Katalonijos regiono asamblėja pirmadienį pradėjo pirmąją sesiją po to, kai daugumą joje užsitikrino secesininkai, pažadėjęs atsiskyrimą nuo Ispanijos per 18 mėnesių.

„Atstovaujame suvereniam parlamentui, kuris nori atstovauti laisviems žmonėms. Iš regioninio parlamento, turinčio ribotas galias, virstame nacionaliniu parlamentu, turinčiu visas galimybes“, – pareiškė Carme Forcadell (Karmė Forkadel), asamblėjos naujoji pirmininkė.

„Tegyvuoja Katalonijos Respublika!“ – paskelbė nepriklausomybės šalininkų judėjimo, kuris praeitą mėnesį žengė į regiono valdžios rinkimus su separatistinių partijų šūkiu „Junts pel Si“ (Kartu už „Taip“), buvusi vadovė.

Ji buvo griežtai kritikuojama politinių grupių, atmetančių regiono, kuris yra Ispanijos ekonomikos jėgainė ir turi 7,5 mln. gyventojų, visiškos nepriklausomybės idėją ir kaltinančių C.Forcadell, kad ji atstovauja tik balsingai mažumai.

Nepriklausomybės šalininkams nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos – už juos balsavo 48 proc. rinkėjų, o šis faktas yra svarus argumentas atsiskyrimo priešininkams centrinėje Madrido vyriausybėje.

Parlamentas pradėjo darbą prieš pirmąjį regiono prezidento rinkimų ratą lapkričio 9 dieną. Dabartinis Katalonijos lyderis Arturas Masas tikisi būti perrinktas naujai kadencijai.

Tačiau A.Maso laukia didelis iššūkis: jis siekia sudaryti aljansą su radikalia kairiąja partija „Liaudies vienybės kandidatūra“ (CUP), turinčia 10 vietų parlamente ir galinčią suteikti už atsiskyrimą pasisakančioms partijoms absoliučia daugumą asamblėjoje. Tačiau CUP vengia tai daryti dėl prezidento vykdytos griežto taupymo politikos ir kaltinimų dėl korupcijos jo Katalonijos demokratinės sanglaudos partijoje (CDC).

Dabartinis CDC iždininkas ir jo pirmtakas buvo suimti praeitą savaitę įtariant, kad jie imdavo „padėkos mokestį“ už viešųjų darbų kontraktus.

Dėl tų nesutarimų regionas gali likti be lyderio iki gruodžio 20 dienos, kai vyks Ispanijos visuotiniai rinkimai, o Katalonijos ateities klausimas taps vienu iš svarbiausių, premjerui Mariano Rajoy (Marianui Rachojui) ir jo konservatyviai Liaudies partijai siekiant naujos kadencijos.

M.Rajoy pirmadienį sakė, kad katalonų pastangos užsitikrinti nepriklausomybę rodo „neištikimybę konstitucijai“, argumentuodamas, kad Ispanijos konstitucija neleidžia nei vienam regionui atsiskirti. Vyriausybės vadovas pažadėjo pasirūpinti, kad įstatymų būtų laikomasi.

Katalonijos lyderis Arturas Masas ketvirtadienį pareiškė prisiimantis visą atsakomybę už simbolinį balsavimą dėl savo regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos, kai vienas teisėjas jį apklausė dėl kaltinimų, susijusių su tuo balsavimu.

„Skelbiu, kas man tenka visiška atsakomybė dėl politinės iniciatyvos“ surengti neprivalomą plebiscitą 2014 metų lapkritį, nors to neleido padaryti centrinė Ispanijos vyriausybė, A.Masas sakė per spaudos konferenciją po teismo posėdžio.

„Nesuprantu, kodėl esu čia ir aiškinuosi“, – vietos žiniasklaida citavo jo žodžius teisme.

