Svarbiausias velykinis kepinys, dar vadinamas „Velykų boba“, pagardintas šokoladu, vaisiais ir riešutais, atsieis 19 eurų. Tačiau Inga sako, kad šio pyrago pasivaišinti užteks 4–5 asmenų šeimai.

„Palyginus su praeitu penktadieniu, tai užsakymų padvigubėjo. Žmonės prašo, tad rašome rezervinį sąrašą ir sakome, kad žiūrėsime, ar galėsime iškepti. Ir kad paskambinsime penktadienį. Ir žmonės laukia, jie nori“, – sakė viena iš kepyklos „Laimės skonis“ įkūrėjų Inga Jakovleva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sako, jog nuotaikos – jau dabar šventinės. O kai norisi švęsti, gyventojai nekreipia dėmesio nei į infliaciją, nei į didesnes palūkanas.

„Užsakymų krepšelis mažesnis, bet kai paskaičiavau, tai vidutinis užsakymų krepšelis yra apie 40–50 eurų. Ir nė iš vieno kliento negirdėjau, kad gal pataupysiu, gal mažiau užsisakysiu“, – kalbėjo I. Jakovleva.

„Pricer.lt skaičiuoja, kad šiemet dėl aukštų maisto kainų gyventojai Velykų stalui išleis maždaug penktadaliu daugiau nei pernai. Tad šių metų Velykas galima vadinti brangiausiomis bent per pastarąjį dešimtmetį.

„Retrospektyviai žiūrint mes matėme kainų šuoliukus kažkur 2015–2016 metais. Bet palyginus su tuo, kas yra dabar, tada, pavadinkime, buvo tik pasvyravimai“, – komentavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

„Jeigu lygintume Kalėdas su Velykomis, tai pastaroji šventė simboliškai yra pigesnė nei Kalėdos“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

„Pricer.lt“ skaičiuoja, kad pigiausių maisto produktų krepšelis kovą brango dar pusantro euro, arba beveik 2 proc. Pernai tuo pačiu metu tas pats krepšelis kainavo beveik 15 eurų pigiau. Nepaisant to, šventiniam apsipirkimui tai esą neatsilieps.

Šventinis apsipirkimas bus geras, nes lietuviai mėgsta švęsti šventes ir nori prieš gimines pasirodyti. Tą didesnį taupymą mes pamatysime po švenčių.

 

„Šventinis apsipirkimas bus geras, nes lietuviai mėgsta švęsti šventes ir nori prieš gimines pasirodyti, kad viskas tvarkoje, viskas puiku. Tą didesnį taupymą mes pamatysime po švenčių“, – prognozavo P. Čepkauskas.

Ir didieji prekybos tinklai sako nematantys jokių taupymo ženklų.

„Jeigu palygintume praeitų metų vasarį su šių metų, tai pagal nupirktą kiekį pirkimas nesumažėjo, beveik vienodas“, – konstatavo D. Dundulis.

„Žmonės tikrai kreipia dėmesį į kainą, tačiau matome, kad velykiniu laikotarpiu jie leidžia sau išleisti daugiau“, – kalbėjo „Maxima“ Šviežio ir šaldyto maisto pirkimo skyriaus vadovas Algirdas Bieliūnas.

„Kadangi mūsų šeima nedidelė, tai mes savęs labai neribosime, netaupysime. Leisime sau išsikepti jautienos kepsniukų, standartiškai dar – kiaušiniai, šaltiena. Manau, keturių asmenų šeimai tilpti į maždaug 150 eurų sumą yra labai prabangu“, – sakė gatvėje užkalbinta praeivė.

„Tikrai neskaičiuojame, kiek reikia, tiek ir nusiperkame, kad užtektų visiems“, – porino kita pašnekovė.

Likus mažiau nei savaitei iki Velykų, prekybininkai sako jaučiantys pirkėjų aktyvumą. Vis dėlto didžioji dalis į parduotuves sulėks tradiciškai – paskutinę dieną. Tiesa, apsipirkti suskubusiems tik paskutinę dieną gali kilti keblumų. LNK jau anksčiau pasakojo apie baltų kiaušinių deficitą. Ukraina buvo pagrindinė baltų kiaušinių ir paukščių pašarų tiekėja. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, ūkiai drastiškai sumažėjo. Tiekėjai nebesugeba patenkinti poreikio, o rasti naujus tiekėjus sudėtinga.

