Yra daugybė dalykų, kurių, jeigu ne N. Ozolina, galbūt niekada net nebūtume girdėję, pavyzdžiui, kad norvegai tariamai atiminėja vaikus iš imigrantų, neva norėdami sumažinti jų šalyje prasidėjusią kraujomaišą. Neringa tikina, kad jeigu ne ji, galbūt jokių skandalų dėl atimtų vaikų nebūtų kilę. Neringos istorija – antradienį laidoje „Emigrantai“ per LRT TELEVIZIJĄ.

Neringa prisimena pradžią istorijos, kuri vos nevirto tarptautiniu skandalu. Tada Lietuvą pasiekė žinia, kad Norvegijos vaikų teisių tarnybos su lietuviais imigrantais elgiasi nežmogiškai, kad nuvykę į darželius tautiečiai neberanda savo atžalų, nes jas jau būna išsivežusi „Barnevernet“. Gal toks rezonansas ir nebūtų kilęs, jei ne Gabrielius – mažametis berniukas, kurio mama Gražina Leščinskienė lig šiol dievagojasi, jog jį norvegai atėmė neteisėtai. Ir, žinoma, jei ne N. Ozolina, dariusi viską, kad šios istorijos iškiltų į viešumą.

„Toks jau mano charakteris“, – šypsosi Neringa ir sako dėl to, kad įsivėlė į ilgą ir painią istoriją, nė trupučio nesigailinti. Nesigailėjo ji ir tada, kai iš didvyrės pernakt tapo kiršintoja ir Lietuvos interneto komentatorių taikiniu. „Aš neskaitydavau jokių komentarų, aš neskaitydavau net tų straipsnių, man buvo visiškai nusišvilpt“, – pasakoja N. Ozolina.

Neringa Norvegijoje gyvena jau aštuoniolika metų. Daugumą jų praleido dirbdama vertėja. „Bet man reikėjo tapti advokate“, – juokauja ji. Spręsti svetimas problemas – tai savotiškas hobis, kurio spėja imtis tarp darbų ir rūpesčių keturiais savo vaikais. Ir tai susiję ne tik su „Barnevernet“, bet ir su daugybe kitų bėdų, su kuriomis Norvegijoje susiduria tautiečiai. Pritilus vaikų atėmimo skandalams, N. Ozolina Norvegijoje toliau kovoja už svetimą ir savo laimę. Gyvenimas name su dešimt miegamųjų, vyro neištikimybė ir tikroji garsiosios vertėjos kasdienybė Olesiunde – laidoje „Emigrantai“ antradienį 19:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

"Laikinai nekomentuosiu, nes esu labai pavargusi nuo neteisybės", – po susitikimo su vaiko teisių apsaugos tarnybos "Barnevernet" atstove Anne Merethe Eide atsiduso Norvegijoje gyvenanti ir atimto vaiko mamai Gražinai Leščinskienei atstovaujanti vertėja Neringa Ozolina, kuri savo feisbuko socialinėje paskyroje paskelbė šokiruojančią pokalbio santrauką.

– Gerbiama Eide, 39-ają šių metų savaitę perkėlėte Gabrielių jau trečią kartą pas svetimus žmones. Kokia priežastis, kad nuolat perkeliamas vaikas? Ar bandėte ieškoti Gabrieliui lietuvių šeimos Norvegijoje, kaip alternatyvos globėjams?

– Perkėlimo į kitą šeimą priežastis buvo įtarimai, jog vaiko biologinė motina lankėsi rajone, kur slepiamas Gabrielius. Dėl rizikos, kad vaikas vėl gali būti išvežtas, pakeisti globėjai. Šiuo metu berniukas saugomas šeštame lygmenyje. Kaip žinote, Norvegijos policija sudarė septynis saugumo lygius. Paskutinis, kai keičiama tapatybė. Tam leidimą galime gauti, matydami pavojų ir poreikį.

– Esu keturių vaikų mama, turinti teisę gauti globotinį vaiką. Ar galėtumėte dar sykį peržvelgti alternatyvą ir mano galimybes tapti globėja Gabrieliui?

– Tokią galimybę esame apsvarstę, bet saugumo sumetimais, dėl pavojaus vaiką išvežti į Lietuvą, deja, ne.