Prokurorai kaltina A.Masą pilietiniu nepaklusnumu ir netinkamų valstybės lėšų panaudojimu, kai pernai lapkričio 9 dieną, nepaisant Ispanijos Konstitucinio Teismo draudimo, Katalonijoje buvo organizuotas balsavimas dėl nepriklausomybės.

Ispanijos vyriausybė sako, kad balsavimas dėl nepriklausomybės prieštarauja konstitucijai, nes visi Ispanijos žmonės turi teisę spręsti suvereniteto klausimus.

A.Maso šalininkai jam iškeltą bylą vadina politiškai motyvuota ir kaltina Ispanijos valdžią, kad ši persekioja Katalonijos lyderį norėdama sužlugdyti jo pastangas atvesti šį turtingą šiaurės rytinį regioną į nepriklausomybę.

„Jis kovojo ir darė tai, ką privalėjo, todėl negalim dabar jo palikti vieno“, – sakė 58 metų Isabel Princep (Isabel Prinsep), neseniai į pensiją išėjusi biuro darbuotoja, atėjusi prie teismo rūmų kartu su šimtais kitų A.Maso šalininkų.

„Man atrodo visiškai nesąžininga, kad Katalonijos prezidentas yra teisiamas tokiu būdu“, – pridūrė ji.

Pergalę lemtinguose regioniniuose rinkimuose iškovojusi Katalonijos nepriklausomybę remianti koalicija yra pasiryžusi 2017 metais pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos procesą, pirmadienį pareiškė jos vadovas Raulis Romeva.

„Žinia (iš rinkėjų) yra aiški, – R.Romeva sakė spaudos konferencijoje Barselonoje, kitą dieną po rinkimų, kuriuose separatistai ir mažesnė radikali kairioji partija užsitikrino absoliučią daugumą. – Mes turime daugumą ir tai leidžia visiškai teisėtai pradėti šį procesą“.

Ispanijos premjeras atmeta diskusijų dėl atsiskyrimo galimybę

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) pirmadienį pareiškė, kad neaptarinės „Ispanijos vienybės pabaigos“, Katalonijos separatistams laimėjus svarbią pergalę regioniniuose rinkimuose ir pažadėjus siekti regiono atsiskyrimo.

„Esu pasiruošęs išklausyti ir kalbėtis, bet ne taip, kad būtų panaikintas įstatymas“, – sakė M.Rajoy pirmame savo viešame pasisakyme po separatistų pergalės sekmadienio rinkimuose.

„Aš taip pat nesiruošiu kalbėtis apie Ispanijos vienybę ar suverenitetą“, – pridūrė jis.

„Kai kurių pretenzijos buvo ir yra už įstatymo ribų, o dabar buvo parodyta, kad jie neturi pakankamos daugumos žmonių paramos“, – sakė premjeras.

Pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si) laimėjo 62 vietas, o mažesnė radikali kairioji partija CUP – 10 vietų. Kartu jie turi 72 vietas – užtektinai, kad galėtų kontroliuoti 135 vietų parlamentą.

Tačiau aljansui pritrūko rinkėjų palaikymo, kad vienas galėtų užsitikrinti daugumą asamblėjoje, ir tai suteikia jo priešininkams Madride tvirtą argumentą priešintis Katalonijos nepriklausomybės siekiui.

Raulis Romeva, Katalonijos nepriklausomybę remiančios koalicijos vadovas, pirmadienį spaudos konferencijoje pareiškė, kad rinkimų nugalėtojai yra pasiryžę 2017 metais pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos procesą.

„Žinia (iš rinkėjų) yra aiški, – R.Romeva sakė spaudos konferencijoje Barselonoje. – Mes turime daugumą ir tai leidžia visiškai teisėtai pradėti šį procesą“.

Katalonijos nacionalistų lyderiai šio sekmadienio rinkimus į regiono parlamentą vaizdavo kaip netiesioginį balsavimą dėl atsiskyrimo po to, kai M.Rajoy neleido jiems surengti tiesioginio referendumo šiuo klausimu, koks vyko Škotijoje 2014 metais.