Rytas su puodeliu kavos, diena ispanų kalbos mokykloje ir vakarai šiltoje ir saulėtoje Ispanijoje – taip dabar gyvena lietuvė Elžbieta.

„Supratau, kad reikia veikti, keisti gyvenimą, nes gali atsitikti bet kas, kiekvieną dieną mes nežinome, kas mūsų laukia rytoj. COVID-19 mane paveikė ir nusprendžiau, kad reikia greičiau siekti savo tikslų ir svajonių“, – sakė ispanų kalbos mokyklos vadovė Elžbieta Blinova.

Siekti svajonių Ispanijoje Elžbieta pasiryžo su dukra, prieš tai susirinkusi visas santaupas ir palikusi manikiūrininkės darbą Lietuvoje. Saulėtame krašte moteris nagų daugiau nelakuoja, o moko tautiečius ispanų kalbos.

„Norėjau visiškai pakeisti savo gyvenimą. Būti nepriklausoma, dirbti sau, turėti savo grafiką“, – savo pasirikimą argumentavo Elžbieta.

COVID-19 mane paveikė ir nusprendžiau, kad reikia greičiau siekti savo tikslų ir svajonių.

Lietuvoje nebesutiksi ir Skirmanto – jis vieną dieną dirba ir keliauja Kalifornijoje, kitą – visiškai kitame pasaulio kampe. Kaip ir Elžbietai, Skirmantui įtakos padarė COVID-19. Dabar dirba ir keliauja nebe vienas.

„Dirbu iš paplūdimio, namelio kalnuose. Anksčiau tai teko daryti vienam, po COVID-19 atsirado daugiau bendraminčių, su kuriais galima dalytis šiomis patirtimis“, – teigė verslo konsultantas Skirmantas Steiblys.

Daugelis jaunų žmonių pakeitė požiūrį ne tik į darbą, keliones, bet ir pradėjo mėgautis šia akimirka, nepaisydami finansinių padarinių. Taupo mažiau, o išleidžia daugiau.

Amerikiečių investicinio fondo atliktas tyrimas parodė, kad 45 proc. 18–35 metų žmonių nebemato prasmės taupyti, o 55 proc. teigia atidėję pensijos planavimą.

„Tyrimo atskleista situacija tikrai paradoksali. Net šeši iš dešimties, arba 60 proc., jaunimo net nepradėjo kaupti pensijai ir nekaupia“, – sakė „Luminor“ investicijų valdymo vadovė Loreta Načajienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasirodo, dalį jaunų žmonių keisti požiūrį į finansus paskatino didelis neapibrėžtumas: koronaviruso pandemija, nerimas dėl klimato kaitos, Rusijos karas Ukrainoje, politinis nestabilumas, sparčiai didėjanti infliacija, milžiniškos būsto kainos ir svyruojančios akcijų rinkos.

„Žmonės, patirdami krizinius momentus, išgyveno daug įtampos, streso ir prisiverčia ką nors keisti. Vieni keičia įsitikinimus: jei anksčiau norėjo investuoti į namus, automobilį, dabar daugiau investuoja į šeimą ir draugus“, – pastebėjo psichologė Ugnė Juodytė.

Dabar matome, kad jeigu jaunas, darbingo amžiaus žmogus atsisako kaupti antroje pensijų pakopoje, apie trečdaliu sumažina ateities pensiją.

Prieš taupymą nukreipta nuotaika plinta jau ir internete. 2 mln. gerbėjų socialiniame tinkle turintis amerikietis aiškina nematantis prasmės taupyti, nes dolerio perkamoji galia artėja prie nulio. Ministrė aiškina, kad nustojęs kaupti Lietuvos jaunimas rizikuoja senatvėje skursti.

„Dabar matome, kad jeigu jaunas, darbingo amžiaus žmogus atsisako kaupti antroje pensijų pakopoje, apie trečdaliu sumažina ateities pensiją“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Bankininkė sako, kad atsitokėję jauni žmonės dar gali spėti įšokti į traukinį ir pasirūpinti oria senatve.