– Cituoju jūsų žodžius paskutiniajame pranešime: "Mes nepastebėjome, kad Gabrielius reikštų norą pasimatyti su mama ar kitais šeimos nariais nei dabar, nei anksčiau." Tačiau turime priešingą informaciją. Tą puikiai matome ir Gabrieliaus atsiųstame laiške mamai, kur prie piešinio parašyta "Mama tave labai myliu", "tu esi gera mama". Tai "kertasi" su jūsų teiginiais. Kodėl traumuojate vaiką? Ar esate supažindinta su vaiko teisių konvencija ir kodėl jos nesilaikote? Konvencija užtikrina kiekvienam vaikui jo teisę į gimtąją kalbą ir kultūrą. Kodėl neteisėtai "privatizavote" Lietuvos pilietį, išplėšdami jį iš jo aplinkos bei pažeisdami jo teises?

– Norvegija turi atskirą įstatymų knygą "Vaiko teisių įstatymas". Kai iš tėvų globą paima "Barnevernet", konvencija keičiama į vaiko įstatymą. Vaikas oficialiai Lietuvai nepriklauso.

– Vieša paslaptis tapo tai, kad Gabrielius nebėra tik G.Leščinskienės vaikas. Po neteisėto konfiskavimo Švedijoje, Gabrielius tapo Lietuvos garbės vaiku. Lietuviai kovoja dėl kiekvieno savo mažojo piliečio, todėl Gabrieliaus grąžinimas į Lietuvą mūsų visų bendras reikalas. Į Lietuvą artimiausiu metu išvyksta Norvegijos teisės ekspertai kalbėti apie korupciją "Barnevernet" įstaigose bei skatinti Lietuvą imtis politinių kelių dėl Gabrieliaus perdavimo Lietuvai. Ar sutiktų gerbiamas "Barnevernet" direktorius atvykti diskusijai į Lietuvą? Patys finansuotume kelionės išlaidas, susitiktume su Lietuvos valdžios atstovais, oficialia Gabrieliaus globėja Lietuvoje. Galbūt lengviau rasime kompromisą?

– Taip, tai  įmanoma, kodėl ne? Reikalingas oficialus pakvietimas.

– Ką galėtumėte patarti mums ir Lietuvai. Kaip paskatinti grįžimo procesą, kuris berniukui padarytų kuo mažiau žalos?

– Dar nėra gauta jokio rašto iš Lietuvos, kur būtų pateiktas oficialus reikalavimas dėl berniuko grąžinimo į Lietuvą.

– Oficialų raštą turėtų atsiųsti Lietuvos vaiko teisių tarnyba ar Užsienio reikalų ministerija?

– Užsienio reikalų ministerija.

– Gerb. Eide, paskutinė informacija yra ta, kad bylos tyrėja atsisakė bylos dėl kritikos bei nuolatinio dėmesio. Teisme "Barnevernet" atstovaus pats vadovas. Ar tai – tiesa?

– Taip. Tai išties nėra ta byla, kurios mes norėtume.

– Cituoju jūsų paskutinį oficialų pranešimą: "Mes nusprendėme, kad nėra pagalbos priemonių, kurias teikiant G.Leščinskienė gautų galimybę pasirūpinti vaiku". 77 žmones nužudęs norvegas A. Breivikas galimybę reabilituotis gavo. Byloje G.Leščinskienė nėra siejama su alkoholiu, smurtavimu ar priklausomybe. Pažįstame G.Leščinskienę kaip noriai priimančią informaciją, atsakingą, darbščią moterį. Ar nemanote, kad perlenkėte lazdą, nurašydami puikią moterį, dar labiau sukeldami dvejonių jūsų vyriausybei neatsiskaitančia įstaiga?

– Niekada ir nesiejome G. Lesčinskienės su priklausomybe, blogais įpročiais ar smurtu prieš vaiką. Manome, kad jai nepakanka gebėjimų būti mama. Pavyzdžiui, ji dažnai keisdavo aukles.

– Ar jums teko skaityti garsaus leidinio "The New York Times" kritiką prieš "Barnevernet" dėl Gabrieliaus istorijos? Ar nemanote, kad 98 milijonai skaitytojų vis dėlto neatsitiktinai palaiko Gražiną? Ar tikrai pasaulio kritika jūsų institucijos adresu yra nepagrįsta?

– Šią informaciją turime, bet privalome laikytis vaiko gerovės įstatymų.

– Jums atnešiau parlamentaro Algirdo Patacko laišką Norvegijos vyriausybei. Parlamentaras jį parašė būtent tuomet, kai švedai neteisėtai atidavė mūsų valstybės pilietį. Ar esate susipažinusi?

– Ne, bet mielai paskaitysime. Dar prašytume atsiųsti į oficialų el.paštą.

– Sausio 19 dieną įvyks teismas. Kodėl neleidžiama Gražinai pačiai pasirinkti advokato?

