VSAT duomenimis, tiek pat migrantų neįleista ir para anksčiau.

Latvijos pasienyje penktadienį nefiksuota bandymų neteisėtai kirsti sieną, o Lenkijos pasieniečiai ketvirtadienį apgręžė 45 migrantus.

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 12,5 tūkstančio. Dalis užsieniečių į šalį patekti bandė ne vieną kartą.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Latvija neįsileido dviejų iš Baltarusijos eiti bandžiusių tokių užsieniečių. Lenkijos pasieniečiai ketvirtadienį apgręžė 37 neteisėtus migrantus.

VSAT duomenimis, šeštadienio naktį ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pusėje iššauta dešimt šūvių iš automatinio ginklo.

Iš viso šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neįleisti 1147 neteisėti migrantai.

Šis skaičius yra daugiau kaip du kartus mažesnis nei bandžiusiųjų šiemet patekti į Latviją (2593) ir beveik tris kartus mažesnis nei neįleistųjų į Lenkiją (3216, be penktadienio duomenų).

Pernai nuo rugpjūčio pradžios, kai VSAT įgijo teisę neįsileisti neteisėtų migrantų, jų į Lietuvą neįleista dar per 8,1 tūkst. Kai kurie jų į šalį patekti bandė ne po vieną kartą.

Sienos kontrolė Lietuvos atsakomybės ruožuose prie ES išorės sienos toliau vykdoma sustiprintu režimu.

Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Ji taip pat skelbia, kad antradienį Lietuvos teritorijoje sulaikyti trys automobiliai su neteisėtais migrantais.

Pirmadienį pasieniečiai užkirto kelią į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai įeiti 34 asmenims, sekmadienį – 37, šeštadienį – dviem, penktadienį – keturiolika, ketvirtadienį – penkiolika, praėjusį trečiadienį – devyniems.

Į Latviją praėjusią parą norėjo patekti penki tokie užsieniečiai. Šoktelėjo į Lenkiją besibrovusių migrantų skaičius – jų pirmadienį iš Baltarusijos neįleista 134. Lygiai tiek pat neleistinose vietose ėjusių užsieniečių Lenkijos pasieniečiai apgręžė ir pernai lapkričio 29 dieną, o nuo tada šis rodiklis buvo mažesnis.

VSAT antradienį pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną – iš viso skirtingu metu Lazdijų rajone ir Kalvarijos savivaldybėje pasieniečiai sustabdė tris į Lenkiją beišvažiuojančius automobilius.

Pirmu atveju vieną mašiną vairavo Baltarusijos pilietis, kartu vyko jo tautietis. Jie vežė, pirminiais duomenimis, tris Afganistano piliečius. Paskui važiavusį automobilį irgi vairavo Baltarusijos pilietis, gabenęs penkis, pirminiais duomenimis, afganistaniečius.

Antru atveju prie Kalvarijos pasieniečių sustabdytos mašinos vairo sėdėjo Turkijos pilietis, vežęs du, pirminiais duomenimis, Sirijos piliečius.

Baltarusius ir turką VSAT pareigūnai uždarė į areštinę. Už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną užsieniečiams gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Gabenti asmenys laikinai patalpinti VSAT padaliniuose. Tiriama, kaip jie atvyko į Lietuvą.

Tarnyba taip pat skelbia, jog antradienį Baltarusijoje girdėjosi automatinių ginklų, pabūklų šūviai.

Automato šūviai buvo girdimi priešpiet ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje, jie truko maždaug valandą, o vakare paleisti dar du tokie šūviai. Tuo metu prie sienos ties Druskininkų savivaldybe ir Varėnos rajonu iššauta po penkis kartus, o vakare ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pusėje Gožos poligono kryptimi vėl šaudyta iš pabūklų.

Iš viso šiemet VSAT, vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį duomenimis, užkirto kelią iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose patekti 786 neteisėtiems migrantams, dar 8,1 tūkst. neįleisti pernai.

Tarnybinių ginklų pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams panaudoti neteko.

„Grupė afganistaniečių sako sėdintys Lietuvos miške ir rodo praėjusią savaitę gautą dokumentą iš Europos Žmogaus Teisių Teismo“, – pasakoja vyriškis.

„Tai – dokumentas iš Europos Žmogaus Teisių Teismo. Advokatai padėjo mums gauti šį dokumentą, kad Lietuvos kariai nestumtų mūsų atgal į Baltarusiją, bet lietuviai pažeidžia šį dokumentą“ – sakė vaizdo įraše kalbėjęs afganistanietis.

