Šiluma ir jautrumas

"Mano namų avys" – taip prieš penkerius metus N.Kisielius  pavadino savo personalinę parodą, kurioje buvo eksponuoti darbai, sukurti iš bronzos bei vilnos, ir jau tada meno mėgėjo žvilgsnį patraukė nuoširdumu, paprastumu ir aukštu profesionalumo lygiu.

Šįkart projektą "Mano namų avys – 2" parėmė Lietuvos kultūros taryba, skirdama menininkui stipendiją, todėl ir vėl galime pasimėgauti naujais, iš bronzos atlietais, šiluma ir jautrumu alsuojančiais jo darbais, gebančiais atrakinti slapčiausią širdies kertelę. Joje turbūt kiekvienas iš mūsų auginame savąją avį... Švelnią, romią, stojišką, galbūt mistinę, o gal biblinę, viltingą, kad bus atleista, kad esame svarbūs, mylimi net ir paklydę.

Tos avys, kaip debesėlis, tik pievoje – taip pasirodė (ir, beje, po išsprūdusių šių žodžių tą pačią akimirką ėmė lynoti), kai N.Kisielius su žmona Dalia nuvedė į ganyklas, kur viena su kita bandoje susiglaudusios švelniai žolę rupšnojo šiurkščiavilnės – senos lietuviškos veislės – avytės, auginamos dėl vilnos, ne mėsinės. Ir jas pamačius, patyrus, su kokiu rūpesčiu Nerijus ir Dalia jas augina, supranti, iš kur jo skulptūrų šiluma, nors parodos "Mano namų avys – 2" darbai, sukurti vien iš bronzos – kietos, tvirtos, šaltos medžiagos.

Tikrumas – tai būtų pagrindinis jo kuriamo meno apibūdinimas, kai kūrybiniu impulsu tampa nuolat su meile priimama aplinka – šalia esantis žmogus, medžiai, gėlės, paukščiai, šuo bei katė ir, žinoma, avys.

Vilna ir bronza

Menininkai Nerijus ir Dalia abu yra baigę Dailės akademiją, skulptūros specialybę, abu – miestiečiai, gyvenę Vilniuje, tačiau prieš 20 metų gana impulsyviai įsigiję vienkiemį Prienų rajone. Tuomet buvo dar studentai ir daugelis galvojo, kad tai nerimta, tačiau sodyboje tąkart pasodinti berželiai – jau išlakūs baltakamieniai medžiai.

Iš autentiškos rąstinės trobos tuomet jie į studijas važinėdavo autobusu, o ir dabar ji mažai pakitusi, viskas joje taisyklinga – prieangis, jo akmuo, asla, senas, su troba kartu įsigytas medinis stalas, raižytas suolas, skrynia ir, svarbiausia, – šeimininkų tarpusavio darna, kūrybinė pilnatvė, kuri tamsius rudens ir žiemos vakarus tik nuskaidrina.

"O, mes laukiame rudens, – šypsosi Dalia ir Nerijus, paklausti apie sėlinančią rudens tamsą bei darganas, – tuomet turime laiko kūrybai, nes dabar jį praryja daržai ir avys." Tuomet galima labiau susikaupti prie skulptūros, taip pat kūrinių iš veliamos vilnos, jų ir parodą Dalia galėtų jau būti ne vieną surengusi, jei tie kūriniai taip greit neiškeliautų, mat juos įsigyti panori daugelis.

Beje, pirmosios parodinės avys buvo sukurtos taip pat iš vilnos, N.Kisielius galvojo, kad vilną pasirinks kaip tolimesnę kūrybinę medžiagą, vis dėlto studijų metu įvaldyta įnoringa bronzos technologija vis pakviečia sugrįžti.