– Negalime komentuoti.

– Susidarė tokia nuomonė, jog norvegai labiausiai bijo, kad lietuvis neatvyktų į Lietuvą? Dėl to uždrausti net susitikimai? Jums Lietuva baisi?

– Suprantu puikiai, kad taip atrodo. Bet mes pasitikime savo šalies įstatymais.

– Praėjusią savaitę turėjęs įvykti susitikimas buvo nukeltas. Priežastis – gretimoje seniūnijoje kilęs skandalas, kai "Barnevernet" direktorius buvo apkaltintas dviejų įdukrų lytiniu išnaudojimu. Pats darydavo vaizdo įrašus, kaltę pripažino. Ar nemanote, kad turime pagrindą nerimauti dėl Gabrieliaus? Ar užtikrinate, kad jis nuo to apsaugotas? Kokia jo sveikata?

– Jo sveikata gera. Išskyrus tai, kad per užimtumą pamiršome nuvesti pas odontologą. Tad praėjusią savaitę buvo registruotos devynios skylės dantyse. Naktimis dažnai pabunda nuo košmaro, vaistų nevartoja. Globėjų šeima nuolat stebima, jie – darbus turintys geros reputacijos piliečiai.

Susitikime su "Barnevernet" atstove kartu dalyvavo advokatė Neringa Ozolina ir Gabrieliaus mama G.Leščinskienė.

Gražinos sūnus Gabrielius buvo atimtas 2014 metų gegužės mėnesį.

Sausio 26 dieną jos brolis Gabrielių pagrobė ir bandė išgabenti į Lietuvą, tačiau po dviejų dienų buvo sulaikytas Švedijoje ir vaikas vėl perduotas "Barnevernet", o jam paskirti kiti globėjai.

Liepos 7 d. Gabrieliui suėjo 8 metai. Tą dieną prie "Barnevernet" įstaigos buvo surengtas piketas, kad mama galėtų pasveikinti sūnų. Tačiau tokia galimybė jai nebuvo suteikta.

Daug metų Norvegijos teismuose dirbanti vertėja lietuvė Neringa Ozolina, talkinusi ne vienai vaikus praradusiai lietuvių šeimai, socialinio tinklo paskyroje paskelbė visiškai atsiribojanti nuo veiklos dirbant su vaikų gerovės tarnyba "Barnevernet". Taip pat veiklą Gražinos Leščiuvienės byloje nutraukia jos advokatė.

Saugo šeimą 

Nors viešai šis įrašas nėra matomas, susiję asmenys dienraščiui perdavė, jog moteris teigia atsiribojanti nuo bet kokios veiklos, susijusios su žmogaus teisių pažeidimais Norvegijoje, o „Barnevernet“ tema jai - baigta. Taip N.Ozolina teigia nusprendusi, nes jos prioritetas yra šeima bei jos saugumas. Su žiniasklaida bendrauti Norvegijos lietuvė atsisakė, tik pataria ir visiems kitiems "mesti šią temą", nes savo valstybės, Lietuvos paramos nesulauks. 

Savo ruožtu "Respublikos" naujienų portalas pagal dienraštį "Vakaro žinios" parengtą publikaciją skelbia dar daugiau - apie pastaruoju metu neva fiziškai užpuolamus ir psichologiškai provokuojamus dėl savo vaikų kovojančius Norvegijos lietuvius siekiant juos įbauginti ir nutildyti, tačiau tai yra mūsų nepatikrinti faktai. 

Dienraščio teigimu, sūnaus negalinčios atgauti G.Leščinskienės byloje dalyvavusi advokatė Sandra Latotinaitė taip pat pasitraukia iš jos, motyvuodama tuo, kad prieš G.Leščinskienę ir ją palaikančius žmones "pradėtas susidorojimas", o ji nenorinti "būti kita". "Kauno dienai" S.Latotinaitė patvirtino, kad jos pačios prašymu jos dalyvavimas G.Leščinskienės byloje nutrauktas, patikino, kad jos žodžiai minėtoje publikacijoje yra pacituoti teisingai, o platesnių komentarų advokatė pateikti nebenori. 

N.Ozolina anksčiu yra išsakiusi daug kritikos Lietuvos valdžiai, esą jai lengviau dėl savo vaikų kovojančius tautiečius "nurašyti kaip tariamus alkoholikus" nei padėti jiems atgauti vaikus iš "Barnevernet". 