Lietuva laikosi pozicijos, kad šie afganistaniečiai niekada nebuvo Lietuvoje. „Traktuojame, kad ieškinio padavimo dieną tikrai minėti penki afganistaniečiai nebuvo Lietuvos teritorijoje, ieškinius už juos surašė advokatai. Mes tokių faktų neturime, kad jie yra buvę Lietuvos teritorijoje“, – teigė Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

„Penkis kartus jie buvo grąžinti pačiame pasienyje pasienio pareigūnų. Tačiau apie penkis kartus jiems pavyko įžengti į Lietuvos teritoriją ir pakankamai giliai“, – detalizavo advokatė Asta Astrauskienė.

Gali būti, kad tie patys afganistaniečiai nufilmuoti ir šiame įraše. Praėjusią savaitę einantys Ignalinos rajone netrukus jie buvo sulaikyti. Advokatė rengia naujus dokumentus, kad Lietuva dar kartą būtų paraginta priimti afganistaniečius.

„Mes ruošiame papildomus dokumentus ir įrodymus Europos Žmogaus Teisių Teismui, šie duomenys bus pateikti“, – pridūrė advokatė.

Nors Strasbūro teismo nurodymas galioja tik penkiems konkretiems migrantams, ministerija sako, kad tai Lietuvai gali tapti labai nenaudingu precedentu.

„Vienareikšmiškai, mes manome, kad už viso to stovi ir Baltarusijos pasienio tarnyba, Baltarusijos organizacijos ir jos bando rasti tokį precedentą – priversti Lietuvą įsileisti...“ – svarstė Vidaus reikalų viceministras.

Vis didesniu rūpesčiu tampa ne tik norintys patekti į Lietuvą, bet ir jau esantys migrantai. Pagal dabartinius įstatymus, keli tūkstančiai nelegalų pavasarį turės būti paleisti. „Pasibaigus šešiems mėnesiams jie galės laisvai judėti po Lietuvos teritoriją“, – teigė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Pasibaigus šešiems mėnesiams jie galės laisvai judėti po Lietuvos teritoriją.

Seimas prieš du mėnesius priėmė įstatymą, kad nelegalai stovyklose gali būti laikomi iki pusės metų, bet jau svarstoma įstatymą taisyti, kad migrantai sulaikyti būtų ilgesnį, o galbūt ir neribotą laiką.

„Vidaus reikalų ministerijoje parengtas siūlymas, kad ekstremalios situacijos atveju nebūtų išvis jokio, sakykime, termino, kol ekstremali situacija galioja. Galima galvoti galbūt pratęsti terminą iki metų, pusantrų arba dvejų. Arba tada kelias kitas yra, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl kiekvieno atvejo kreiptųsi į teismą“, – sakė Seimo narys L. Kasčiūnas.

„Šiuo atveju, mes, be abejo, kritikos neišvengsime, jeigu jų judėjimas bus toliau varžomas“, – spėjo Vidaus reikalų viceministras.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad didžiosios dalies nelegalų niekur išsiųsti nepavyksta. „Dabar mes posėdžiaujame su Prancūzijos senato nariais, tai šitos šalys turi šimtus tūkstančių pabėgėlių“, – akcentavo Seimo narys Algirdas Sysas.

Anot A. Syso, bent dalį migrantų reikėtų skatinti likti Lietuvoje. „Vis tiek mes turėsime turėti savo schemą, kaip dirbti su šitais žmonėmis“, – pridūrė Seimo narys.

Anot valdančiųjų, nagrinėjamos įvairios užsienio šalių praktikos. Pavyzdžiui, Danija priėmusi įstatymą, kuris leidžia nelegalų stovyklas kurti Afrikos valstybėse, kurios už tai gauna pinigų.

„Labai gera idėja. Aš tikrai už ją – svarstyčiau. Ir reikia galvoti apie tai, kad trečiosiose šalyse reikia sukurti tokius apgyvendinimo centrus“, – teigė L. Kasčiūnas.

Bet Lietuva negalėtų sekti Danijos pavyzdžiu ir siųsti migrantų už Europos Sąjungos, nes Danija, stodama į bendriją, išsiderėjo daugiau laisvės savarankiškai spręsti migracijos klausimus.