Atskleidė „visą tiesą“
Tris mėnesius mūsų šalies žmonės sekė žinias, nuoširdžiai tikėdamiesi Mykolo atsiradimo. Kasdien viltis, kad paauglys atsiras gyvas, seko, kartu augo lavina klausimų.
Labiausiai laukta atsakymo, kas ir kodėl galėjo „pasistengti“, kad vaikinas dingtų.
Nemažas būrys savanorių leidosi į paieškas. Internetas mirgėjo tikromis žiniomis ir gandais.
Gegužės 1-ąją pranešta, kad 15-mečio kūnas rastas Neryje, gerokai atokiau nuo sostinės.
Nors praėjo daugiau kaip mėnuo, paskutinės valandos prieš paauglio dingimą vis dar kelia klausimų, laukiama žinių ir apie kitas jo žūties aplinkybes.
Tarp daugybės straipsnių, skelbiamų internete, akį patraukė ir portalo „Delfi“ logotipu pažymėtas tekstas su šio portalo žurnalistės, daug rašiusios apie minėtą tragediją, vardu bei pavarde.
Publikacijos pavadinimas vertė skaityti, ką gi atskleidė policininkai, tiriantys šią nelaimę.
„Kraupi tiesa: nuodugnaus tyrimo metu išaiškėjo naujos 15-mečio Mykolo mirties aplinkybės ir priežastys, sulaikytas įtariamasis, pasisavinęs galimai nepilnamečio turtą“ – tokia antraštė glumino. Ir ne tik dėl nevartotino žodžio „galimai“.
Kilo klausimas, ar nepilnametis turėjo kažkokį turtą, kurį pasisavinti norėjęs žmogus jį nužudė?
Įvardijo įtariamojo pavardę
Dar daugiau abejonių kelia prierašas prie pavadinimo mažesnėmis raudonomis raidėmis: „Žmonės jau pradėjo pelnytis“.
Toliau tame pačiame tekste dėstoma, kad tirdami Mykolo dingimo aplinkybes pareigūnai ėmėsi tirti vaikino kompiuterio duomenis bei mobiliojo ryšio telefono susirašinėjimų ir skambučių išklotines.
Toliau dėstoma istorija, neva 15-metis Mykolas susirašinėjo su kažkokiu 24 metų vaikinu, kuris tekste įvardijamas inicialais. Esą tai buvęs paauglio vaikystės draugas.
Rašinyje teigiama, kad šis asmuo ir nukreipė tyrėjus netikėta linkme. Po pokalbio su neįvardintu asmeniu, pasak rašinio, policininkai sulaikė kažkokį 28 metų asmenį, paskelbtas pastarojo vardas ir pavardė.
Beje, interneto platybėse asmens su tokiu vardu ir pavarde rasti nepavyko.
Teigiama, kad būtent šis vyras įtariamas paauglio nužudymu.
Toliau dėstoma, kad 15-metis Mykolas savo vyresnį draugą prašė užsiregistruoti tam tikroje platformoje, kuri užsiima prekyba nafta. Esą pats jis to daryti negalėjo, nes buvo nepilnametis, o projekte gali dalyvauti tik 18 metų sulaukę asmenys.
Pasak teksto, vyresnis paauglio bičiulis baiminosi nemalonumų, todėl pasiūlė supažindinti Mykolą su 28-erių pažįstamu vyru. Jo vardu esą paauglys ir investavo vos porą šimtų eurų, o dirbtinis intelektas, pasinaudodamas kainų kritimais naftos biržoje, labai greitai uždirbo jam milžinišką sumą.
Tekste teigiama, kad Mykolas dingo tą dieną, kai buvo nusprendęs susitikti su asmeniu, kurio vardu registravosi platformoje. Pasak straipsnio, paauglys norėjo išsigryninti uždirbtus pinigus ir aptarti, kurią dalį jų norėtų gauti suaugęs jo partneris.
Kuriam laikui prieš dingstant Mykolui, jo vyresnis bičiulis esą gavo iš jo vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas pinigų pervedimas iš minėtos platformos į suaugusio asmens sąskaitą.
Prirašė net komentarų
Visame tekste investavimo platformos pavadinimas skelbiamas pabrėžiant jį kita spalva.
Kuo toliau, tuo labiau nukrypstama nuo dingusio paauglio istorijos, vis detaliau aprašant, kaip reikia investuoti, kaip galima įsitikinti, kad sąskaitoje pinigai auga, o galiausiai pateikiama žinia, kad pasisavinti investuotojo uždirbtų pinigų niekas kitas negali.
Tada jau nelieka abejonių, kad visas tekstas nuo pradžios iki pabaigos – apgavystė, kuria siekiama pirmiausiai patraukti skaitytojo dėmesį, o netrukus ir suvilioti investavimo galimybėmis.
Nuotraukos su menama paauglio investavimo išklotine yra dar vienas būdas įtikinti skaitytojus informacijos tikrumu.
Toliau pateikiamas grafikas, rodantis, kaip kinta naftos produktų kainos, aiškinama, kaip investuotojai laimi iš kainų šuolių.
Menama straipsnio autorė pateikia detales pokalbio su devyneriais metais vyresnio Mykolo draugu. Jis esą taip pat ėmėsi investuoti ir ketina sukaupti sumą, kurią žudikas siekė pasisavinti, ir visus šiuos pinigus perduoti žuvusio paauglio tėvams.
Esą vaikinas per dvi savaites uždirbo pusę žuvusio bičiulio sukauptos sumos, o po to aukosiąs Ukrainai ir vaikų namams.
Tekste yra ir fotomontažas, kuriame ukrainietis karys su vėliava ir telefono ekranas, rodantis esą sukauptus pinigus investavimo platformoje.
