Apie tai VMVT inspektoriai informavo savivaldybę ir policiją.

Pasak pranešimo, patikrinus darželius, pagalbinėse, maistui nepritaikytose laikyti patalpose, aptikta šaldytos paukštienos, šaldytų uogų, konservuotų, raugintų daržovių, įvairių kruopų, pieno produktų, aliejaus, sulčių, pagamintų viešojo maitinimo patiekalų, lašišos ir jos pusgaminių.

Maistas rastas tarp įvairių pašalinių daiktų. Inspektoriai taip pat nustatė, kad vaikams į porcijas buvo dedama mažiau nei numatyta žaliavinių produktų. Patikrinimo metu aptikta ir produktų su pasibaigusiu galiojimu.

Vaikų maitinimas darželiuose turi atitikti griežtus reikalavimus dėl produktų asortimento, maistingumo, energinės vertės, gamybos būdo, patiekalų įvairovės, pritaikyto maitinimo ir panašiai.

„Vaikų maitinimas darželiuose turi atitikti griežtus reikalavimus dėl produktų asortimento, maistingumo, energinės vertės, gamybos būdo, patiekalų įvairovės, pritaikyto maitinimo ir panašiai. Juk su tuo tiesiogiai susijusi vaikų sveikata“, – pranešime cituojamas VMVT Marijampolės departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.

Anot jo, įtarimai dėl galimai nesąžiningų darbuotojų veiksmų Marijampolės apskrityje, gavus vartotojų skundus, kartojasi, tačiau tikimasi, kad paviešinti atvejai „sudrausmins kitas vaikus maitinančias įstaigas“.

Prieš kelias savaites VMVT inspektoriai Vilkaviškio rajono Didvyžių socialinės globos namų skydinėje aptiko virš 300 kilogramų iš globotinių galimai pasisavintų maisto produktų. Tarp nustatytų pažeidimų taip pat pranešta, kad diabetu sergantys globotiniai neturėjo specialaus meniu, buvo maitinami kaip ir visi.

VMVT ragina maitinimo organizatorius aktyviau stebėti ir kontroliuoti vaikų maitinimo procesą, o pastebėjus panašaus pobūdžio pažeidimus apie tai informuoti tarnybą trumpuoju numeriu 1879.

Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Pasvalio rajono savivaldybės, VMVT ir policijos atstovams vykdant teismo nutartį patikrintose patalpose Pasvalio rajone rasti tinkamai neprižiūrėti 53 augintiniai: 39 katės ir 14 šunų, visi jie perduoti laikiniesiems gyvūnų globėjams.

Patikrinimo metu paimtas sunkiai sirgęs šuo jam teikiant būtinąją pagalbą veterinarijos klinikoje nugaišo.

„Patikrinimo metu konstatuota, kad gyvūnai laikyti visiškai netinkamomis sąlygomis, keliančiomis grėsmę jų sveikatai ir gerovei. Gyvūnai nesterilizuoti, todėl jų skaičius nuolat didėjo“, – sakoma pranešime.

Anot VMVT, gyvūnai buvo nepakankamai šerti ir girdyti. Laikytoja kačių šėrimui neturėjo pašaro, šunų šėrimui – šiek tiek. Įvertinta, kad laikymo sąlygos neatitiko net būtiniausių gyvūnų poreikių, jiems nesuteikta privaloma veterinarinė priežiūra,

„Gyvūnai neskiepyti nuo pasiutligės, jiems profilaktiškai nesuduoti vaistai nuo vidaus ir išorės parazitų, sergantiems gyvūnams neteiktas veterinarinis gydymas, todėl kai kuriems grėsė žūtis. Dalis kačių buvo užsikrėtusios parazitais, turėjo akivaizdžių odos, akių pažeidimų. Patikrinimo metu paimtas sunkiai sirgęs šuo jam teikiant būtinąją pagalbą veterinarijos klinikoje nugaišo“, – skelbia tarnyba.

VMVT pabrėžia, kad gyvūnų laikymas neužtikrinant jų fiziologinių poreikių, nepakankamai šeriant, negydant, kai tai būtina, ir kiti veiksmai, galintys sukelti gyvūnams skausmą, kančią ar net jų žūtį, priskiriami žiauriam elgesiui su gyvūnais.