Beje, dažnai skulptoriai vieną ar kitą šios technologijos grandį patiki meistrams, tačiau N.Kisielius parodos "Mano namų avys – 2" kūrinius sukūrė nuo A iki Z, ir viską savoje sodyboje. Taigi bronzinės avys gimė šiurkščiavilnėms bliaunant už lango ir kviečiant jas vesti kur skanesnė žolė, mat avims, pasirodo, ganykloje gana dažnai reikia, taip sakant, pirštu parodyti, kur joms būtų gardžiau, bet už tai, kaip jos kūlvirsčiais atlekia šaukiamos Nerijaus ir Dalios – reikia tai pamatyti.

Poetinė skulptūra

Neieškodamas kūrybinių impulsų konceptualiuose išmąstymuose, intertekstuose, modernizme ar postmodernizme, N.Kisielius savo kūryba yra čia ir dabar, būdamas savimi – auginantis avis, dėmesingai stebintis gamtą, aplinką, žmogų, kuris ne kažkur, ne kažką nedavęs ar atėmęs, o kuris šalia. Taip savaime yra ir modernus, ir autentiškas, ir originalus. Jo avys – didesnės už namą, jos geba iškilti iš bandos ir toje bandoje tapti harmoningu vieniu, jos moka prisijaukinti paukštį, jos moka... kalbėti. Prabilti tiesiai į širdį, parodyti paprastus, kasdieniškus dalykus, kurie, sutelkus dėmesingumą, ir yra tikrieji gyvenimo stebuklai, grožis, prasmė.

Parodoje eksponuojami kūriniai yra sukurti šią vasarą, per patį karštymetį, kai krosnis ir taip įkaista virš 1 000 laipsnių, o dar ir avių baronui-patinui nuolat sugriaunant jam pastatytą aptvarą.

Į N.Kisieliaus kūrinius žvelgiant atvira širdimi, nemėginant intelektualiai gudrauti, kaipmat atsiveria juose slypinti poezija, gelmė, bibliniai motyvai, norėtųsi teigti, kad tai – ypač jautrios plastikos klasikinių formų kūriniai, juose svarbi kiekviena detalė, skulptūrinė linija, krintantis šešėlis (netgi ir vienas darbų yra su avimi bei jos metamu šešėliu), tai tarsi mažyčiai skulptūriniai haiku, kurių paskutinioji mintis – į juos žvelgiančiojo širdyje.

Kas: N.Kisieliaus parodą "Mano namų avys - 2".

Kur: galerijoje "Kauno langas".

Kada: Atidarymas rugpjūčio 28 d. 17 val. Veiks iki rugsėjo 14 d.

Tyrimas dėl šnipinėjimo

2013 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai sučiupo savo darbuotoją – Imuniteto skyriaus vyriausiąjį tyrėją Nėrijų Kisielių, kuris įtariamas, prisijungęs prie Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazių, daugiau nei metus neteisėtai rinkęs informaciją apie šimtą asmenų.

Surinkta informacija buvo perduota įvertinti Generalinei prokuratūrai. Prokuroras Gintas Ivanauskas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio skandalo. Jis paaiškino nematantis nusikaltimo sudėties, neturintis įrodymų, kad N.Kisielius surinktus duomenis kažkur būtų platinęs.

Tuometis FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius tvirtina, kad ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakę prokurorai ir konstatavo, kad čia gali būti drausminio nusižengimo požymių.

"Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl neteisėto informacijos rinkimo be vadovybės žinios ir nurodymo, –  pasakojo K.Jucevičius. – N.Kisielius – neeilinė asmenybė. Turi savybę knaisiotis reikia nereikia po žmogaus asmeninius duomenis. Kiek pamenu tarnybinį patikrinimą, kartais net nesupranti jo motyvų, jis visur įžvelgia blogybes. Visi aplink blogi, korumpuoti, sukčiai. Jei tokiam žmogui duotum visišką laisvę, daug malkų priskaldytų."

Anot K.Jucevičiaus, kaip darbuotoju, juo buvo galima pasitikėti. "Tik tai, kad jis irgi peržengia įstatymus, negerbia kito žmogaus privatumo, negerai. Jis turėjo savybę rinkti, kaupti informaciją apie kitus darbuotojus. Visi žmonės nori turėti kažkokio privatumo. O jis, naudodamasis tuo, kad gali prieiti prie duomenų bazių, piktnaudžiavo savo įgaliojimais", – pastebėjo buvęs FNTT vadovas.