Toliau skelbiama detali instrukcija, kaip registruotis ir kaip investuoti.
Straipsnio pabaigoje – kelių žmonių komentarai. Kad būtų įtikinamiau, vienas komentatorius abejoja reikalo tikrumu, visi kiti giria būdą pelnytis investuojant.
Kasdienybė: pataisos namuose kalintys sukčiai ne tik apgaudinėja naiviuosius kalbėdami apie avariją patyrusius giminaičius, bet savo veikoms pasitelkia ir išmaniąsias technologijas. Vytauto Petriko nuotr.
Gijos veda į Islandiją
Straipsnio tekstas parašytas gana raštingai, gramatinių ir skyrybos klaidų yra, bet nedaug, todėl jos nerėžia akies ir neleidžia pirmąją skaitymo akimirką įtarti klastos.
„Delfi“ dizainas nukopijuotas beveik tobulai. Tik atidžiau pastudijavus galima įtarti, kad tai nėra tikrojo portalo tekstas.
Kasdien atsidarant šį tekstą, jo paskelbimo data keičiasi, tai yra rodoma vakarykštė diena, taip sukuriama jo aktualumo iliuzija.
Vis dėlto publikuojamas fotomontažas taip pat turėjo sukelti abejonių akylesniam skaitytojui. Vienoje dalyje – policininkai, vedantys pusamžį vyrą, kitoje – narai, iš vandens keliantys kažkokį objektą, visai nepanašų į žmogų, veikiau tai – gelbėjimo pratybų vaizdas.
Teksto stilius labai primena dirbtinio intelekto darbą, mažiau išprususiam skaitytojui įtarimų nesukeltų.
Labiausiai klastotę išduoda teksto nuoroda, bet ne kiekvienas skaitytojas į tokį dalyką kreipia dėmesį.
Atidžiau pasidomėjus aiškėja, kad domenas, iš kurio skelbiamas tekstas, registruotas Islandijoje, skelbiamas ir telefono numeris.
Internete žmonės dalijasi, kad iš šio telefono numerio sulaukiantys apgaulingų, keistų skambučių.
Per „Facebook“ nuolat randame nuorodas į „Delfi“, atsidarius jas vaizdas visiškai kaip tikras, net autorystė tikro mūsų žurnalisto.
Paprastai tyrimas stabdomas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų teigimu, sukčiai sugalvoja vis naujesnių būdų pritraukti aukas.
Yra buvę, kai pasirodydavo straipsnių apie galimybę užsidirbti investuojant, o juose pasinaudojama žymių žmonių vardais ir nuotraukomis. Dažniausiai tai būdavo kalba apie investavimą į kriptovaliutas per investavimo platformą.
Žmonės patikėdavo, imdavo investuoti, o jų „užauginti“ pinigai vieną dieną dingdavo.
Kai prasidėdavo pretenzijos, tas žinomas asmuo, kurio vaizdu būdavo pasinaudojama, tikindavo nieko apie tai nežinantis ir niekada nieko panašaus nėra apie investavimą pasakęs.
„Dažniausiai panašiose bylose galai nueina į užsienį, ypač tokias valstybes, kur neveikia Interpolas“, – teigė nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko pavaduotojas Jurijus Domnenko.
Svarstydamas apie aprašytąjį atvejį pareigūnas kalbėjo, kad pirmiausia į policiją galėtų kreiptis žmogus, kuris, patikėjęs straipsniu, būtų nukentėjęs finansiškai.
„Kol kas galima būtų įžvelgti tik straipsnio autorės tapatybės pasisavinimą. Mūsų įstatymuose tapatybės vagystė nėra vertinama kaip nusikaltimas, nors kai kuriose šalyse už tai baudžiama. Jei pavogęs tapatybę asmuo ką nors šmeižia, dar reikėtų pasiaiškinti, ar gresia baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Žmogus, kurio duomenimis pasinaudota, gali kreiptis dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Nenuostabu, kad tokiais, kaip minima, atvejais naudojamas dirbtinis intelektas, jo kuriamo teksto stilius gali būti beveik be gramatinių klaidų, o ir stilius beveik nešlubuoja“, – kalbėjo pareigūnas.
Kai policijai nepavyksta gauti atsakymo į įtariamiesiems išsiųstus klausimus, tenka konstatuoti, kad tyrimas stabdomas.
Interviu, kurio nebuvo
„Delfi“ vyriausiosios redaktorės pirmasis pavaduotojas Kęstutis Cemnolonskis atviravo, kad portalo vardu sukčiai naudojosi jau daugybę kartų.
„Per „Facebook“ nuolat randame nuorodas į „Delfi“, atsidarius jas vaizdas visiškai kaip tikras, net autorystė tikro mūsų žurnalisto. Skaitai, o ten, pasirodo, visiškai apgaulingas interviu su kokiu nors A. Mamontovu, kaip jis investuoja į kriptovaliutas“, – įtarimą, kad portalo vardu naudojasi sukčiai, patvirtino K. Cemnolonskis.
Jis pasakojo, kad tokiu atveju kreipiasi į „Facebook“, prašydami panaikinti tokią nuorodą.
Vis dėlto K. Cemnolonskis bandymus naikinti melagingas nuorodas pavadino Sizifo darbu, nes po kelių dienų, kai toks tekstas panaikinamas, atsiranda kitų. Gerai veikiančio mechanizmo, kaip kovoti su panašiais dalykais, portalo darbuotojai neturi.
„Čia yra klasikinis pavyzdys, kai paimama tikra naujiena ir sukuriamas „feikas“. Kažką bandysime padaryti“, – teigė vyriausiosios redaktorės pirmasis pavaduotojas.