Pašiurpino ir patalpos

Vaikų dienos centre "Neveronys" veiklą vykdo viešoji įstaiga "Juventa". Portalui kauno.diena.lt Vilma pasakojo, kad čia dirbusi nuo šių metų sausio pabaigos iki rugpjūčio, kai, neapsikentusi nepavydėtinų darbo sąlygų, nusprendė nutraukti sutartį ir iškelti į viešumą problemas dėl antisanitarinių sąlygų patalpose ir naudojamų pasibaigusio galiojimo maisto produktų.

"Panašu, kad patalpose, kur dabar veikia vaikų dienos centras, anksčiau buvo alaus baras. Mano nuomone, ši vieta visai nepritaikyta vaikams – žiemą labai šalome, nes patalpa buvo šildoma tik karštą orą skleidžiančiu kondicionieriumi. Aplinkoje gausu pelėsio, skleidžiančio nemalonų kvapą. Su vaikais radome ir pelių ekskrementų bei driežų – sąlygos nepavydėtinos", – pasakojo buvusi vaikų dienos centro darbuotoja.

Buvusi darbuotoja teigia, kad patalpose gausu pelėsio, skleidžiančio nemalonų kvapą, ir netvarkos. (Skaitytojos asmeninio archyvo nuotr.)

Ji tikino ne kartą siūliusi vaikų dienos centro direktorei savo pagalbą, padėti išnaikinti iš patalpų pelėsį, tačiau parodyta iniciatyva ši esą nė nesusidomėjo.

Gaunamų įvairių maisto produktų kokybė taip pat pasirodė esanti nepavydėtina – daugelio iš jų tinkamumo vartoti terminas esą būdavo pasibaigęs. Tad patiekalus dienos centro vaikams, Vilma teigė ruošdavusi namie, naudodama asmeninius maisto produktus.

"Pasenusius produktus, kuriuos atveždavo vadovė, iškart išmesdavau. Ilgesnis galiojimo terminas būdavo tik vištienos krūtinėlių. Tad parsinešusi jas namo, ruošdavau neatlygintinai naudodama asmeninius maisto produktus. Nors vadovė žadėdavo, bet niekada man už tai nesumokėdavo. Maža to, ir atlyginimą išmokėti nuolat vėluodavo dėl esą laiku negaunamo finansavimo. Prisimenu, vieną kartą, tikriausiai per klaidą, algą į mano sąskaitą pervedė du kartus. Pinigus pasilikau kaip kompensaciją už minėtą papildomą darbą. Vadovė, žinoma, buvo tuo nepatenkinta", – atviravo moteris.

Sulaukdavo seklių

"Kai aš ir mano vaikai pradėjome dažnai sirgti nuo patalpose išplitusio pelėsio, direktorei tai tikriausiai nepatiko. Mane pasiekė net žinios, kad dienos centrą lankančių vaikų nelydėdavau į renginius. Nors turiu netgi nuotraukas su jais iš visų išvykų, kuriose kartu dalyvavome", – apmaudo neslėpė buvusi darbuotoja.

Vasarą situacija, pasak jos, dar labiau pašlijo. Liepos mėnesį, kai mieste vyko dviejų savaičių trukmės stovykla vaikams, Vilma pasakoja vaikų dienos centre likusi viena, nes jos kolegei liepta išvykti talkinti stovykloje. Tuo metu esą ėmė dėtis keisti dalykai – vaikų mamos, kurios niekada anksčiau neužsukdavo į dienos centrą, ėmė čia lankytis ir tikrinti, ar įstaiga veikia.

Aplinkoje gausu pelėsio, skleidžiančio nemalonų kvapą. Su vaikais radome ir pelių ekskrementų bei driežų – sąlygos nepavydėtinos

"Iš tiesų, manęs nenustebino, nes apie tai, kad vadovė tikrindavo ir kitas buvusias savo darbuotojas, jau buvau girdėjusi anksčiau", – teigė moteris.

Įtaria klastą

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su vaikų dienos centro "Neveronys" direktore Romualda Edita Naučiuviene, ši tikino, kad VMVT specialistus į įstaigą rugpjūtį iškvietusi buvusi darbuotoja esą pati paliko netvarką patalpose.

