Dėmesys bendruomenės pasiūlymams
„Darbai iš miesto centro palengva keliasi į atokesnius mikrorajonus. Tai natūralus augančio ir besikeičiančio Kauno procesas. Nemuno krantinės gatvė Žemuosiuose Šančiuose – svarbi miesto dalis. Atsižvelgdami į vietos gyventojų poreikius bei nuomones, norime ją sutvarkyti ir paversti vaizdinga erdve, prieinama visiems kauniečiams. Sklypų galai, sandėliukai ir daugelį metų dulkantis žvyrkelis kol kas tikrai neprisideda prie bendros estetikos“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Sklypų galai, sandėliukai ir daugelį metų dulkantis žvyrkelis kol kas tikrai neprisideda prie bendros estetikos.
Pernai vykusiame viešame projektinių pasiūlymų svarstyme išgirsta daug bendruomenės ir miesto gyventojų pastabų. Autoriai į jas atsižvelgė toliau rengdami ir tobulindami patį projektą. Naujoje vizijoje – kur kas daugiau želdinių ir dar saugesni bei patogesni infrastruktūros sprendiniai.
Urbanistinę analizę atlikę architektai kompleksiškai išnagrinėjo visą 173 hektarų teritoriją nuo A. Juozapavičiaus prospekto iki pat Nemuno upės.
„Po pernykščio viešo projektinių pasiūlymų svarstymo pasitelkėme profesionalų komandą: bendrovės „Formatas A1“ urbanistikos ir transporto ekspertus Liną Naujokaitį ir Marių Noreiką bei architektą Rimantą Giedraitį su komanda. Pastarasis pelnė tarptautinį pripažinimą kaip naujai atgijusios Vienybės aikštės kūrėjas. Grįžtame su tobulesniais pasiūlymais, kurie atlieps vietos gyventojų lūkesčius. Tikimės, kad tai padidins šio unikalaus mikrorajono patrauklumą bendrame miesto kontekste“, – viliasi P. Keras.
Kauno m. savivaldybės vizualizacija
Erdvę reikia humanizuoti
Remiantis išsamia teritorijos urbanistine analize, dabartiniai gamtiniai elementai – želdynai ir atviros erdvės – nesukuria išskirtinės vertės kraštovaizdžiui. Tačiau urbanistai pažymi, jog tai svarbu rekreaciniam potencialui. Juos planuojama išryškinti įgyvendinant projektą.
„Tai natūrali, nesuformuota miesto erdvė. Ją reikia įveiklinti, humanizuoti. Pačių gyventojų suformuoti želdynai prie gyvenamųjų namų daugeliu atvejų irgi nekuria harmoningos aplinkos. Pakrantės ruože nutiestas dviračių takas yra vienintelis elementas, leidžiantis naudotis krantine. Visa kita galima rekreacinė ar poilsio veikla nėra organizuota ir sutvarkyta“, – urbanistinėje galimybių studijoje konstatuoja „Formatas A1“ susisiekimo specialistas M. Noreika bei architektas L. Naujokaitis.
Partvirtinus Kauno miesto teritorijos bendrąjį planą, Žemųjų Šančių mikrorajono svarba smarkiai išaugo: A. Juozapavičiaus prospektas ir jo aplinka, ypatingai šiaurinė dalis, esanti arčiausiai miesto centro, priskirta prie mišraus užstatymo teritorijų, atliekančių linijinių centrų funkcijas. Be to, erdvė tarp prospekto, Nemuno upės ir Geležinkelio gatvės tęsinio yra aukštybinių pastatų zonoje.
Projektuotojai priminė ir Nemuno krantinės gatvės atnaujinimo svarbą – ji reikalinga Šančių mikrorajono vidiniam aptarnavimui bei pakrantės pasiekiamumui pagerinti. Čia kelias jau egzistuoja, tačiau jis šiuo metu – itin prastos būklės.
