Vyriausybei kovo 16-ąją paskelbus karantiną ir ekstremalią situaciją, bedarbystės mastai sparčiai šoktelėjo aukštyn. Palyginti su kovo 1 d., 16–29 metų nedirbančių jaunuolių skaičius augo 38 proc.

Ką baigus, sunku įsidarbinti?

Sausio–gegužės mėn. Užimtumo tarnyboje registravosi 2,1 tūkst. absolventų mažiau (21,4 proc.) nei tuo pačiu metu 2019 m. Praėjusį mėnesį dėl darbo paieškos kreipėsi 282 asmenys, t. y. beveik du kartus mažiau nei 2019 m. gegužės mėn.

Tačiau vis tiek absolventų skaičius išlieka didelis. Darbo rinkos ekspertai sako, kad viena to priežasčių – netinkama profesija. Daugiausiai tarp nesėkmingųjų – universitetuose studijavusiųjų teisę, viešąjį administravimą, kūrybines industrijas, kineziterapiją, politikos mokslus, kolegijose – socialinį darbą, buhalterinę apskaitą, teisę, automobilių techninį eksploatavimą, profesinėse mokyklose – virėjo, automobilių mechaniko, apdailininko profesijų programas.

Įsidarbinimo sėkmę, be kita ko, lemia jaunuolių lūkesčiai darbo vietai, darbdaviui, kurie dažnu atveju yra per dideli, neatitinkantys jų turimos kvalifikacijos ir patirties.

Bedarbiai absolventai skirstomi pagal mokymo įstaigų lygį: universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų. Šių metų birželio 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose daugiausia registruota jaunuolių, baigusių Vytauto Didžiojo universitetą (tų, kurie studijas baigė per paskutinius metus) – tai daugiau nei ketvirtadalis visų aukštųjų mokyklų absolventų. Vilniaus universiteto absolventai sudarė 16 proc., Kauno technologijos universiteto – 11 proc.

Didžiausią dalį registruotų jaunuolių, baigusių kolegijas, sudarė Kauno kolegijos (18 proc.), Vilniaus kolegijos (15 proc.) ir Socialinių mokslų kolegijos (11 proc.) absolventai.

Tarp baigusiųjų profesines mokyklas daugiausia registruota Šiaulių profesinio rengimo centro (5 proc.), Alytaus profesinio rengimo centro (5 proc.), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (3 proc.), Kauno technikos profesinio mokymo centro (3 proc.), Biržų technologijų ir verslo mokymo centro (3 proc.), VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro (3 proc.) absolventų.

Liūdnoji statistika

Užimtumo tarnybos duomenimis, tarpininkavimo įdarbinant paslaugos kovo–gegužės mėnesiais suteiktos 9,8 tūkst. jaunuolių, tai 30 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai jų buvo įdarbinta 14 tūkst.

Daugiausia jaunuolių įsidarbino paslaugų sektoriuje – 65,5 proc., iš jų 24,4 proc. – mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse. Beveik kas penktas – pramonės įmonėse, kas dešimtas – statybose.

Jaunimas dažnai dirba būtent koronaviruso skaudžiai paliestuose prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose. Dalis jų neteko darbo, o susirasti naują ar papildomą – sunkiau nei ankstesniais metais.

Stengiasi išlaikyti patyrusius

„Per krizes darbdaviai stengiasi išsaugoti aukščiausios kvalifikacijos bei labiausiai patyrusius, lojalius darbuotojus“, – aiškino Užimtumo tarnyba. Jaunimas turima patirtimi dažnai nusileidžia šiek tiek vyresniems kolegoms. Taip pat nemaža jaunimo dalis neturi profesinio pasirengimo (45 proc. kovą– gegužę įregistruotų 16–29 metų jaunuolių neturėjo profesinio pasirengimo, tuo metu neturintieji profesinės kvalifikacijos tarp visų bedarbių sudarė 31,5 proc.). Pastebėta, kad jaunas žmogus dažniau ryžtasi keisti darbą, tačiau darbo rinkoje jaunimui, neturinčiam darbo patirties, tenka konkuruoti su kvalifikuotais, darbo patirtį turinčiais, tačiau dėl ekstremalios situacijos darbo netekusiais asmenimis. Kita vertus, ekstremali situacija padidino IT žinių vertę – tai palankus veiksnys darbo ieškančiam jaunam žmogui.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad šiais metais dėl karantino ir susiklosčiusios ekonominės situacijos sezoninių darbų pasiūla beveik du kartus mažesnė nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu. Be to, sezoninių darbuotojų paieška nusikėlė: įprastai darbuotojų vasaros sezoniniams darbams būdavo ieškoma balandžio mėn., o šių metų vasaros pradžioje tik pradėtas stebėti lėtas sezoninių darbuotojų paieškos augimas.

Studentams ir moksleiviams daugiausiai laisvų darbo vietų registravo žemės ūkio įmonės, nors įprastai registruodavo paslaugų sektorius. Studentus ir moksleivius darbui taip pat priimtų didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių veiklą vykdančios įmonės. Tačiau nėra didelės darbuotojų paklausos vasaros sezonui turizmo sektoriuje bei kurortuose.