Pasiteiravus apie maisto produktus su pasibaigusiu galiojimo terminu, kuriuos aptiko VMVT specialistai, moteris užsiminė mananti, kad Vilma kruopščiai suplanavo klastą, kai liepos mėnesį vaikų dienos centras buvo paliktas jos priežiūrai, nes mieste vyko jau minėta dviejų savaičių dienos stovykla vaikams.

"Per šį laiką ji tikriausiai viską paruošė. Gal maisto produktus su pasibaigusiu galiojimu atsinešė iš savo namų, nežinau. Taip, VMVT specialistai šaldiklyje rado dešrelių su pasibaigusiu galiojimo terminu. Bet lygiai taip pat pamatė ir neplautų indų bei patalpose primėtytų šiukšlių. O juk tuomet dirbo ji viena", – tikino vaikų dienos centro vadovė.

Gaunamų įvairių maisto produktų kokybė pasirodė esanti nepavydėtina – daugelio iš jų tinkamumo vartoti terminas esą būdavo pasibaigęs. (Skaitytojos asmeninio archyvo nuotr.)

Ar ruošė maistą namuose?

Pasak jos, maisto produktus įstaigai tiekia įvairios organizacijos, tarp kurių ir "Maisto bankas". Iš pastarojo esą gaunami maisto produktai, kuriems iki galiojimo termino pabaigos būna likusi viena diena. Tačiau jie esą visada sunaudojami iš karto.

"Kadangi vaikų dienos centre, kurio patalpas nuomojamės iš bendrovės "Neveresta", neturime galimybės gaminti maisto, dažniausiai duodavome vaikams dešrelių, kurias patys pirkdavome. Taip pat kepsnių, bandelių ir kitų pusgaminių, kuriuos reikėdavo tik pašildyti", – detalizavo vadovė.

Paklausta, ar buvusiai darbuotojai buvo patikėta namuose ruošti maistą vaikams, R.E.Naučiuvienė tikino nežinanti, ar taip tikrai būdavo. O, jei ir būdavo, tai esą tik pačios buvusios darbuotojos iniciatyva, bet ne paliepimu.

"Dienos centrą lankantys vaikai – iš sunkiai besiverčiančių šeimų, tad gauna maisto davinius. Juos gaudavo ir Vilma. Tad, jei ir gamindavo ką nors namie, tai tikrai ne iš asmeninio naudojimo produktų ", – tvirtino moteris.

Darbo inspekcijos akiratyje

Pasiteiravus, ar tarp įstaigos vadovės ir buvusios darbuotojos pasitaikydavo nesantaikos kibirkščių, R.E.Načiuvienė tikino priekaištų ar pretenzijų iš Vilmos nesulaukdavusi.

"Kadangi liepos mėnesį, kai vyko dviejų savaičių stovykla mieste, pastebėta, kad Vilma dvi dienas nebuvo atėjusi į darbą. Už tokį elgesį ji gavo įspėjimą. Tada ji atėjo ir atnešė man saldainių bei kitai darbuotojai girdint padėkojo už suteiktą arti namų esančią darbo vietą. Po dviejų savaičių buvusi darbuotoja kreipėsi į VMVT specialistus su skundu, o po to informavo mane, kad nori išeiti iš darbo. Be to, rugsėjo 30 d. man teks dalyvauti Valstybinės darbo inspekcijos posėdyje, nes ji pareiškė priekaištus dėl neteisingai apskaičiuotos atostoginių pinigų sumos. Tačiau atstovams aš viską paaiškinau", – aiškino vadovė.

Aptiko pažeidimų

Kaip portalui kauno.diena.lt patvirtino Kauno VMVT atstovai, neplaninis patikrinimas gavus pranešimą apie galimus pažeidimus vaikų dienos centre, Kertupio g., buvo atliktas rugpjūčio 23 d.

"Patikrinimo metu nustatyta, kad įstaiga vykdo veiklą neturėdama Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Be to, maisto tvarkymo patalpose rasta maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę, nustatyta higienos neatitikimų", – teigė Kauno VMVT vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Danguolė Grigalevičienė.

Kauno VMVT sprendimu įstaigai uždrausta naudoti maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę. Taip pat nurodyta sudaryti tinkamas sąlygas maistui tvarkyti ir parengti dokumentus Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimui gauti. Dėl nustatytų pažeidimų įstaigos "Juventa", atstovaujančios vaikų dienos centrui "Neveronys", vadovei surašytas Administracinio nusižengimo protokolas, skirta piniginė bauda.

