„Nuo 2010 metų, kai buvo maksimalus išaugimas nelegalios rinkos, kuri sudarė 42 proc., daugelį metų turėjome tendenciją, kuri buvo pozityvi ir, kaip sakau, gerąja prasme pasiekėme „dugną“ 2018 metais – pasiekėme 16 su trupučiu procentų. Dabar, paskutinius pusantrų metų, šiek tiek nelegali rinka auga“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) diskusijoje sakė jis.

M. Kaušilo teigimu, nors šiuo metu tiksliai įvardinti, kokią dalį rinkos sudaro nelegalus tabakas, yra sudėtinga, Europos Komisijos (EK) duomenimis, ji gali siekti apie 17 proc.

„Kaip minėjau, atsiliekame šiek tiek nuo Vakarų Europos, tačiau ta tendencija yra į negatyvią poziciją. Jei vertinti EK užsakymu, (...) tai ji sudaro apie 17 proc.“, – teigė Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius.

Legalaus tabako gaminių pardavimai, anot jo, lieka stabilūs.

„Legalūs tabako gaminių pardavimai yra daugmaž stabilūs – daug metų buvo vyraujanti tendencija, kad jie augo, paskutiniais metais praktiškai išliko stabili ir nekinta. Tačiau reikia pasakyti, kad tradicinius tabako gaminius, kaip kad įprastas mums cigaretes, dabar kompensuoja netradicinių – taip vadinamų elektroninių, (...) kaitinamojo tabako. Faktiškai taip vertinant būtų galima matyti tam tikrus legalių pardavimų mažėjimus, tačiau mes manome, kad tuos pardavimus kompensuoja kiti, alternatyvūs gaminiai“, – tikino jis.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis po Vyriausybės Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos posėdžio teigė, kad pernai, komisijos skaičiavimu, iš šešėlio ištraukta bent 160 mln. eurų.

Pasak asociacijos vadovo Kęstučio Kupšio, tuščių pakelių tyrimai rodo, jog kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė.

„Nors ekonomika atsigauna, žmonės daugiau uždirba, vis tik akivaizdu, kad šešėlinės ekonomikos lygis išlieka toks pat aukštas. Keliant tabako kainas iš to vis daugiau uždirba kontrabandininkai, o Lietuvos tabako rinkoje šešėlis yra trečias pagal dydį žaidėjas“, – pranešime sakė K. Kupšys.

Jo teigimu, kritinė situacija yra pasienio rajonuose. Pavyzdžiui, Alytaus apskrityje vienas naujas taškas tenka maždaug 678 gyventojams (per metus čia atsirado 25 nauji taškai), Marijampolės – 529 (nauji 23 taškai). Tauragės bei Šiaulių apskrityse toks taškas tenka 984 ir 985 gyventojams.

Tuo metu Vilniaus apskrityje vienas naujas taškas tenka 1747 gyventojams, jų iš viso yra virš 800 tūkst. Čia per metus atsirado 46 nauji taškai.

Keliant tabako kainas iš to vis daugiau uždirba kontrabandininkai, o Lietuvos tabako rinkoje šešėlis yra trečias pagal dydį žaidėjas.

Kauno apskrityje per metus atsirado 32, Utenos ir Telšių apskrityse – po 10.

„Lietuvos be šešėlio“ vadovas sako, kad problemą spręsti reikia keliant žmonių sąmoningumą. Anot jo, parduotuvėse uždraudus eksponuoti tabako gaminius, situacija regionuose dar labiau paaštrės.

„Kainų kėlimas nėra vienintelė priemonė, siekiant atpratinti rūkalius ieškoti nelegalių alternatyvų, svarbu šviesti žmones, kad jie patys keistų savo mąstymą ir atsisakytų nelegalios produkcijos. Jeigu Lietuvos parduotuvėse bus uždrausta eksponuoti legalius tabako gaminius, situacija regionuose dar labiau paaštrės: kontrabandinės ir legalios cigaretės tuomet atsidurs po ta pačia „užuolaidėle“, – teigia K. Kupšys.

Tyrimų bendrovės „Nielsen“ tyrimas parodė, kad kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė – 2019 metų pabaigoje kontrabandos mastas pasiekė 21,3 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis antradienį teigė, kad kai kuriose savivaldybėse kas antra surūkoma cigaretė yra kontrabandinė.

Anot ekonomisto, tai skatina sparčiau didinami akcizai bei nepakankamas dėmesys kontrabandos stabdymui ir kontrolei, be to, be vadovo jau ilgą laiką esantis Muitinės departamentas.

Tyrimas parodė, kad Latvijoje kontrabandinės cigaretės pernai sudarė 16,8 proc., Estijoje – 9,9 proc. visų surūkomų cigarečių.

Ten pat aptikti du veikiantys tabako apdorojimo įrenginiai.

Tabakas priklausė Lietuvoje registruotai įmonei, neturinčiai licencijos verstis tabako gaminių gamyba ir didmenine prekyba. Jos savininkai yra Lenkijos piliečiai.

Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.

Tai jau trečias muitinės kriminalistų Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais atskleistas tabako sandėlis. Įtariama, kad šiame, kaip ir kituose, tabako žaliava buvo neteisėtai apdorojama, kad vėliau galėtų būti tiekiama šešėliniams cigarečių fabrikams.

Pareigūnų manymu, tokių šešėlinių tabako apdorojimo įmonių gausėjimas susijęs su tuo, kad tabako žaliava Lietuvoje, skirtingai nuo kitų, kaimyninių, regiono valstybių – Lenkijos, Latvijos nelaikoma akcizine preke.

Kaip penktadienį pranešė Muitinės kriminalinė taryba, turėdami informacijos, apie galimą neteisėtą akcizinių prekių įvežimą, tarnybos pareigūnai rugpjūčio 29 d. atliko kratą viename Lazdijų rajono Šventežerio miestelyje esančių sandėlių.