Išvados – neigiamos

Pagal Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko reikalavimus N.Kisielius privalėjo nurodyti, kam tiksliai renka informaciją, o jis tik parašydavo, kad vykdo tarnybinį patikrinimą ar operatyvinį tyrimą. Nenurodydavo nei tyrimo numerio, nei tarnybinio pranešimo ar konkretaus įslaptinto dokumento registracijos numerio.

Kokiais tikslais stebėta tiek žmonių? K.Jucevičius nesiėmė atsakyti. Tačiau tolesnė FNTT Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo karjera buvo baigta.

"Nebuvo jis atleistas dėl pažeidimo, – paaiškino buvęs FNTT direktorius. – Tyrimo metu susirgo, po ligos pateikė prašymą išeiti savo noru. Privalėjome jį atleisti. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas N.Kisieliui jau išėjus, tad jis spėjo užbėgti įvykiams už akių. Tarnybinio nusižengimo faktai buvo konstatuoti."

Pats N.Kisielius "Kauno dieną" įtikinėjo, kad FNTT tyrimas prieš jį galėjo būti šališkas, kaip kerštas, nes jis 2011-aisiais ištyrė, kad K.Jucevičius, kai dar nevadovavo institucijai, pats padarė tarnybinį nusižengimą.

O kaip reputacija?

Ir pats N.Kisielius, ir naujo patarėjo darbe gegužės 23-iąją laukiantys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, paklausti, ar skandalinga praeitis dar labiau nepakenks ministrui L.Kukuraičiui, netrukdys tinkamai atlikti pareigų, atsakė, kad jokios problemos nėra.

Visi aplink blogi, korumpuoti, sukčiai. Jei tokiam žmogui duotum visišką laisvę, daug malkų priskaldytų.

Pats ministras L.Kukuraitis – žurnalistams nepasiekiamas.  "N.Kisieliui dirbant FNTT buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl fizinių asmenų duomenų neteisėto rinkimo, paskelbtos išvados, tarnybinė nuobauda nepaskirta. Išėjęs iš tarnybos N.Kisielius 2013 m. apskundė sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), kuris pripažino, kad patikrinimas buvo atliekamas neteisėtai ir nutraukė visą administracinę procedūrą", – "Kauno dienai" tvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ministerija ir būsimasis L.Kukuraičio patarėjas tik formaliai teisūs. LVAT pritaikė jau esančią teismų praktiką, kad tarnybiniai patikrinimai privalo būti nutraukti, o nuobaudos skirti  nebegalima, jei galimas kaltininkas palieka darbą. N.Kisielius šia įstatymų landa ir pasinaudojo išlįsti su "nepriekaištinga reputacija".

Marga ta reputacija

Į pensiją suskubęs pabėgti FNTT veikėjas teismuose iš visų jėgų įrodinėjo ne tai, kad teisėtai rinko informaciją apie šimtą asmenų. Gynybos arkliukas buvo įrodyti, kad prieš jį patį tyrimas buvo neteisėtas, nes neigiamos išvados būtų užkirtusios galimybę ateityje eiti pareigas, kurias norint užimti, reikia leidimo dirbti su slapta informacija. N.Kisielius skunduose ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) ir LVAT minėjo daugybę teisės aktų – įstatymų, statutų, instrukcijų, kurių nesilaikė FNTT komisija, siekdama išsiaiškinti teisybę.

Pirmosios instancijos teismas – VAAT – vis dėlto išnagrinėjo FNTT tarnybinio patikrinimo komisijos išvadas ir N.Kisielių pripažino neteisiu, atmetė jo pretenzijas, įskaitant ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Konstatuota, kad žalos nebuvo, niekas pareigūno nevertė palikti vidaus reikalų sistemą.