Skaitytojos asmeninio archyvo nuotr.

Akylai stebės specialistai

"Įstaigos direktorė rugsėjo 5 d. informavo Kauno VMVT, kad vaikų dienos centre vaikai nebus maitinami, kol nebus gautas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Tokiu atveju, jei bus gauti dokumentai dėl Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo, Kauno VMVT specialistai atliks neplaninį patikrinimą", – užsiminė VMVT Maisto produktų inspektorė.

Neveronių vaikų dienos centre praėjusią savaitę apsilankęs "Kauno dienos" fotožurnalistas, apžiūrėjęs erdves, pasakojo akį rėžiančios netvarkos čia neaptikęs. Taip pat nebuvo juntamas ir pelėsių kvapas, patalpos – išvėdintos. Pravėrus šaldytuvą, jo viduje nerasta jokių maisto produktų. Kaip paaiškino apsilankymo metu buvusios dvi moterys, taip yra todėl, kad negautas jau minėto Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas.

Specialūs reikalavimai – ateityje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais (SADM) duomenimis, ministerija, norėdama plėsti vaikų dienos centrų tinklą ir jų veiklą, prisideda prie šių paslaugų plėtros valstybės biudžeto lėšomis, kurias paskirsto konkurso tvarka.

"SADM konkurso tvarka vaikų dienos užimtumo centrui "Neveronys" 2019 m. skyrė 15 944 eurus. Teikiant paraišką ir dokumentus dėl vaikų dienos centrų veiklos projektų finansavimo, prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis nekilnojamuoju turtu, patalpomis, kuriose planuojama vykdyti veiklas", – teigė SADM Komunikacijos skyriaus patarėja Milda Levandraitytė.

Pasak jos, iki šiol privalomi reikalavimai vaikų dienos centrų patalpoms nėra keliami. Tačiau SADM, siekdama, kad vaikų dienos centruose būtų teikiamos kokybiškos paslaugos, šiuo metu rengia teisės aktų projektus, kuriuose bus nustatyti privalomi reikalavimai socialinei priežiūrai teikti. Privalomuosius reikalavimus turės atitikti centro darbuotojai, patalpos ir panašiai.

Kauno rajono savivaldybė sulaukė skambučio

Šį vaikų dienos centrą šiek tiek finansuoja ir Kauno rajono savivaldybė. Pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį skiriamos lėšos vieno socialinio darbuotojo padėjėjo darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms finansuoti.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Jusienė, jokių skundų dėl vaikų dienos centro "Neveronys" savivaldybė nėra gavusi.

"Tačiau vasarą sulaukėme moters skambučio telefonu dėl netenkinančių sąlygų vaikams. Skambinusioji buvo išreiškusi norą pati kurti vaikų dienos centrą. Savivaldybė yra suinteresuota vaikų dienos centrų plėtra. Jai paaiškinta, kad bus suteikta visokeriopa pagalba. Bet iki šios dienos jokių pasiūlymų steigti naują vaikų dienos centrą negauta", – pasakojo pašnekovė.

Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė prasitarė neatmetanti tikimybės, jog ši ant vaikų dienos centro Kauno rajone institucijų šešėlį metusi istorija – vidinis buvusios darbuotojos ir vadovės konfliktas. Nors seniūnija ir nevykdo tiesioginės įstaigos kontrolės, esą dažnai pasidomi apie esamą situaciją vaikų dienos centre "Neveronys". Tačiau nei vaikai, nei jų tėvai ar kiti bendruomenės nariai esą jokių nusiskundimų neturi.

G. Kontenis į teismą kreipėsi prašydamas iš valstybės priteisti 1 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Jis nurodė, kad nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų vasario jis buvo netinkamai kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Nuteistas teigė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, nebuvo privatumo.

Dėl šios priežasties jis jautėsi nejaukiai ir buvo pažeistas jo privatumas. G. Kontenis skunde sakė, kad jis dažnai buvo matomas įvairių žmonių, pareigūnų ir kito kameroje buvusio asmens.

Teismas išnagrinėjęs skundą nusprendė jį tenkinti iš dalies.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtas neigiamas pasekmes atlyginti adekvati suma yra 30 eurų.