Jis tvirtina, kad toks plebiscitas prieštarauja Ispanijos konstitucijos nuostatai, kad tik nacionalinė vyriausybė gali skelbi referendumą dėl suvereniteto ir kad tokiame balsavime turėtų dalyvauti visos Ispanijos rinkėjai.

ES: rinkimai yra Ispanijos „vidaus“ problema

Europos Sąjunga pirmadienį pareiškė, kad Katalonijos separatistų pergalė regioniniuose rinkimuose yra Ispanijos vidaus politikos reikalas.

Ispanija atsidūrė nežinomybėje, kai už turtingiausio regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos ir naujos Europos valstybės atsiradimą pasisakantys separatistai sekmadienį laimėjo rinkimus į Katalonijos parlamentą.

„Europos Komisija, kaip žinote, iš principo nekomentuoja regioninių rinkimų. Tai Ispanijos vidaus problema“, – Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas sakė žurnalistams.

„Komisijai nedera reikšti savo pozicijos vidaus struktūros klausimais, susijusiais su tam tikros valstybės narės konstitucinėmis nuostatomis“, – sakė jis.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) yra „informuotas“ apie šį rezultatą, bet kol kas neturėjo tiesioginio ryšio su vyriausybe Madride ir Katalonijos regiono vyriausybe, pridūrė M.Schinas.

Tačiau 28 narių ES vykdančioji įstaiga, Europos Komisija, yra nurodžiusi, kad Katalonijai tektų iš naujo prašytis narystės Europos Sąjungoje, jau kaip nepriklausomai valstybei.

2004 metais tuometinio EK pirmininko Romano Prodi (Romano Prodžio) pareikštas požiūris, kurį pakartojo ir jo įpėdiniai, yra toks: „kai šalies narės dalis teritorijos tampa atskira valstybe, pavyzdžiui, kai tokia teritorija tampa nepriklausoma valstybe, (esamos) sutartys nebetaikytinos tai teritorijai“.

„Kitaip sakant, naujasis nepriklausomas regionas, dėl nepriklausomybės fakto, taptų trečiąja šalimi Europos Sąjungos atžvilgiu, ir sutartys nuo jos nepriklausomybės (įsigaliojimo) dienos nebegaliotų šiai teritorijai“.

„Nenugalimi! Nenugalimi!“

Džiūgaujantys katalonų separatistai šoko Barselonoje po istorinių regioninio parlamento rinkimų, kuriuos įtikinamai laimėjo politinės jėgos, skelbusios, kad sekmadienį vykęs balsavimas iš tiesų yra laikytinas referendumu dėl Katalonijos nepriklausomybės.

„Negaliu patikėti, mano širdis daužosi!“, - sakė Claudia Cardona (Klaudija Kardona) po to, kai didžiuliame ekrane, pastatytame centrinėje Barselonos aikštėje, buvo paskelbta apie pergalę.

C.Cardonai, kuri vilkėjo marškinėlius su „estelada“, Katalonijos separatistų vėliava su balta žvaigžde ir raudonomis bei geltonomis įstrižomis juostomis, ką tik sukako 18 metų ir rinkimuose ji dalyvavo pirmą kartą.

Savo balsą ji atidavė už pagrindinį atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantį aljansą „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si), kuris turės absoliučią daugumą Katalonijos parlamente, jeigu sudarys koaliciją su radikalia kairiąja partija CUP, irgi siekiančia nepriklausomybės.

„Su šiais rezultatais mes galime pradėti derybų procesą, kuris atves į tai, kad Katalonija taps valstybe“, - sakė vertimą iš anglų ir arabų studijuojanti C.Cardona, miniai aplinkui entuziastingai skanduojant „Nepriklausomybė! Nepriklausomybė!“.