Paaiškėjo ir labai negražių faktų apie patį herojų. Paminėta, kad pareiškėjas buvusioje darbovietėje nemėgo ne tik savo aukščiausiojo vadovo. N.Kisielius tvirtino, kad komisija, be kita ko, buvusi šališka, nes su viena nare jis anksčiau dirbdamas viename kabinete buvo susipykęs, o po to "jų tarpusavio santykiuose atsirado priešiškumas".

Būsimasis socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas teismą įtikinėjo, kad jis net nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo pranešimu, jam nebuvo aišku, ką padarė. Tačiau čia paaiškėjo, kad N.Kisielius meluoja. Teismas konstatavo, kad jis atsisakė tokį dokumentą priimti net būdamas FNTT patalpose.

Deja, viso to LVAT nebetyrė. Iš FNTT į pensiją pabėgęs N.Kisielius be vargo, be jokių įtarinėjimų grįžo į valdišką darbą. Prieš susikraudamas daiktus dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, jis ėjo akcinės bendrovės "Energijos skirstymo operatorius" Prevencijos skyriaus analitiko, atsakingo už korupcijos ir vagysčių prevenciją, pareigas.

Bet ir N.Kisielių dėl neteisėto asmens duomenų rinkimo išteisinančio verdikto jokia institucija nepaskelbė.

Lietuvos nelaimė

Patyręs teisininkas, buvęs Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkas, dabartinis Seimo narys Rimas Andrikis mano, kad nėra pateisinimo neteisėtam informacijos rinkimui.

"Jei minima situacija dėl neteisėto duomenų rinkimo buvo, mūsų įstatymai gana humaniški, po kažkurio laiko priekaištingos reputacijos žmogus tampa nepriekaištingos reputacijos", – sakė teisininkas.

Pasak jo, yra tam tikra senatis ir tarnybiniam nusižengimui. "Bet aš sunkiai įsivaizduoju, kad toks žmogus vėl galėtų dirbti panašų darbą, kur asmens duomenų apsauga yra kritinės būklės. Aš nuolat smerkiu tą totalinę sekimo sistemą. Štai ir Seimas pritarė, kad Valstybinė darbo inspekcija galėtų pagal fotonuotraukas tikrinti nelegaliai dirbančius asmenis. Kitaip tariant, prie totalinio sekimo prisidės dar viena tarnyba. Tai yra tragiška situacija asmens duomenų apsaugos srityje, su pagarba žmogaus teisėms, privačiam gyvenimui. Lietuvoje apie tai geriau net nekalbėti. Bet manau, kad vaistų nuo totalinio sekimo nėra. Reikia su tuo susitaikyti. Reikia kontroliuoti tą totalinį sekimą, kad privatus gyvenimas nebūtų pažeidžiamas, kad tie duomenys nebūtų viešinami tada, kai to neleidžia įstatymas. O pagautas nelegalius žvalgybos metodus naudojęs žmogus turi būti nubaustas, kaip galbūt nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Bet Lietuvoje tokia situacija, kad net rimčiausių įstaigų pažymos atsiduria žiniasklaidoje. Randamas koks diskelis atseit pakelėje ar dar kur nors."

Anot R.Andrikio, didžiausia bėda, kai sekimu užsiimama dėl menkniekių.

"Yra septynios institucijos, kurios vykdo žvalgybos funkcijas. Tai susiję su nacionaliniu saugumu, su sunkių nusikaltimų tyrimu, su organizuotu nusikalstamumu. Taip, tai suprantu, teismai dalija sankcijų tiek, kiek jų reikia, problemos nėra. Bet tai, kad mes dabar pastatysime prie kažkokio statybos objekto prižiūrėtoją, kuris pagal nuotraukas žiūrėtų, kas ateina į darbą, yra tiesiog minties šedevras. Sunkiai suderinamas su Konstitucija", – ironizavo R.Andrikis.

Pasitraukė trys

Socialinės apsaugos ir darbo ministrą L.Kukuraitį šiemet paliko jau trys patarėjai.