Tačiau konstatuota, kad sanitarinis mazgas įrengtas pagal taisykles, jo neprivaloma atskirti nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo akučių.

Nenustatyta, kad buvo siekiama sąmoningai pažeminti G. Kontenį ar nežmoniškai su juo elgtis.

G. Kontenis praėjusį birželį buvo nuteistas 19 metų laisvės atėmimo bausme dėl mirtino mažamečio Mato sumušimo.

Žiauriai sumuštas berniukas mirė 2017 metų sausį Kauno klinikose.

Vaikas į ligoninę sausio 25 dieną dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai. Turima duomenų, kad vaikas prieš mirtį muštas tris dienas.

Šis nusikaltimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje: buvo rengiamos pilietinės akcijos, kurių metu buvo raginama skirti daugiau dėmesio kovai su smurtu prieš vaikus.

„Nustačius pažeidimus, susijusius su gyvūno gerovės neužtikrinimu, netinkama gyvūno priežiūra bei nesilaikant leidime numatytų sąlygų dėl gyvūnų eksponavimo laikotarpio, agentūra priėmė sprendimą sustabdyti išduotą leidimą“, – teigiama BNS perduotame agentūros atsakyme.

BNS turimame agentūros dokumente teigiama, kad cirkui išduotame leidime nurodyta, jog dramblį viešai rodyti siekiant gauti pajamų galima tik nuo balandžio vidurio, tačiau cirkas pasirodymus vykdė nuo kovo 27 dienos.

„Agentūra kreipėsi į Gamtos tyrimų centrą dėl tinkamų sąlygų drambliui įvežti. Centras nurodė, kad dėl Lietuvos klimatinių sąlygų tinkamiausias mėnuo įvežti gyvūną yra balandis, todėl leidimas eksponuoti dramblį buvo išduotas tik nuo balandžio vidurio“, – teigia agentūra.

Jos dokumente rašoma, kad cirkas už dramblio pasirodymą balandžio ketvirtąją dieną Vilniuje, nesilaikant leidime numatytų sąlygų, balandžio penktą dieną buvo baustas pinigine 75 eurų bauda.

Taip pat teigiama, kad gegužės mėnesį cirkui buvo skirtos 15 ir 120 eurų baudos dėl netinkamų dramblio laikymo sąlygų ir netinkamos jo priežiūros.

Kaip BNS informavo Aplinkos apsaugos departamentas, penktadienį cirke planuojamas patikrinimas, ar vykdomi pasirodymai su drambliu, vėliau ketinama priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų.

Šiuo metu cirkas vieši Visagine, pasirodymai šiame mieste suplanuoti penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.

„Atsižvelgiant į tai, kad N. Zobovas atsisakė geranoriškai perduoti gyvūnus, taip pat į gyvūnų laikymo sąlygas, kurios kelia realų pavojų gyvūnams likti suluošintiems ar žūti, reikalaujame valstybinių institucijų nedelsiant imtis įstatymo numatytų priemonių gyvūnus konfiskuoti“, – organizacijos pranešime cituojama jos vadovė Brigita Kymantaitė.

Anot jos, kad pernai metų pabaigoje buvo susitarta su N. Zobovu, kad dvi jam priklausančios meškos iškeliaus į Europoje esantį meškų rezervatą.

Reikalaujame valstybinių institucijų nedelsiant imtis įstatymo numatytų priemonių gyvūnus konfiskuoti.

Teigiama, kad kovo mėnesį kartu su tarptautinėmis organizacijomis buvo rasta vieta meškoms Vokietijoje esančiame rezervate. Susitarta, kad jos ten bus perkeltos gegužę, tačiau cirko savininkas atsisako perkelti vieną iš dviejų meškų.

„Artėjant perkėlimo datai, N. Zobovas atsisakė leisti perkelti meškos patiną Vipą, ketindamas toliau jį išnaudoti cirko veiklai“, – organizacijos pranešime cituojama B. Kymantaitė.

Cirko savininkas N. Zobovas teigia, kad jis pasiruošęs atiduoti visas turimas meškas, išskyrus patiną Vipą, kadangi tai – „mylimiausia jo meška“.

„Tai yra melas. Aš pasiruošęs, kad ir dabar visas meškas atiduot. Vipo atiduoti neketinu, nes tai mylimiausia mano meška“, – BNS sakė N. Zobovas.

