naujų žemo slėgio sūkurių. Nežiūrint to, pirmadienio ir antradienio dienomis turėtų būti rudeniškai šilta. Sušils maždaug iki 10–15 laipsnių.

Taip šeštadienį po vidurdienio atsitiko Klaipėdoje. Debreceno gatvėje gyvenantis žmogus pamatė visiškai girtą vyrą, sėdantį į automobilį. Suprasdamas, kad gali būti sužaloti ar net žūti žmonės, liudininkas paskambino policijai.

Pareigūnai girto vairuotojo vairuojamą „Toyota“ markės automobilį sustabdė Taikos prospekte.

Tada ir paaiškėjo, kad 54-erių vairuotojas – girtas kaip dūmas, alkoholio matuoklis parodė 2,87 prom.

Tai yra sunkus girtumo laipsnis, be jokių abejonių, lemiantis šiam asmeniui ne tik vairuotojo pažymėjimo praradimą, didelę baudą, bet ir automobilio konfiskavimą.

Ne vienas pareigūnas yra įsitikinęs, kad tokios bausmės negąsdina mėgėjų važinėti apgirtus. Veiksmingiausia priemonė – laisvės atėmimas, net jei įkalinimas truktų kelis mėnesius.

Šiandienos realijos yra tokios, kad ne kiekvienas girtas vairavęs asmuo uždaromas į areštinę blaivytis. Kai kuriuos pareigūnai išleidžia namo iškart po to, kai įvykio vietoje sutvarko ikiteisminio tyrimo pradėjimo formalumus.

Būtent taip šeštadienį pasielgta su kitais dviem girtais vairuotojais Skuode ir Plungės rajone. 73-ejų skuodiškis buvo nutvertas vairuojantis vidutiniškai girtas (1,63 prom.).

Plungės rajone 36-erių vyrui, vairavusiam „Volvo XC 70“, nustatytas 2,02 prom. girtumas.

Abu jie vos po poros valandų nuo nemalonaus pokalbio su pareigūnais grįžo namo.

Žuvusiųjų kelyje per pastaruosius trejus metus šiose kaimyninėse valstybėse sumažėjo 30 proc., o Danijoje – 23 proc.

Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje statistika išliko gana stabili arba padidėjo.

„Bendras šalių išsidėstymas pagal žūčių rodiklius, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, pasikeitė nedaug: saugiausi keliai tebėra Švedijoje ir Danijoje (atitinkamai 21 ir 26 žūtys milijonui gyventojų)“, – cituodama Europos Komisijos (EK) ataskaitą už praėjusius metus rašo atstovybė.

Remiantis dokumentu, Lietuvoje 2021-aisiais fiksuotos 53 žūtys milijonui gyventojų, pernai – 43. Lenkijoje užpernai ir pernai rodiklis atitinkamai siekė 59 ir 51.

Pernai, pasak pranešimo, didžiausias žuvusiųjų rodiklis užfiksuotas Rumunijoje ir Bulgarijoje (atitinkamai 86 ir 78 žūtys milijonui gyventojų).

Kaip sakoma pranešime, 2022-aisiais keliuose žuvo 20,6 tūkst. žmonių. Tai – 3 proc. daugiau nei užpernai.

„Tačiau palyginti su 2019 m. – metais iki prasidedant pandemijai, keliuose žuvo 2 000 mažiau žmonių (−10 proc.)“, – pastebima pranešime.

ES milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 46 žūtys keliuose

2022-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, visoje ES žūčių kelyje skaičius dėl po pandemijos atsigavusio eismo lygio išaugo 3 proc.

„Palyginti su 2019 metais, žūčių skaičius 2022 metais sumažėjo 10 proc.“, – nurodo atstovybė.

Duomenys rodo, kad 52 proc. žūčių keliuose ES užpernai įvyko kaimo keliuose, 39 proc. miestuose ir 9 proc. greitkeliuose.

„Trys iš keturių žuvusiųjų keliuose (78 proc.) buvo vyrai. Automobilių keleiviai (vairuotojai ir keleiviai) sudarė 45 proc. visų žuvusiųjų keliuose, pėstieji – 18 proc., dviračių motorinių transporto priemonių (motociklų ir mopedų) naudotojai – 19 proc., o dviratininkai – 9 proc. visų žūčių“, – rašoma pranešime.

Anot atstovybės, susirūpinimą kelia tai, jog nemažėja eismo įvykiuose žūstančių dviratininkų.

„Iš 2022 metais Prancūzijos pateiktų preliminarių duomenų matyti, kad, palyginti su 2019 metais, dviratininkų žūčių padaugėjo 30 proc.“, – nurodoma pranešime.

ES ir Jungtinės Tautos yra išsikėlę tikslą iki 2030 metais perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių.

Penktadienį apie 23 val. policija gavo pranešimą, kad Klaipėdos rajone, Dargužių kaime, susidūrė motociklas „Piaggio“, kurį vairavo 1979 metais gimęs vyras, ir automobilis „Mercedes Benz“, kurį vairavo blaivi 1975-aisiais gimusi moteris.

Dėl patirtų sužalojimų motociklo vairuotojas ir 1982 metais gimusi motociklo keleivė gydomi ligoninėje. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Taip pat rugpjūčio 19 dieną 15.50 val., Rietavo savivaldybėje, ties Tauravo kaimu, kelyje Rietavas–Tverai –Varniai, sustabdyto motorolerio be valstybinio registracijos numerio vairuotojui, gimusiam 1983 metais, nustatytas 2,36 prom., neblaivumas. Be to, vyras neturėjo teisės vairuoti.

