„Visą gyvenimą pripratus su gyvūnais gyventi. Dabar, kai atsikraustėm čia, tai vis tiek norisi gyvūno namie. Kačiuko labiau norėjosi, nes vis tiek šuniuką reikia vedžiot ir laiko nelabai yra, kai dirbi“, – kabėjo Paulina.
Gyvūnus jau auginantys sako, kad sprendimai nebuvo spontaniški, o tokių dovanų nesupranta.
„Girdžiu, tikrai būna, kad „mama, noriu šuniuko“, pasidžiaugia po eglute šuniuku kaip žaislu, paniurko savaitę laiko ir viskas, paskui pasidaro nebereikalingas“, – teigė kaunietis Vytautas.
Vis dar pasitaiko, kad ir žmonėms patiems tenka gyvūnus gelbėti.
„Išnešiau ryte šiukšles ir kažką išgirdau cypiant. Iš pradžių pagalvojau, kad pasigirdo man kažkas, bet atidaręs konteinerį radau šuniuką. Išgelbėjau gyvybę ir dabar geriausias mano draugas“, – pasakojo Egidijus.
Gyvūnų globėjai pastebi, kad situacija nelabai keičiasi. Gyvūnai prieš Kalėdas tampa dovanomis. Kai pradeda kelti problemų arba paauga, grąžinami į prieglaudą.
„Kritinis momentas yra sausio, vasario, kovo mėnuo, kai jau žmogus tikrai nusprendžia, kad jis negali, negeba ar jam galbūt tai buvo didžiulė staigmena – dovana tas augintinis, kai jis buvo nepasiruošęs priimti tokios dovanos“, – sakė veterinaras Giedrius Survila.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Gyvūnai išmetami ne tik po švenčių.
„Mes dažnai sulaukiame net tokio pasakymo, kad prašom paimti katę į globos namus ir kai pradedam aiškintis, žmogus sako, jog prieš Kalėdas susiremontavo butą, pakeitė sofą ir nenori, kad katė sudraskytų. Tai toks visuotinis namų šlavimas kartais iššluoja ir gyvūnus“, – aiškino „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Veterinarijos tarnyba perspėja, kad toks elgesys gali būti prilyginamas nusikaltimui.
„Netgi negalima minėti tokio žodžio kaip „rekomenduojama“, greičiau „draudžiama“ dovanoti gyvūnus asmeniui, neįsitikinus, kad tas žmogus galės gyvūną prižiūrėti, išlaikyti“ – tikino Maisto ir veterinarijos tarnybos patarėjas Linijus Valiuška.
Kalėdine dovana tampa ir egzotiniai gyvūnai. Tokių skelbimų šiemet kaip niekad daug. Už beveik 1,5 tūkst. eurų siūloma nusipirkti naminę lapę arba gerokai brangesnę šimpanzę.
„Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, turi būti parduodamas iš veisimo vietos. Reiškia, jokio atvežimo iki prekybos centro ar iki benzino kolonėlės netgi būti negali. Jokių avansų be sutarčių taip pat niekada neveskite. Niekada nežiūrėkite, kad įdėtos gražios nuotraukos. Labai dažnai tos nuotraukos būna vogtos“, – sakė J. Gustaitienė.
Gyvūnų globėjai sako, kad per šventes padaugėja ir sukčių. Pavyzdžiui, internete parasta katė parduodama lyg būtų kilminga – už porelę prašomą 1,5 tūkst.
„Apsimetę veisėjai bando sukurti įvairias istorijas ir parduoti paprastą kačiuką už didelę kainą tarsi tai būtų veislinis gyvūnas. Tai tokia istorija keliavo apie Egipto Mau“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė.
Apsimetę veisėjai bando sukurti įvairias istorijas ir parduoti paprastą kačiuką už didelę kainą tarsi tai būtų veislinis gyvūnas.
Veterinarijos tarnyba per metus sulaukia apie 100 skundų dėl galimo sukčiavimo.
„Gyvūnai pardavinėjami ir sergantys. Ir faktiškai juos pardavinėja daugintojai, kuriems išvis neįdomu yra gyvūnų gerovė, jiems svarbiausia uždirbti pinigą, paverčiant augintinį preke“, – tikino L. Valiuška.
Pirkti egzotiškus gyvūnus, pavyzdžiui, šimpanzes ar lapes, kurios yra laukiniai gyvūnai, draudžiama. O jeigu visgi skelbimai vilioja, oficialūs veisėjai turi veislynų numerius.