Savanoriaujantis turi privalumų

Studiją apie jaunimo įsidarbinimo problemas rengę Užimtumo tarnybos ekspertai mano, kad įsidarbinimo sėkmę lemia ne tiek pasirinkta jaunuolio studijų programa ar profesija, kiek aktyvumas, vidinė motyvacija ir noras būti geriausiam. Su jaunimu dirbančių specialistų teigimu, vos penktadaliui jaunų žmonių yra svarbu, kad darbas atitiktų įgytą specialybę ar profesiją. Tai iš dalies rodo, kad jaunuoliai Lietuvoje esą skiria nepakankamai dėmesio atsakingam studijų pasirinkimui ir karjeros planavimui. Pasirinkdami populiarią, bet jiems netinkančią profesiją, jaunuoliai dar studijų metu arba jas baigę supranta, kad darbo, susijusio su įgytu išsilavinimu, dirbti nenori. Tokiais atvejais darbo yra ieškoma srityse, kuriose žmogus nėra įgijęs nei žinių, nei įgūdžių.

„Mosta“ absolventų karjeros stebėsenos tyrimas atskleidė, kad visus darbo aspektus geriau vertina tie jaunuoliai, kurie studijų metu ne tik studijavo, bet ir užsiėmė visuomenine veikla studentų nevyriausybinėse organizacijose ir pan. Tokie jaunuoliai po studijų dirba įdomesnį darbą, jaučiasi labiau motyvuoti siekti karjeros aukštumų bei susiranda juos tenkinantį darbą.

Toks žmogus moka derinti kelias veiklas ir organizuoti savo laiką, yra aktyvus ir nelaukia, kol jam bus kažkas pasiūlyta – jis pats eina, ieško, daro. Tai rodo jo iniciatyvumą, gebėjimą pačiam ieškoti užduočių ir sprendinių. O gyvenimo aprašyme nurodyta informacija apie savanorystę gali tapti svariu argumentu kandidatų atrankoje.

Įsidarbinimo sėkmę taip pat lemia jaunuolių lūkesčiai darbo vietai, darbdaviui, kurie dažnu atveju yra per dideli, neatitinkantys jų turimos kvalifikacijos ir patirties. Darbdavių teigimu, jaunimo teorinis parengimas yra pakankamas, tačiau trūksta praktikos.

Darbo rinkos žinovai teigia, kad jaunuoliams taip pat nevertėtų vadovautis nuostata, kad diplomas yra darbovietės garantas, ir nesivaikyti specialybių madų. Vertinga rinktis tai, kur jaunuolis jau dabar yra stiprus. Atradus sritį, kuri jam yra įdomi ir kurioje jis norėtų dirbti, vertėtų nuolat mokytis, tobulėti ir siekti pasirinktos srities eksperto kompetencijų.

Koks ateities darbuotojas?

Pasak Užimtumo tarnybos ekspertų, pasaulinės ir Lietuvos darbo rinkos tendencijas rodo, kad darbdaviai vis dažniau ieško darbuotojų ne pagal konkrečias specialybes, bet tarp reikalavimų įvardija įgūdžius ir žinias, kurių tikisi iš naujo darbuotojo: „Profesijos tampa vis labiau neapibrėžtos, viena pareigybė dažnai apima kelioms profesijoms būdingus įgūdžius. Todėl jaunuoliui, planuojančiam karjerą, neverta susikoncentruoti į profesijų pavadinimus, o verčiau galvoti apie skirtingus įgūdžius ir žinias bei jų perspektyvas ateities darbo rinkoje.

Tobulėjant pramonei ir apskritai modernėjant ekonomikai judama rutininių darbų automatizavimo, skaitmenizavimo link, t. y. nyksta techniniai, monotoniniai darbai. Naujų darbo vietų kūrimą (ir esamų naikinimą) lemia technolojos. Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia beveik visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas, apimantis ir algoritmų rašymą, yra vienas pamatinių įgūdžių dabartinėje ekonomikoje. Šalia šio įgūdžio būtų galima paminėti užsienio kalbų mokėjimą, kuris jau dabar yra neatsiejamas nuo galimybės būti konkurencingam modernioje ekonomikoje. Šio sąrašo viršuje rikiuojasi ir gebėjimas spręsti sudėtingas problemas, kritinis mąstymas ir kūrybiškumas."

Jau pastebima, kaip ketvirtoji pramonės revoliucija keičia darbo specifiką, procesą ir žmogaus situaciją bei savijautą darbo rinkoje. Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos keičiasi įgūdžiai, būtini darbui atlikti. Dažnai klaidingai manoma, kad ateityje bus reikalingi tik technologiniai įgūdžiai. Nors žmonės dirbs su technologijomis, Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai nurodo, kad reikės ir specialiųjų įgūdžių, tokių kaip kūrybiškumas ir bendradarbiavimas. Dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos akcentuojama darbuotojų perkvalifikavimo būtinybė – tai padėtų užtikrinti, kad žmonės visame pasaulyje turėtų išsilavinimą, kvalifikaciją ir įgūdžius, tenkinančius šiandienos besikeičiančios darbo vietos reikalavimus, ir padėtų ruoštis ateities darbams, kurie dar neegzistuoja.