O apie 18 val. Gargžduose, Vasario 16 gatvėje, automobilio „Citroen Berlingo“ vairuotojui, gimusiam 1967 metais, nustatytas 2,23 prom. neblaivumas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, per penkerius metus, t. y. nuo 2016 iki 2020 metų, ruožuose, kuriuose nuo 2021 metų jau veikia 56 naujos sistemos, per avarijas buvo sužeisti 407 ir žuvo 36 eismo dalyviai. Tai yra vidutiniškai apie 80 sužeistų ir apie septynis žuvusiuosius per vienerius metus.

Po to, kai minėtuose 56 ruožuose pradėjo veikti vidutinio greičio matavimo sistemos, per vienerius, 2021 metus, buvo sužeisti 26 ir žuvo du eismo dalyviai.

Pasak LAKD, statistiškai vertinant, šiuose ruožuose maždaug 70 proc. sumažėjo nukentėjusiųjų skaičius.

„Nors tai dar tik vienerių metų rezultatai, bet jie dar kartą patvirtina, kad vidutinio greičio matavimo sistemų plėtrą vykdyti tikslinga“, – pranešime teigia Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

„Atsižvelgiant į tai, svarstoma galimybė toliau plėsti vidutinio greičio matavimo sistemų tinklą šalyje. Akivaizdu, kad ši greičio kontrolės sistema padeda ne tik formuoti, bet ir lavinti vairuotojų įprotį rinktis nuolatinį saugų greitį, o greičio viršijimas – dažniausiai nulemianti itin skaudžias eismo įvykių pasekmes priežastis“, – pridūrė jis.

Atsižvelgiant į tai, svarstoma galimybė toliau plėsti vidutinio greičio matavimo sistemų tinklą šalyje.

Pavyzdžiui, krašto kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože nuo 2016–2020 metais per avarijas sužeisti 25, žuvo du eismo dalyviai. Po vidutinių greičio matuoklių sistemos įrengimo 2021 metais šiame ruože buvo sužeistas vienas asmuo, nežuvo nė vienas.

Kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruože per tą patį laikotarpį buvo sužeisti 10, žuvo keturi eismo dalyviai. Po sistemų įrengimo – vienas sužeistas ir nė vieno žuvusiojo.

Kelio Vilnius–Varėna–Gardinas ruože per penkerius metus sužeisti 19 ir vienas žmogus žuvo. Po sistemų įrengimo – nė vieno žuvusio ir sužeisto.

Pasak Lipkevičiaus, Lietuva per 20 metų – nuo 2001 iki 2021-ųjų – žuvusiųjų skaičių sugebėjo sumažinti nuo 202 iki 52 žmonių vienam milijonui gyventojų. Nors ankstesni penkeri metai nerodė didesnio pokyčio mažinant skaudžiausių eismo įvykių skaičiaus, 2021 metais mirtinų eismo įvykių Lietuvos keliuose sumažėjo 17 procentų.

Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai, įrengti 81 kelio ruože, ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.

Šiais metais valstybinės reikšmės keliuose jau baigiami rengti ir pradės veikti dar 50 vidutinio greičio vidutinės greičio matavimo sistemų.

Apie kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, informuoja kelio ženklas „Automatinė eismo kontrolė“.

Greičio matuoklių įrengimo vietos nustatomos atsižvelgus į kriterijus, nustatytus Kelių direkcijos parengtose greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikose.

Vieni svarbiausių kriterijų yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, eismo įvykių pasekmės, kai nesaugus važiavimo greitis yra, tikėtina, pagrindinė eismo įvykius nulėmusi priežastis, lenkimo ribojimai kelio ruože.

Prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas. Informacija apie tai, kur įrengti greičio matuokliai, yra skelbiama Kelių direkcijos tinklapyje.

Kelių direkcija, policija ir savivaldybės bendrai rūpinasi saugiu eismu keliuose ir diegia kompleksines eismo saugą gerinančias priemones.

Penktadienį per 47 eismo įvykius sužeisti penki eismo dalyviai, šeštadienį įvyko 55 eismo įvykiai, kuriuose vienas žmogus žuvo, septyniolika sužeista. Sekmadienį, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, įvyko 44 eismo įvykiai, juose žuvo trys žmonės, šešiolika sužeista.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko dešimt eismo įvykių: du žmonės žuvo, trys sužeisti.

Registruoti 29 atvejai, kai susidūrė transporto priemonės. 33 šios nelaimės įvyko tamsiuoju paros metu. Keturi susidūrimai fiksuoti su dviračiais, trys užvažiavimai ant pėsčiųjų.

Per tris paras užregistruoti 34 atvejai, kai transporto priemonės susidūrė su gyvūnais.

39 eismo įvykiai įvyko miestuose: Vilniuje (penkiolika), Kaune (dešimt), Klaipėdoje (penki), Panevėžyje (trys), Šiauliuose (du), Alytuje (vienas), Kėdainiuose (vienas), Palangoje (vienas), Telšiuose (vienas), kiti šalies rajonų keliuose.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, tarp nukentėjusiųjų – 21 nepilnametis.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko keturi eismo įvykiai, sužeisti trys vairuotojai, iš jų du neblaivūs, vienas keleivis.

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, įvyko dviems įvykiais mažiau, sužeista žmonių penkiolika daugiau.

Eismo įvykių informacinėje sistemoje per savaitę įregistruoti 429 eismo įvykiai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 5 proc. visų įvykių. Transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais – 98 atvejai.

Šiais metais, iki birželio 16-osios įskaitytinai, eismo įvykiuose žuvo 41 žmogus, penkiolika mažiau nei 2021-aisiais per tą patį laikotarpį. Žuvo aštuoniolika vairuotojų, dvylika pėsčiųjų, devyni keleiviai, du dviračių vairuotojai.