Sausį pasitraukė ekonomistas, Vilniaus universiteto prof. Romas Lazutka. Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų, neįgaliųjų socialinės integracijos politikos klausimais patarinėjęs R.Lazutka dirbo tik metus, pasitraukė praradęs viltį, kad ši valdančioji dauguma vykdys savo rinkimų pažadus.

Paskui prof. R.Lazutką L.Kukuraitį paliko jo patarėja viešiesiems ryšiams Gabija Vitkevičiūtė. Ji prisiėmė atsakomybę dėl skandalo, kai buvo išplatintas spaudos pranešimas su ministerijos vadovo nuotrauka prie pernai motinos ir patėvio užmušto Matuko kapo.

Vasario mėnesį pasitraukęs L.Kukuraičio patarėjas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis dirbo mažiau nei du mėnesius. Sakė jau atlikęs sutartus darbus ministerijoje, pateikęs konkrečias socialinės partnerystės plėtros priemones, todėl nebenorįs leisti mokesčių mokėtojų pinigų ir grįžtąs į buvusias pareigas.

"Mano namų avys" – taip savo personalinę parodą pavadino skulptorius Nerijus Kisielius. Nuoširdžius, sugestyvius jo kūrinius iš bronzos galima pamatyti meno galerijoje "Kauno langas".

Kalbėjimas per avis

Avis – gerai visiems žinomas simbolis, tarsi įpareigojantis be galo jautriai, subtiliai jį interpretuoti. Paklydusi, žuvusi avelė... Kristui ji buvo svarbiausia: "Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios?" – rašoma evangelijoje pagal Matą.

Skulptoriui N.Kisieliui avis pirmiausia asocijuojasi su jo namais, kuriuose menininkas šiuos šiurkščiavilnius gyvūnus augina jau aštuonerius metus: maitina, kerpa, rūpinasi, padeda ateiti į pasaulį, jaudinasi dėl jų – kiekviena yra labai brangi.

Kai turi pusės šimto avių bandą, myli šiuos romius gyvūnus, natūralu, kad jie tampa ir kūrybos, išsisakymo kalba, perteikia estetines, etines nuostatas. Ko gero, "kalbant avimis", "per avis" jau savaime bylojamos aukščiausios etinės vertybės. Teigiama, kad net vedama mirti avis (kiekvienas gyvūnas tai instinktyviai jaučia) nesipriešina, romiai priima lemtį. Tiesa, N.Kisielius augina ne mėsines, o šiurkščiavilnes, kurių genofondas ypač saugomas. Jos vertinamos dėl vilnos, kurią sutuoktiniai Dalia ir Nerijus velia, iš jos kuria paveikslus, skulptūras. Jos buvo pristatytos Lietuvoje, Švedijoje, Norvegijoje.

Skulptūra iš bronzos, galima sakyti, N.Kisieliaus žydroji paukštė (nors turbūt reikėtų sakyti – žydroji avis). O jai, auginant nemažą avių bandą, gyvenant ūkiškai Lepelionių vienkiemyje, pagaliau nuolat tobulinant vėlimo meną ir dar dirbant keramikos studijos meno vadovu-dailinininku Stakliškių kultūros centre, ne taip paprasta atsidėti. "Žmona svajoja daugiau laiko skirti tapybai, o aš – skulptūrai iš bronzos, – išsitaria N.Kisielius, – nors abu Vilniaus dailės akademijoje baigėme skulptūros studijas."

Įkvėpėja – gamta

Dar besimokydami akademijoje, Kisieliai – abu miestiečiai – išmainė sostinės triukšmą į ramų vienkiemį ir tai nebuvo deklaratyvi poza ar užgaida. Tame vienkiemyje jie gyvena iki šiol. Tiesa, pamėgino ir gyvenimo svetur, Norvegijoje, bet nuvykę ir net išmokę kalbą bei susiradę darbus (beje, apie jų skulptūras iš vilnos rašė ne vienas Norvegijos laikraštis), menininkai tik dar aiškiau suprato, kad geriausia vieta gyventi yra Lietuvoje, Lepelionių kaime.