Čia pareigūnai rado garinį tabako apdorojimo įrenginį, o taip pat – 62 dėžes ir 51 maišą (iš viso 13 tonų) tabako.

Kaip paaiškėjo vėliau, gavus Muitinės laboratorijos tyrimo išvadas, Šventežeryje aptikta ne tabako žaliava, o jau apdorotas tabakas. Preliminari tokio kiekio tabako vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – apie 1 mln. 96 tūkst. eurų.

Tabaką į Lazdijų rajoną įvežė Lenkijos piliečio N. P. B. Lietuvoje įsteigta įmonė, oficialiai užsiimanti itin įvairia veikla – maisto tiekimu, restoranų veikla, statybos ir kelių tvarkymo darbais, tačiau neturinti licencijos verstis tabako gaminių gamyba ir didmenine prekyba tabako gaminiais.

MKT Kauno skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Kol kas aiškinamasi kokia buvo ten pat sandėlyje rasto garinio tabako apdorojimo įrenginio paskirtis, tačiau pareigūnai įtaria, jog tabakas čia buvo ruošiamas cigarečių gamybai. Muitinės kriminalistų vertinimais iš tokio kiekio tabako buvo galima pagaminti apie 1,3 tūkst. dėžių (maždaug 650 tūkst. pakelių) cigarečių, kurių vertė jau siektų net apie 2 mln. eurų.

Panašų cigarečių gamybai paruošto tabako krovinį muitinės kriminalistai 2017 m. spalį aptiko Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijoje, kur rastas nelegalus rūkalų gamybos fabrikas.

Kontrabanda atgabenamų cigarečių Lietuvoje mažėja, rodo trečiadienį Muitinės departamente pristatytas nelegalios tabako rinkos tendencijų tyrimas.

Išmestų cigarečių pakelių tyrimo duomenimis, į Lietuvą iš užsienio patenkančios cigaretės sudaro 19,7 proc. visos Lietuvos tabako rinkos. Tai - mažiausias kiekis nuo tyrimo pradžios 2010 metais.

2014 metais ne Lietuvos rinkai skirtų cigarečių kiekis sudarė 29,1 proc., 2013 metais - 28,9 proc., 2012 - 32,5 proc., 2011 - 32,8 proc. ir 42 proc. 2010 metais. Europos Sąjungoje ne šalių - narių rinkai skirtų cigarečių kiekis sudaro 10-12 proc., teigia Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atsakingasis sekretorius Ramūnas Mačius.

„Galima sakyti, kad šiuo metu kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra nelegali ar nelietuviška“, - pristatydamas tyrimą žurnalistams sakė jis.

Pasak jo, tai yra apie 70 mln. eurų negautų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio pajamų į valstybės biudžetą per metus.

„Tai reiškia, kad mes negalime atsipalaiduoti, tas skaičius ya aukštas“, - teigė R.Mačius.

Pasak jo, mažėjančią užsienietiško tabako rinką Lietuvoje lemia nuolatos gerėjanti ekonominė situacija, nuoseklus teisėsaugos institucijų darbas, Finansų ministerijos sprendimas nuosekliai, o ne šuoliais kelti tabako akcizus.

Kaip skelbiama tyrimo rezultatuose, mažiausiai ne Lietuvos rinkai skirtų cigarečių pakelių rasta Mažeikiuose - 5,5 procento. Taip pat sąlyginai nedideli skaičiai fiksuojami visoje Vakarų Lietuvoje: Palangoje, Kretingoje ir Klaipėdoje šis skaičius svyruoja nuo 12 iki 14,2 procento.

Tuo metu daugiausiai cigarečių iš užsienio randama Šalčininkuose (54 proc.) ir Švenčionyse (43 proc.). R.Mačius šiuos dydžius aiškino nedideliu minėtų vietovių atstumu nuo Baltarusijos sienos. Pasak jo, didelė dalis rastų cigarečių pakelių į Lietuvą gali būti atvežtos ir legaliai, Šalčininkų ir Švenčionių gyventojams dažnai keliaujant pro Baltarusijos sieną.

„Aš nesureikšminčiau šių vietų“, - sakė R.Mačius. Dėmesį jis ragino atkreipti į Šiaulius bei Radviliškį, kur užsienietiškų cigarečių pakelių rasta atitinkamai 30,4 ir 38 procentai.

Tuo metu Vilniuje ir Kaune užsienietiškų cigarečių kiekis siekė maždaug vidurkį - sostinėje buvo rasta 20,3 proc. ne Lietuvos rinkai skirtų cigarečių pakelių, Kaune - 21,2 procentai.

Tyrimo rezultatuose skelbiama, kad Lietuvoje iš visų užsienietiškų cigarečių 74 proc. sudaro tabako gaminiai iš Baltarusijos, 14 proc. cigarečių yra pirktos neapmokestinamose parduotuvėse, 4 proc. cigarečių yra rusiškos.

Atliekant šį tyrimą atsitiktinai rinkti tušti išmesti cigarečių pakeliai gatvėse ir viešose šiukšliadėžese neatsižvelgiant į cigarečių pavadinimą ir kilmę 20-yje didžiausių Lietuvos miestų. Per šių metų balandžio 7-12 dienas buvo surinkti 6400 pakelių.

Praėjusią savaitę Muitinės departamentas pranešė, kad pirmąjį šių metų pusmetį konfiskuota daugiau nei 160 mln. vienetų cigarečių už 19 mln. eurų. Tai yra trigubai daugiau nei pernai tą patį laikotarpį: tuomet sulaikyta 60 mln. vienetų cigarečių, jų vertė viršijo 6 mln. eurų.