Aljansas „Drauge už „Taip“ prieš rinkimus davė pažadą, kad jis, nepaisydamas smarkaus Madrido priešinimosi, įgyvendins savo gairių planą per pusantrų metų įkurti nepriklausomą Katalonijos valstybę, jeigu laimės sekmadienio balsavimą.

Aljanso šalininkai susirinko prie buvusios turgavietės „Mercat del Born“ Barselonoje, kurioje dabar yra įsikūręs muziejus ir kultūrinis centras, pastatytos ant 1714 metų miesto apsiausties per Ispanijos įpėdinystės karą griuvėsių.

Katalonų nacionalistams pralaimėjimas Pilypo V pajėgoms reiškė galą jų regiono laisvei ir Madrido įsiviešpatavimą.

Jie ėmė skanduoti „Prezidentas! Prezidentas!“, - kai scenoje pasirodė regiono vadovas Arturas Masas ir paragino surengti pirmalaikius rinkimus.

„Mes laimėjome. Tai „Taip“ pergalė ir demokratijos pergalė“, - sakė jis.

Minia, kurioje buvo ir pensininkų, ir šeimų su mažais vaikais, šoko iš garsiakalbių nuo pastato aidint „Nenugalimi! Nenugalimi!“.

„Tai didinga, neapsakoma, kilnu“, - sakė 18 metų reklamą studijuojantis Arnau Fontas, kuris atvyko iš Cheronos, esančios už šimto kilometrų į šiaurę nuo Barselonos.

„Tai labai motyvuoja, drąsina, nes aiškiai parodo, kad Katalonijos žmonės nori nepriklausomybės“, - pridūrė jis.

„Noriu atsiskirti nuo Ispanijos, nes, kiek pamenu, mes sulaukėme tik išpuolių, grasinimų, tokių kaip paskutiniu metu girdėti perspėjimai apie mūsų išėjimą iš euro zonos, arba apie bankus“, - sakė jis.

A.Fontą supo jūra Katalonijos separatistų vėliavų, be to, minioje buvo matyti kitų separatistinių regionų, tokių kaip Kanados Kvebekas, Prancūzijos Bretanė ir Ispanijos Baskų kraštas, vėliavos.

Minia vėliau nutilo, kai žmonės, kai kurie negalėdami sulaikyti ašarų, pradėjo giedoti „Els Segadors“ („Pjovėjus“), Katalonijos himną.

„Katalonijos žmonės pasieks nepriklausomybę, nesvarbu, ar Madridas ją pripažins, ar ne“, - sakė Dominguezas (Domingesas), kuris į Kataloniją prieš 30 metų atvyko iš vakarinio Estremadūros regiono.

„Aš išvykau, nes ten man nebuvo galimybių, ir dabar čia yra mano namai“, - sakė jis.

Kartas nuo karto minia pradėdavo skanduoti „Nepriklausomybė! Nepriklausomybė!“,  susirinkusieji darė nuotraukas, kurias iš karto talpino socialiniuose tinkluose.

„Tai procesas, kelias“, - sakė Albertas Llorencas (Albertas Liorensas), 51 metų taksistas, kuri dėvėjo baretiną, tradicinę katalonų raudoną kepuraitę.

„Dabar kelio atgal nebėra“, - pridūrė jis.

Iškovojo daugumą

Separatistai Katalonijoje užsitikrino regioninio parlamento kontrolę per sekmadienį vykusius rinkimus, kuri, jų teigimu, leidžia pradėti įgyvendinti pažadą siekti nepriklausomybės nuo Ispanijos, rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus.

Regioninės vyriausybės paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus beveik 98 proc. balsų, rodo, kad pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si) laimėjo 62 vietas, o mažesnė radikali kairioji partija CUP – 10 vietų.

Tai reiškia, kad jos kartu 135 vietas turinčioje asamblėjoje užsitikrino 72 vietų kontrolę – keturiomis vietomis daugiau nei reikia absoliučiai daugumai.

