Dalis šių iššvaistytų lėšų buvo skiriamos apmokėti dirbtinai išpūstoms personalo išlaikymo sąnaudoms nuotolinių išteklių valdymo paslaugų vystymo projektuose, nurodoma ataskaitoje.

Buvo pateiktas ir kitas pavyzdys, kuomet finansinė pagalba, skirta smulkiam ir vidutiniam verslui Čekijoje, Italijoje ir Lenkijoje taip pat atiteko žmonėms, neatitinkantiems reikalavimų, pranešė kontrolieriai.

2015 metų ataskaitą išleidusių Europos Audito Rūmų prezidentas Klausas-Heineris Lehne (Klausas-Heineris Lenė) sakė, kad europiečiai prarado pasitikėjimą ES institucijomis dėl Bendrijos ekonomiką užklupusių problemų, migrantų krizės ir Didžiosios Britanijos sprendimo palikti 28 valstybių bloką.

„Ateinančiais mėnesiais ir metais didžiausias ES iššūkis bus atgauti prarastą pasitikėjimą“, – sakė K.-H. Lehne per ataskaitos pristatymą. Jis pabrėžė, kad itin gera pradžia būtų užtikrinti tinkamesnį lėšų panaudojimą.

„Žmonės negali pradėti pasitikėti mumis, jeigu jie netiki, kad tinkamai tvarkome savo pinigus“, – sakė K.-H. Lehne.

Ataskaitoje teigiama, kad vadinamasis išlaidų klaidų lygis 2015 metais šiek tiek sumažėjo (3,8 proc.) – iki 145,2 mlrd. eurų ES biudžete. Vis dėlto jis yra didesnis nei leidžiamas 2,2 proc. lygis.

Visgi šie rezultatai yra geresni nei 2014 metais, kuomet buvo apskaičiuota, kad buvo netinkamai išleista 6,3 mlrd. eurų.

Ataskaitoje sakoma, kad šie skaičiai nenurodo sukčiavimo, neefektyvumo ar švaistymo, tačiau tokia pinigų suma neturėjo būti išmokėta visiškai neatitinkantiems ES taisyklių reikalams.

Bendrijos išlaidos, kurias valdo Briuselis ir šalys narės, pasižymėjo tokiu pačiu klaidų lygiu, kaip ir projektai tiesiogiai valdomi Europos Komisijos (EK), aukščiausiosios ES vykdomosios valdžios institucijos, sakoma ataskaitoje.

Bendras ES biudžetas sudaro apie 1 proc. bendrų nacionalinių Bendrijos narių pajamų ir apie 2 proc. visų šalių narių viešųjų išlaidų, rašoma dokumente.

ES išlaidos sudaro apie 285 eurų kiekvienam iš 500 mln. gyventojų turinčios Bendrijos piliečiui.