Skulptūras kuriant iš vilnos, pastaroji medžiaga jau savaime diktuoja savitą plastiką bei estetiką. Visai kas kita – tvirtos, nedidukės, namų interjerui pritaikytos skulptūros iš bronzos. Akivaizdu, kad skulptorius nuoširdus, nemėgina nerti į fantazijos paribius, pergudrauti gamtos, nes būtent joje N.Kisielius patiria nuostabą, ja žavisi, patiria stebuklo slėpinį.

Pavyzdžiui, skulptūra "Dviese": per dviejų avių – motinos ir ėriuko – kūno formas perteikiamas ypatingas švelnumas, gyvybės, motinystės misterija – kūrinys, sklidinas išgyvento grožio pajautos ir ramybės. Kitoje skulptūroje tokiu pačiu pavadinimu "Dviese" – jau du ėriukai, įkūnijantys trapumą, šilumą, globos prasmę: jie guli vienas šalia kito, maži, bejėgiai, vienas kitą šildydami.

Žiūri į skulptūrą ir, atrodo, matai, kaip menininkas savo avių ūkyje ties vilnotais gyvūnėliais kaskart sustingsta minutėlę, grožėdamasis, išgyvendamas patiriamą būties slėpinį, o paskui mėgina visa tai pakartoti per formą, kad galėtų pasidalyti sielos jautrumu, tuo, kas pamatyta, išjausta, patirta.

Tavo ar mano?

Parodoje "Mano namų avys" – ne tik šių mielų gyvūnų skulptūros. Personalinė N.Kisieliaus paroda apima septynerių metų laikotarpį, eksponuojami kūriniai "Žvakidė", "Šventasis", "Namas po klevu", "Sugrįžimas", "Rytas" ir kt.

Sunkiai akis galima atplėšti nuo namo keturiomis kojomis (skulptūros taip pat pavadintos "Dviese") – žaismingo kūrinio, nestokojančio humoro, ironijos, tačiau drauge atveriančio ir, regis, paprastos minties – mano namai – gylį. Kaip gerai jei namas turėtų kojas, ar ne? Betgi jas ir turi, jo kojos esame mes, ypač jei tai – šeimos namas, darnos, harmonijos ("namo kojos" nukreiptos į tą pačią pusę) buveinė.

Tačiau svarbiausia N.Kisieliaus kūriniuose netgi ne idėja, o pati forma – išgryninta ir išorė, ir vidus. Kartu ji ir paprasta, ne stilizuota, tarsi kasdien matoma, žvelgiant su meile, ir apibendrinta, subtiliai sakrali ir atvirai nuoširdi. Regis, skulptorius tik perteikia tai, kas jį sužavėjo, nustebino, įstrigo, ties kuo jis stabtelėjo, nieko per daug neišmąstydamas, negudraudamas, todėl šiaip jau sunkoki ir tvirti kūriniai turi įstabaus lengvumo. Neabejoji kūrinių nuoširdumu, gerąja jų aura.

Žinoma, parodoje dominuoja avys ("Avis su paukščiu", "Ėriukas", "Laukiančioji", minėtosios – "Dviese"). Kaipgi kitaip, N.Kisielius jomis ir klausia, ir atsako: "Tavo namų avys ar mano namų avys. Tai tas pats dalykas, tik iš skirtingų požiūrio taškų. Tai, kas mano, yra ir tavo. Mūsų pasaulis yra namai, mes esame šių namų nariai. Avių tematika man labai artima, joje randu naujų idėjų ir inspiracijų. Namų tematika sieja visus žmones. Žemiški namai su savo rūpesčiais jaudina ir aktyvuoja mano kūrybines galias. Dangiški namai – siekiamybė, gili tema."

Kas? N.Kisieliaus skulptūrų paroda "Mano namų avys".

Kur? Galerijoje "Kauno langas".

Kada? Veikia iki lapkričio 10 d.