Nors tokia koalicija turėtų absoliučią daugumą asamblėjoje, A.Maso aljanso laukia sunkios derybos su CUP, antikapitalistiškai nusiteikusių piliečių sąjūdžiu už socialinį teisingumą, kuris nenori, kad jis vadovautų separatistų judėjimui.

Katalonijos nacionalistų lyderis Arturas Masas po emocingo balsavimo paskelbė pergalę džiūgaujančiai šalininkų, mojuojančių vėliavomis, miniai.

„Mes laimėjome“, – sakė jis, kai buvo paskelbti rezultatai.

„Mes gavome demokratinį mandatą... Tai suteikia mums didžiulį legitimumą eiti pirmyn su savo planais“ dėl nepriklausomybės, A.Masas sakė kreipdamasis į minią Barcelonoje.

Ispanijos valdančioji konservatyvi Liaudies partija atmetė rinkimų rezultatų reikšmę ir sakė, jog neatsisakys pastangų priešintis regiono siekiams atsiskirti.

„Vyriausybė toliau garantuos Ispanijos vienybę“, – žurnalistams Madride sakė jos atstovas spaudai Pablo Casado (Pablas Kasadas).

Aktyvumas rinkimuose buvo didesnis nei 77 procentai.

Paragino pradėti nepaklusnumo kampaniją

Radikali kairioji katalonų separatistų partija, kuri veikiausiai sudarys koaliciją su pagrindiniu atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiančiu aljansu, po sekmadienį vykusių Katalonijos regioninių rinkimų paragino pradėti nepaklusnumo kampaniją prieš „neteisingus įstatymus“.

„Katalonijos suverenumas yra aiškus“, - pareiškė Antonio Banosas (Antonijus Banjosas), partijos CUP lyderis savo šalininkams Barselonoje.

„Nuo rytojaus katalonai gali ir turi nepaklusti įstatymams“, – tęsė jis ir pažymėjo, kad regiono gyventojai neturėtų taikyti „neteisingų įstatymų“.

„Šiandien gimė respublika“, – sakė A.Banosas.

Katalonijos lyderis Arturas Masas pareiškė, kad regionui nereikės rengti referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos, jeigu katalonų separatistų kandidatai laimės daugumą balsų sekmadienį vyksiančiuose regioniniuose rinkimuose.

Jeigu už atsiskyrimą pasisakantys kandidatai laimės, Katalonija per pusantrų arba dvejus metus paskelbs nepriklausomybę, sakė jis, perspėdamas, kad Katalonija nesiruošia mokėti savo dalies Ispanijos skolos, jeigu Madridas toliau priešinsis.

Katalonijos prezidentas A.Masas tikino, kad nenori niekam grasinti, tačiau jaučia pareigą gintis nuo „bauginimo kampanijos“, kuria jo oponentai bando „daryti įtaką balsavimui“.

Ispanijos valdžia nenori prarasti Katalonijos, kurios ekonomika sudaro penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, todėl perspėja dėl baisių ekonominių ir finansinių atsiskyrimo pasekmių.

A.Masas nori, kad Katalonija pasektų Škotijos pavyzdžiu ir rengtų referendumą dėl regiono atsiskyrimo, nors prieš metus balsavę škotai nusprendė likti Jungtinėje Karalystėje.

Ispanijos vyriausybė blokuoja tokį planą, todėl A.Masas paskelbė, jog sekmadienio rinkimai į regiono parlamentą bus netiesioginis plebiscitas dėl regiono nepriklausomybės paskelbimo.

„Akivaizdu, jeigu mes gausime daugumą rugsėjo 27 dienos rinkimuose, tada referendumas bus įvykęs“, – sakė A.Masas antradienį Barselonoje.

Ispanijos Katalonijos regionas automatiškai iškris iš euro zonos ir jo bankai neteks Europos centrinio banko paslaugų, jeigu jis atsiskirs nuo likusios šalies dalies, pirmadienį pareiškė Ispanijos banko vadovas.