„Atliktas tyrimas nustatė, kad sutvarkyta atkarpa palengvintų atvykimą ir išvykimą iš teritorijos. Spūstis ir padidėjusį avaringumą A. Juozapavičiaus prospekte dažnai lemia transporto priemonių kairieji posūkiai. Sutvarkytas kelias palei upę padidintų prospekto eismo pralaidumą, bet tuo pačiu krantinė netaptų tranzitine susisiekimo arterija“, – patikino L. Naujokaitis.
Planuose – tolesnis susisiekimo gerinimas su Nemuno pakrante. Numatyta jungtis šalia prekybos centro „Lidl“ – bus pratęsta Geležinkelio gatvės atkarpa tarp Juozapavičiaus pr. ir Nemuno krantinės gatvės, kartu sujungiant ir Kranto alėją.
Kompleksinių darbų vizija
Pokyčiai Nemuno krantinės gatvėje prasidėjo nuo požeminių darbų. Iki šiol Kranto alėjoje esantys 9 daugiabučiai namai šiluma apsirūpindavo iš gamtinėmis dujomis kūrenamų nusidėvėjusių katilinių. Tiek už jų priežiūrą, tiek už suvartotas dujas apie 400 namų ūkių turėdavo gerokai patuštinti kišenes. O ir naujų katilinių įrengimas būtų kainavęs dar daugiau. Šiuo metu daugiabučiams tiesiama centralizuoto miesto šildymo trasa.
Net apie 90 proc. centralizuotai tiekiamos miesto šilumos (CŠT) pagaminama iš biokuro, todėl ir šilumos kainos Kaune nedidėjo taip ženkliai, kaip tose savivaldybėse, kur šiluma pagrinde vis dar gaminama naudojant gamtines dujas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Kauno energijos“ klientai už jiems tiektą šilumą vidutiniškai mokėjo po 3,66 ct/kWh, kai Vilniaus vartotojai savo tiekėjui vidutiniškai atseikėjo po 5,12 ct/kWh.
Tačiau centralizuoto šildymo trasa į daugiabučius prie Nemuno krantinės gatvės – tik dalis infrastruktūrinių pokyčių vietos gyventojams ir čia besisvečiuojantiems kauniečiams. Įrengus komunikacijas po žeme, numatyta kompleksiškai sutvarkyti visą teritoriją.
Kauno m. savivaldybės vizualizacija
Nuo A. Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės planuojama iš pagrindų atnaujinti 1673 metrų ilgio žvyrkelį, įrengiant lėto eismo gatvę vien tik lengvajam transportui. Remiantis vakarų Europos saugaus eismo patirtimi, čia galimos iškiliosios sankryžos ir pėsčiųjų perėjos, susiaurinimai, geresnis apšvietimas, kelio ženklai, leidžiantys ne didesnį nei 30 km/val. greitį.
Nemuno krantinės gatvėje taip pat numatomas erdvus dviračių takas, abipus kelio besidriekiantys šaligatviai pėstiesiems. Tarp gatvės ir takų suplanuoti žalieji plotai su medžiais ir kita augalija. Čia bus įrengtas ir paviršinio vandens surinkimo tinklas.
Be to, pakrantės teritorijoje suplanuota daugiau patogumų: vaikų žaidimų, sporto, apžvalgos ir poilsio aikštelės, paplūdimys su visa reikiama infrastruktūra, vieta sezoninei kavinei ir išilginio parkavimo vietos automobiliams. Ateityje čia atsirastų erdvė ir amfiteatrui.
Su parengtais projektiniais pasiūlymais ketvirtadienio vakarą pirmiausia susipažins Žemųjų Šančių bendruomenės atstovai, bus įsiklausyta į jų nuomones, o artimiausiu metu galutinį dokumentą jo autoriai pristatys ir visiems gyventojams. Atsižvelgus į kauniečių įžvalgas toliau ketinama rengti techninį projektą.