„Jeigu 25 metų pradeda taupyti po 50 eurų į trečią pakopą, tikėtina, kad iki pensijos jis sutaupys net 100 tūkst. Jei tai pradeda daryti vėliau – 35-erių, – sukaupta suma bus perpus mažesnė“, – pažymėjo L.Načajienė.

Atrodo, jokia karta neišvengia apokaliptinio žvilgsnio į gyvenimą, per Didžiąją depresiją daugelis žmonių prarado pasitikėjimą bankais. Šaltojo karo įkarštyje, bijodami branduolinio karo, žmonės nustojo planuoti ateitį, o per 2008 m. finansų krizę daugeliui taupymas būstui pasidarė beprasmis.

„Pinigai yra energija, kaip ir viskas, kas mus supa, todėl kuo daugiau atiduodi energijos, tuo daugiau jos grįžta pas tave“, – teigė E.Blinova.

Prieš įsigydami naują telefoną, pirkėjai informacijos pirmiausiai ieško per „Google“ paieškoje. Tokius rezultatus atskleidė rinkos tyrimų bendrovės GFK atliktas tyrimas.

„Naujai įrangai įsigyti Lietuvos gyventojai šiuo metu skiria daugiau lėšų nei bet kada iki šiol. Populiarėjant brangesniems įrenginiams, auga tendencija už įsigyjamas technologijas mokėti dalimis. Technologijos tobulėja taip sparčiai, kad pirkti nepažangius įrenginius tiesiog neapsimoka. Pavyzdžiui, televizorių klientai keičia vidutiniškai kas 5–6 metus. Todėl šiandien įsigydami brangesnius įrenginius jie perka ateities technologiją ir taip užsitikrina, kad geriausia TV žiūrėjimo patirtimi galės mėgautis ir ateityje“, – sako „Teo“ ir „Omnitel“ privačių klientų padalinio vadovas Norbertas Žioba.

Itin ryškus pokytis per metus įvyko televizorių rinkoje – ženkliai išaugo didesnės įstrižainės, didžiausios raiškos televizorių paklausa. Paskutinį šių metų ketvirtį pirmą kartą itin didelės raiškos „Ultra HD (4K)“ televizorių buvo nupirkta daugiau nei mažesnės raiškos „Full HD“ televizorių. Labiausiai augo 50 colių įstrižainės ir didesnių televizorių paklausa.

Matoma tendencija, kad senus televizorius į naujus keičiantys žmonės beveik visais atvejais renkasi didesnių įstrižainių ekranus, leidžiančius žiūrėti itin aukštos kokybės vaizdo turinį. Nors Lietuvoje vis dar vyrauja 22–43 colių įstrižainės televizoriai, pagal įsigyjamų televizorių įstrižainių dydį Lietuva vejasi Skandinavijos šalis, kur šiuo metu populiariausi 50 colių įstrižainės ir didesni televizoriai.

Dėl geresnių savybių

„Ultra HD“ raiškos televizorių populiarumą lemia sparčiai auganti itin didelės (4K) raiškos turinio pasiūla. Tokios kokybės vaizdo turinį galima populiariausiose internetinių transliacijų platformose, tokiose kaip „YouTube“ ir „Netflix“. Tokią raišką jau palaiko ir naujos žaidimų konsolės, o 4K raiškos vaizdus fiksuoja naujausi išmanieji telefonai. Be to, naudojami inovatyvūs vaizdo konversijos sprendimai „Ultra HD“ televizoriams leidžia kur kas geriau atkurti ir mažesnės raiškos vaizdus.

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų mobilų telefoną keičia bent kartą per dvejus metus, rodo GFK atlikta pirkėjų apklausa. 70 proc. apklaustųjų naujam telefonui įsigyti yra pasiryžę skirti 200 eurų ir daugiau. Į klausimą, dėl kokių priežasčių dažniausiai keičia telefoną, beveik pusė apklaustųjų paminėjo norą turėti telefoną su geresnėmis savybėmis, o 36  proc. telefoną ryžtasi keisti dėl naujų galimybių, kurių neturėjo prieš tai turėtas įrenginys.