Šis perspėjimas nuskambėjo visuomenės apklausoms rodant, kad sekmadienį numatytuose rinkimuose katalonų separatistai gali Katalonijos parlamente nedidele persvara laimėti daugumą, kurios užtektų, kad regionas, kurio ekonomika sudaro penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, per pusantrų metų taptų nepriklausomu, kaip pažadėjo Katalonijos prezidentas Arturas Masas.

„Išėjimas iš euro zonos yra automatiškas, išėjimas iš Europos Sąjungos yra savaime suprantamas“, – sakė Luisas Maria Linde (Luisas Marija Lindė) per renginį Madride.

Artėjant rinkimams tvyranti įtampa ir nežinomybė daro poveikį Katalonijos ir Ispanijos bankams, sakė L.M.Linde, pakartodamas penktadienį pagrindinių skolintojų išreikštą nerimą, jog Katalonijos atsiskyrimas gali kelti rimtą grėsmę finansiniam stabilumui regione.

Panašių perspėjimo dėl galimo išėjimo iš ES buvo susilaukę ir škotai, prieš metus surengę referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės. Tuomet jų balsavimą ir stiprią nepriklausomybės šalininkų kampaniją, po kurios vis tik rinkėjai nusprendė likti Britanijos sudėtyje, atidžiai stebėjo Ispanija.

Katalonijos separatistai penktadienį rengs masines eitynes, reikalaudami regiono nepriklausomybės ir pradėdami kampaniją artėjant regiono valdžios rinkimams, kurie vertinami kaip faktinis referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Katalonijos nacionalinę dieną rengiamos eitynės separatistams, paskelbusiems šūkį „Pradėkime kurti naują šalį“, yra galimybė pademonstruoti, kad šalyje, atsigaunančioje po gilios recesijos, jie yra jėga, su kuria reikia skaitytis.

Apklausos rodo, kad už atsiskyrimą pasisakantys kandidatai gali užsitikrinti daugumą Katalonijos parlamente per rugsėjo 27 dieną vyksiančius rinkimus, likus trejiems mėnesiams iki Ispanijos visuotinių rinkimų.

Jeigu jie laimėtų, Katalonijos prezidentas Arturas Masas pažadėjo siekti, kad apie 7,5 mln. gyventojų turintis regionas, kurio ekonomika sudaro penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, per pusantrų metų taptų nepriklausomu.

„Jūsų rankose yra galia ir įrankis, kuriuo galima pažymėti šios tautos politinę ateitį – tai balsavimas“, – sakė konservatyvių pažiūrų A.Masas, per rinkimų kampaniją susivienijęs su kairiosios pakraipos nacionalistais.

„Kai žmonės pasisakys savo balsais, mes visi priimsime, ką nuspręs dauguma“, – ketvirtadienio vakarą jis sakė savo kalboje, kurią transliavo televizija..

A.Masas nori organizuoti oficialų referendumą dėl nepriklausomybės, panašų į surengtą Škotijoje praeitais metais arba Kanados prancūzakalbėje Kvebeko provincijoje 1980 ir 1995 metais, nors per visus tuos plebiscitus buvo ištartas „ne“ atsiskyrimui.

Apklausos rodo, kad dauguma katalonų palaiko referendumo idėją, nors nepriklausomybės ir dabartinės padėties išsaugojimo šalininkų yra apylygiai.

Katalonų nacionalizmas iš naujo suklestėjo per pastarąjį Ispanijos ekonomikos nuosmukį. Separatistai sako, kad jų regionas yra nesąžiningai apmokestinamas centrinės Madrido vyriausybės, lyginant su iš jos gaunamu finansavimu.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia-Margallo (Chosė Manuelis Garsija-Margaljas) ketvirtadienį atvėrė duris deryboms dėl šalies konstitucijos reformos ir didesnių galių formuoti biudžetą suteikimo Katalonijai.

