„Kas pametėt automobilį?“ – klausė nuotraukomis pasidalijusi moteris.

Jose užfiksuotas vaizdingoje vietoje, ties Nemuno ir Nevėžio santaka, į smėlį giliai įklimpęs ir čia paliktas automobilis.

Internautai puolė spėlioti, kaip automobilis čia galėjo atsidurti.

„Gi privažiavimas ten užtvertas“, – pastebėjo vienas vyras.

„Nutiko Dakaras“, – šmaikštavo kitas internautas. 

„Visi žinome unikalią mūsų miesto vietą – Nemuno ir Neries santaką. Tačiau Kaune yra dar viena išskirtinė, natūralios gamtos suformuota erdvė, apie kurią daugelis tikriausiai net nenumano. Kalbu apie Nemuno ir Nevėžio santaką, esančią netoliese Lampėdžio ežero. Ši vieta, kaip ir didžioji dalis viso miesto, per ilgus metus buvo nepelnytai apleista. Netrukus tai pasikeis“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Tikslas – išsaugoti natūralią gamtą

Tvarkomoje teritorijoje bus įrengti natūralios skaldelės takai, poilsio aikštelės, suoliukai, šiukšliadėžės. Dolomitinės skaldos pagrindu įrengtais takais bus patogu naudotis tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems.

Didžiausias dėmesys bus skiriamas natūralios gamtos išsaugojimui. Pasak aplinkosaugos klausimais Kauno merui patarinėjančio miškininko Sauliaus Lazausko, tinkamai sutvarkius želdinius bus išsaugotos draustinio ekosistemos, nepažeidžiant išskirtinių augalų ir gyvūnų buveinių.

Ši vieta, kaip ir didžioji dalis viso miesto, per ilgus metus buvo nepelnytai apleista. Netrukus tai pasikeis.

„Šalinsime vietines rūšis užgožiančius menkaverčius invazinius augalus, vykdysime reguliarų šienavimą. Ši teritorija buvo pernelyg ilgai netvarkoma, tad iškilo pavojus saugotinoms augalų ir gyvūnų rūšims. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija atkursime ir išsaugosime šią nuostabią vietą. Miesto teritorijoje turėtų tokį gamtos kampelį yra didžiulė dovana“, – sakė S. Lazauskas.

Pradės nuo šabakštynų šalinimo

Pasak tvarkymo projekto želdinių dalį rengusių kraštotvarkos specialistų,  tyrimų metu nustatyta, kad siekiant išsaugoti esamų atvirų vietų bioįvairovę, būtina numatyti pievų šienavimo režimus, siekiant išsaugoti natūralią pievų augmeniją nuo užkrūmėjimo. Didžiausią grėsmę kelia plintantys karklų krūmynai, gluosnių ir uosialapių klevų įsigalėjimas.

„Ypač išplitusios gudobelės, kerojasi krūmais augantys gluosniai. Būtina naikinti invazines rūšis – uosialapius klevus, dygiavaisį virkštenį, stabilizuoti agresyviai plintančių varpinių augalų rūšis pievose“, – teigiama parengtame tvarkymo projekte.

Šabakštynų šalinimas bus pradėtas dar šią savaitę, vėliau bus imtasi formuoti pėsčiųjų takus. Visus darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos.

Vaizdinga teritorija

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė "Kauno dienai" patvirtino, kad kitais metais turėtų prasidėti Nemuno ir Nevėžio santakos draustinio kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projektas. Patį draustinį riboja dvi upės – Nemunas ir Nevėžis, Lampėdžio ežeras ir Raudondvario plentas.

Teritorija yra visiškai laukinė, čia dominuoja užliejamos pievos, žolinė augmenija, pavieniai sumedėję krūmai, beržai ir pušelės. Lygiagrečiai Lampėdžio ežerą tęsiasi siauri, 3–5 m aukščio duobėti pylimai. Be to, šiame draustinyje yra pavienių, netvarkingai išsidėsčiusių suformuotų žemės ūkio paskirties sklypų.

"Nemuno ir Nevėžio santaka yra labai vaizdinga. Ypatingą estetinę vertę sukuria slėnio teritorijoje esantys gamtiniai kraštovaizdžio komponentai. Tai reljefo formos – slėnio šlaitai, želdynai, upės, atviros pievos. Mišku apaugę slėnio šlaitai atskiria teritoriją nuo kitų vietovių, apibrėžia jos ribas. Iš upių slėnio atsiveria įspūdingos panoramos į Nevėžio upę, karjerą, stačius Nemuno šlaitus ir Raudondvario bažnyčios bokštus", – dėsto projekto rengėjai.

Minimali intervencija

Projekte rašoma, kad netoli nuo miesto esančioje, patogiai pasiekiamoje erdvėje miestiečiams yra lengvai prieinama natūrali gamta. Anksčiau draustinio kraštovaizdį smarkiai paveikė žmogaus veikla, tačiau dabar vyksta renatūralizacija ir dirbtinai suformuoti nelygumai tampa vertingomis augalų buveinėmis. Teritorijoje formuojasi nauji sausi šlaitai, užliejamos pievos, derlingi ir drėgni paupiai su atitinkamomis augalų rūšimis.

Iš upių slėnio atsiveria įspūdingos panoramos į Nevėžio upę, karjerą, stačius Nemuno šlaitus ir Raudondvario bažnyčios bokštus.

Nemuno ir Nevėžio santakos draustinis yra natūralios gamtos kampelis, todėl miesto savivaldybė sieks tokį ir palikti. Projekto tikslas – išsaugoti esamą ekosistemą. Tam reikės minimalių žmogaus intervencijų. Specialistai ramina, kad želdiniai tikrai nebus masiškai naikinami.

"Visi vertingi medžiai išliks. Šios teritorijos želdinių sutvarkymo esmė – išsaugoti draustinio ekosistemas, nepažeidžiant išskirtinių augalų ir gyvūnų buveinių. Atliekant darbus bus šalinami menkaverčiai invaziniai augalai, kurie užgožia vietines rūšis, taip pat bus vykdomas reguliarus šienavimas, reikalingas vietinėms rūšims išsaugoti", – sakė R.Savickienė.

Bus patogu lankytojams

Pasak Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos, bus sutvarkytos prieigos iki draustinio. Pačiame slėnyje atsiras ir vietų, kur miestiečiai galės grožėtis gamta, tačiau jokio asfalto čia nebus – takai bus klojami tik iš natūralių ir gamtai nekenkiančių medžiagų.

"Tvarkomame plote bus įrengti natūralios skaldelės dviračių ir pėsčiųjų takai, poilsio aikštelės, suoliukai, šiukšliadėžės, apžvalgos aikštelė. Kitaip sakant, viskas, kad lankytojai galėtų patogiai grožėtis natūralia gamta, pažinti draustinį. Įrengsime apžvalgos takus, kad lankytojams nereikėtų braidyti po pievas", – planus dėstė R.Savickienė.

Kol kas dar nėra žinoma, kiek kainuos Nemuno ir Nevėžio santakos draustinio tvarkymo darbai. Kaina paaiškės, kai bus išrinktas darbų rangovas.