Kritikuoja ir norvegai 

Lietuvoje nuomonės dėl "Barnevernet" veiksmų pagrįstumo yra pasidalijusios: vieni mano, kad ši organizacija piktnaudžiauja savo viršenybe prieš kitas institucijas, kiti - kad patys tėvai kalti, nes neprisitaiko prie norvegiškų gyvenimo standartų, o Lietuvai reikėtų daug mokytis iš Norvegijos vaikų teisių gynimo. 

Tiesa, yra ir pačių norvegų, kurie atvirai kritikuoja savo šalies vaikų teisių apsaugos tarnybos veiklos metodus. Verta prisiminti vieną pavyzdį. Šių metų kovo mėnesį iš Norvegijos į Lietuvą atvykęs ir konferencijoje Seime dalyvavęs teisininkas Marius Reikeras teigė, kad jo šalis vaikų teises gina pažeisdama Žmogaus teisių konvenciją.

M.Reikeras pabrėžė, kad Norvegijos vaikų teisių apsaugos srityje yra tikrai gerų ir sektinų pavyzdžių, tačiau negailėjo savo tėvynės sistemai ir kritikos. Pasak žmogaus teisių srityje dirbančio teisininko, Norvegijos institucijos dažnai pažeidžia žmogaus teises. Be to, teisininkas įvardijo ir kitą jau kurį laiką atvirai aptariamą dalyką – šalies vaikų gerovės srityje figūruoja dideli pinigai, kuriuos gauna visi suinteresuoti sistemos sraigteliai nuo psichologų iki būsimų vaiko globėjų. M.Reikero teigimu, tokia situacija iš dalies susiklostė dėl to, kad norvegai galvoja, jog jų sistema yra praktiškai ideali, ir jiems nereikia jokios pagalbos iš tarptautinių žmogaus teisių institucijų. 1999 m. ratifikavusi Europos žmogaus teisių konvenciją, Norvegija ją naudoja tik kaip pagalbinį instrumentą šalia šalies teisės aktų, akcentavo norvegas. Pasak jo, dėl to vaikų bylose buvo ir rimtų diplomatinių krizių su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Čekija. Ir net kai Europos Žmogaus Teisių Teismas priima kažkokį Norvegijai nepalankų sprendimą, šalis į tai esą žiūri pro pirštus. 

Norvegijos atsakas

Norvegijos ambasados Lietuvoje atstovai  "Kauno dienai" sakė negalintys pakomentuoti informacijos apie tariamus lietuvaičių persekiojimus, kadangi nedisponuoja tokia informacija.

Padažnėjus istorijų apie lietuvių Norvegijoje prarandamus vaikus publikavimui, Norvegijos ambasada Lietuvoje susirūpino gerinti čia šalies įvaizdį, dėl ko nusamdė viešųjų ryšių agentūrą.

Ambasada taip pat viešina informaciją, susijusią su vaikų teisių apsauga Norvegijoje ir jos tikslus. Pagrindiniai išskiriami faktai bei teiginiai yra šie:

JT Vaiko teisių konvencija, kuri yra inkorporuota į Norvegijos įstatymus, teigia, kad valstybė, kurioje gyvena vaikas, privalo apsaugoti vaiką pagal tos šalies įstatymus. Vaiko apsaugos įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenimo Norvegijoje statuso ar pilietybės, įskaitant ir Norvegijos piliečius.

Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba turi apsaugoti ir padėti labiausiai pažeidžiamiems vaikams. Vaiko apsaugos  tarnybos pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad vaikams ir jaunuoliams, gyvenantiems tokiomis sąlygomis, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir vystymuisi,  reikiamu laiku būtų suteikta reikalinga pagalba ir globa.

Vaiko apsaugos tarnyba yra nepriklausoma institucija veikianti savivaldos lygmenyje. Vaiko apsaugos tarnyba visų pirma yra pagalbos tarnyba. 2012 metais vaiko apsaugos tarnyba padėjo 53 tūkst. vaikų. 8 atvejais iš 10, tai yra savanoriška pagalba namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose. Pagalbos veiksmų namuose pavyzdys yra patarimai ir konsultacijos, bei įvairios tėvų paramos priemonės, padedančios stiprinti tėvų globos vaidmenį.

Vaiko apsaugos tarnyba pagal įstatymą privalo įsikišti, jeigu tėvai nesugeba pakankamai gerai pasirūpinti vaiku. Kai vaikai patiria smurtą, prievartą arba yra kaip nors kitaip neprižiūrėti, valstybinės institucijos turi reaguoti ir įsikišti. Tokiais atvejais vaiko gerovės aspektas yra svarbesnis nei tėvų interesai.