Ispanijos turtingo Katalonijos regiono lyderis pirmadienį pasirašė įsaką surengti pirmalaikius vietos parlamento rinkimus rugsėjo 27 dieną ir pridūrė, kad jie taps netiesioginiu referendumu dėl nepriklausomybės.

Katalonijos prezidento Arturo Maso pasirašytame dokumente nėra jokių užuominų apie šio šiaurės rytinio regiono, turinčio 7,5 mln. gyventojų ir sudarančio penktadalį Ispanijos bendro vidaus produkto, nepriklausomybę.

Tačiau A.Masas, kuriam jau iškelti baudžiamieji kaltinimai už neoficialaus referendumo dėl nepriklausomybės organizavimą pernai lapkritį, ignoruojant centrinės vyriausybės prieštaravimus, sakė, kad tuo atveju, jeigu už regiono atsiskyrimą pasisakančios partijos užsitikrins daugumą, jos sieks, kad Katalonija taptų nepriklausoma nuo Ispanijos per 18 mėnesių.

„Politiškai tai bus ne įprasti rinkimai – politiškai tai bus plebiscitas dėl katalonų laisvės ir suverenumo“, – prezidentas sakė praeitą ketvirtadienį.

Ispanijos konservatyvioji centrinė vyriausybė griežtai atmeta idėją, kad Katalonijos rinkimai turėtų būti interpretuojami kaip referendumas dėl nepriklausomybės.

Premjero pavaduotoja Soraya Saenz de Santamaria (Soraja Saens de Santamarija) sakė, kad pagal konstituciją toks balsavimas negali būti kas nors kita negu naujo Katalonijos parlamento rinkimai.

„Per regioninius rinkimus renkami regioninio parlamento įstatymų leidėjai, kurie savo ruožtu išrenka regiono prezidentą. Būtent tai piliečiai sprendžia savo balsais – ir nieko kita“, – ji sakė per spaudos konferenciją anksčiau pirmadienį.

Katalonijos secesininkų judėjimų palaikymas sumenko dėl politinių vidaus rietenų ir kitų populiarių partijų, tokių kaip ultrakairioji „Podemos“, daugiau dėmesio skiriančių socialiniams ir ekonomikos klausimams, iškilimo.

Tačiau liepą už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios partijos atidėjo į šalį savo nesutarimus ir susitarė suformuoti bendrą sąrašą per regioninius rinkimus, įkvėpdamos naujos gyvybės šioms pastangoms.

Bendrame sąraše „Kartu už „Taip“ dalyvauja A.Maso valdančioji partija CDC, kairiosios pakraipos separatistai ERC ir asociacijos, organizavusios regione didelio masto nepriklausomybė šalininkų demonstracijas.

Trys Katalonijos nepriklausomybės idėją palaikančios partijos gali užsitikrinti 68–72 mandatų 135 vietų regiono parlamente, rodo liepos 12 dieną dienraščio „La Vanguardia“ paskelbti apklausos rezultatai.

Katalonija pirmadienį ketina paskelbti pirmalaikius regiono valdžios rinkimus, kurie taptų faktiniu referendumu dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, o toks žingsnis didina įtampą su Madrido centrine vyriausybe.

Katalonijos prezidentas Arturas Masas pasirašys įsaką, nustatantį, kad rinkimai šiame turtingame šiaurės rytiniame regione bus surengti rugsėjo 27 dieną.

Jeigu daugumą užsitikrintų už atsiskyrimą pasisakančių partijų aljansas, jos siektų užsitikrinti regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos per 18 mėnesių, nors Madridas tam priešinasi, sakė A.Masas.

Regiono vyriausybė jau pradėjo formuoti planuojamos valstybės institucijas, kurios pradėtų darbą, jeigu laimėtų nepriklausomybės idėją palaikanti stovykla.

„Esame pasiruošę“, – A.Masas ne kartą tvirtino per viešus pasisakymus.

Praeitą mėnesį katalonų pareigūnai pateikė planus įkurti būsimą regiono mokesčių agentūrą ir priėmė įsaką, atveriantį kelią viešąją kredito instituciją paversti Katalonijos centriniu banku.

Konservatorių vadovaujama Ispanijos nacionalinė vyriausybė griežtai pasisako prieš turtingo šiaurės rytinio Katalonijos regiono, kuris nori pasekti Škotijos pavyzdžiu ir surengti plebiscitą dėl savo politinės ateities, nepriklausomybę.

Katalonijoje separatistinės nuotaikos smarkiai sustiprėjo tokiu metu, kai dėl regiono skolų buvo smarkiai apkarpytos išlaidos, o tai vėl pakurstė debatus apie tai, kaip jis finansuojamas Ispanijos regioninės struktūros rėmuose.

Daugelis iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų, kurie didžiuojasi savo katalonų kalba ir kultūra, jaučiasi apgaudinėjami Madrido vyriausybės, kuri perskirsto jų mokesčius.

Katalonijoje sukuriama daugiau nei penktadalis Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), o regiono ekonomika yra panašaus dydžio kaip Portugalijos.

Lietuva neturėtų veltis į diskusijas ir kreipti daug dėmesio į Rusijos prokuratūros pradėtą tyrimą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės teisėtumo, sako pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

Pasak jo, tokiu žingsniu Maskva bando provokuoti ginčą.

„Jie vėl bando mus išprovokuoti į kažkokį ginčą. Galėtų mūsų politikai, Seimo nariai kreiptis į Lietuvos prokuratūrą atsakymo, ar Rusija yra teisėta. Nes Rusija tikriausiai neteisėta - ji nuvertė carą, nužudė su vaikais, tai kokia čia teisėta valstybė?“ - BNS sakė V.Landsbergis.

Taip buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas sakė paklaustas apie Rusijos žiniasklaidos pranešimą, kad Rusijos generalinė prokuratūra pradėjo patikrinimą, ar 1991 metais Sovietų sąjungos Valstybės Tarybos sprendimas pripažinti Baltijos šalių nepriklausomybę buvo teisėtas.

„Kodėl dabar? Todėl, kad neturi ką veikti arba turi kokį nors planą. Visada jie tikrina, tikrina mūsų jautrumą arba brandumą. Jeigu mums nepakanka brandumo, mes pradedame jaudintis, įrodinėti, kad mes teisėti, ir jau jie gauna pliusą, kad klausimas ginčytinas. Net dėmesio kreipti nereikia, juo labiau diskutuoti“, - BNS sakė V.Landsbergis.

Lietuvos Seimas, liepą sueinant 75 metams po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pareiškimo dėl Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo, priėmė padėkos pareiškimą.

Jame pažymima, kad Seimas dėkoja Jungtinėms Amerikos Valstijoms „už nuolatinę ir ryžtingą JAV vykdytą Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką“. Šis pareiškimas antradienį Seimui baigiant pavasario sesiją priimtas vienbalsiai.

Pareiškimu palankiai vertinami Lietuvos ir JAV susitarimai dėl šios šalies karinių pajėgumų buvimo Lietuvoje, įsipareigojama stiprinti šalių strateginį bendradarbiavimą, aktyviai prisidėti prie NATO saugumo tikslų įgyvendinimo.

Taip pat JAV raginama „toliau laikytis tvirtos nuostatos dėl Ukrainos teritorijos vientisumo ir įvairiais būdais prisidėti prie esminės visokeriopos pagalbos Ukrainai teikimo“. Seimas deklaruoja, jog tiki, kad JAV Kongresas aktyviai rems laisvos, demokratinės ir nedalomos Europos vizijos kūrimą.

1940 metų liepos 23 dieną JAV Valstybės departamentas paskelbė oficialų pareiškimą dėl padėties Baltijos valstybėse, kuriame pažymėta, jog Jungtinės Amerikos Valstijos nepripažįsta ir nepripažins Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – aneksijos.