Tėvų globos panaikinimas visada yra paskutinė išeitis. Tai didelė intervencija ir vaikų, ir tėvų atžvilgiu. Tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Sprendimą dėl globos priima Apskrities socialinės rūpybos taryba. Taryba yra nepriklausoma ir nešališka. Ji priima sprendimą išsamiai apsvarsčiusi visus bylos aspektus.

Vaiko gerovės bylose, bylos šalys yra tėvai ir vaikai, kurie yra vyresni nei 15 metų. Jie turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą, būti išklausyti, kviesti liudininkus bei apskųsti Apskrities socialinės rūpybos tarybos sprendimus.

Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba yra saistoma griežtų konfidencialumo nuostatų. Tai reiškia, kad vaiko apsaugos tarnyba negali teikti informacijos apie atskiras bylas niekam kitam, išskyrus bylos šalims. Užsienio valstybių valdžios institucijos nėra laikomos vaiko apsaugos bylų šalimi.

Vaikų gerovės bylos nesprendžiamos dvišalių susitarimu tarp valstybių pagrindu. Lietuvos ir Norvegijos institucijos bendradarbiauja šiais klausimais nacionalinės teisės ir tarptautinių susitarimų rėmuose.

Gero gyvenimo pagrindas sukuriamas vaikystėje. Siekis užtikrinti gerą pažeidžiamų vaikų vaikystę yra svarbiausia visuomenės investicija, kurios poveikis trunka iš kartos į kartą. Norvegijos vyriausybės prioritetas yra užtikrinti, kad visi vaikai ir jaunuoliai Norvegijoje gyventų saugiai ir gerai.

N. Ozolinos pasisakymas "Facebook" paskyroje:

"Atsakingai pareiškiu, kad nuo šiol aš atsiriboju nuo bet kokios veiklos susijusios su žmogaus teisių pažeidimais Norvegijoje. Tema „barnevernet“ – man uždaryta. Aš nekomentuosiu aplinkybių, nulėmusių mano sprendimą. Patikėkite, tai labiau nei rimta. Nes supratau, kad mano gyvenimas nepriklauso vien tik man. Aš turiu didelę mylinčią šeimą, kurios gerovė ir saugumas yra man pats didžiausias prioritetas. Aš turiu gausybę man brangių žmonių, gyvenančių tiek Lietuvoje , tiek Norvegijoje, ir aš nenoriu rizikuoti jų gyvenimais. Nenoriu užuojautos, neieškau supratimo. Ir net nenoriu Jūsų visų bauginti. Noriu draugiškai patarti – meskite šią temą. Kad ir kaip širdis plyštų dėl kitų žmonių skausmo – supraskite, kad jūs rizikuojate savo artimaisiais. Kad šioje kovoje jūs liekate vieni, be savo valstybės paramos, ir kažkuria prasme, pastūmėti už įstatymo ribų. Patariu, nes nepaisant visko, jūs visi man taip pat tapote labai brangūs ir artimi, ir man rūpite. Myliu. Apkabinu. Sėkmės. (p.s. dar niekada taip ilgai nerašiau kelių sakinukų..)"

Lietuvis nesėkmingai bandė iš Norvegijos išvežti du mažamečius sūnus, perduotus globėjams dėl įtariamo smurto šeimoje. Kaip pranešė televizijos LNK žinios, iš mokyklos berniukus pasiimti pavyko, bet kirsti Norvegijos sienos - ne.

Kaip teigiama, Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba be įspėjimo vaikus išsivežė iš mokyklos, o tėvams paaiškinta, kad berniukai kol kas bus pas globėjus. Tėvas penktadienį berniukus bandė pagrobti ir išsivežti iš Norvegijos. Jis laukė, kol vaikai pasirodys prie mokyklos, pasiėmė juos ir spruko, bet nesėkmingai.

Norvegijos teismuose vertėja dirbanti ir nukentėjusioms šeimoms padedanti vertėja Neringa Ozolina sakė, kad tėvas su vaikais buvo sulaikytas netoli pasienio.

„Nespėjo kirsti pasienio, sulaikyti tėvas ir vienas neįvardijamas žmogus, ir abu vaikai. Vaikai grąžinti ir paslėpti vaiko teisių apsaugos“, - LNK telefonu sakė N.Ozolina.

Advokatė Sandra Latotinaitė sakė, jog šių berniukų tėvai buvo įtariami dėl smurto šeimoje, apie kurį esą mokyklos seselei papasakojo patys vaikai, tačiau jie vėliau sakė pamelavę.