Jis teigia, kad jam šiuo metu priklauso penkios meškos. Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad situacija dėl N. Zobovo meškų yra žinoma ir netrukus ketinama priimti sprendimą.

„Situacija aplinkosaugininkams yra žinoma. Šiuo metu analizuojame turimus duomenis ir artimiausiu metu ketiname priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų“, – teigiama BNS atsiųstame departamento pranešime.

Pernai „Ąžuolyno meškučių cirkas“ dėl netinkamo gyvūnų laikymo buvo nubaustas 15 eurų bauda.

Tuo metu veterinarijos specialistai kartu su aplinkosaugininkais nustatė, kad į gastroles gabenami gyvūnai laikomi nepakankamo ploto narvuose ir voljeruose.

Veterinarijos specialistai tikrinimo metu įvertino iš viso 6 kailinių žvėrelių laikymo vietas ir sąlygas, apžiūrėjo, ar nėra traumuotų, sukandžiotų, kitokiu būdu sužeistų ar kankinamų žvėrelių. Tikrinimo metu buvo kreipiamas dėmesys į gyvūnų fiziologinę būklę, kailį, ausis, uodegas, kojas, elgseną, judesius.

Patikrinimų metu nustatyta, kad Širvintų ir Utenos rajonuose esančiuose 2 ūkiuose pažeisti kai kurie biologinio saugumo reikalavimai. Širvintų, Zarasų rajonų ūkiuose ir viename Utenos rajono ūkyje buvo sužeistų (sukandžiotų) kanadinių audinių jauniklių. Jie atskirti nuo sveikų gyvūnų, gydomi, jų sveikatos būklė stebima privačių veterinarijos gydytojų, teikiančių paslaugas šiems ūkiams. Be to, nustatyta, kad Širvintų rajone esančiame ūkyje gyvūnų laikymo sąlygos neatitinka reikalavimų – keliuose narvuose buvo laikomas didesnis nei maksimalus leidžiamas jauniklių skaičius.

Patikrinus kailinių žvėrelių ūkius Kaišiadorių ir Rokiškio rajonuose nustatyta, kad juose buvo savavališkai įrengti ir naudoti siauresni nei leidžiami naudoti gyvūnų laikymo narvai, t. y. naudoti narvai buvo siauresni nei 30 cm. Rokiškio rajone esančiame ūkyje užfiksuota ir šalutinių gyvūnų produktų tvarkymo pažeidimų.

Patikrinimai buvo atlikti visuose ūkiuose, apie kuriuos gavome informacijos. Galime patvirtinti, kad dalis pranešimuose nurodytų faktų pasitvirtino.

„Patikrinimai buvo atlikti visuose ūkiuose, apie kuriuos gavome informacijos. Galime patvirtinti, kad dalis pranešimuose nurodytų faktų pasitvirtino, dėl to ūkių atsakingiems asmenims yra nurodyta nustatytus neatitikimus nedelsiant pašalinti, jiems skirtos administracinio poveikio priemonės. Situacija šiuose ūkiuose bus stebima ir toliau, vertinama, ar tinkamai šalinami trūkumai. Be to, kanadinių audinių jauniklių auginimo laikotarpiu bus patikrintos šiais metais netikrintos kanadinių audinių laikymo vietos. Pažymėtina ir tai, kad prasidedant kailinių žvėrelių žudymo sezonui, šiuos žvėrelius auginančiuose ūkiuose bus atliekami patikrinimai dėl gyvūnų žudymą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo“, – komentavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Blekaitis.

Lietuvoje šiuo metu yra registruota ir veiklą vykdo daugiau kaip 200 kailinių žvėrelių (lapių, kanadinių audinių, šinšilų) ūkių. Visi jie tikrinami periodiškai, 1–2 kartus per metus, pasirenkant didžiausią riziką gyvūnų gerovei keliančius laikotarpius, pvz., jauniklių atjunkymo nuo motinų laiku (birželis–liepa) ar žudymo laiku (kovas / spalis – lapkritis).

Šių veiksmų buvo imamasi po visuomeninės organizacijos „Tušti narvai“, kovojančios už gyvūnų teises, skundo tarnybai.

„Tuščių narvų“ paviešintoje medžiagoje buvo matyti, kaip narvuose laikomos audinės drasko ir kandžioja vienos kitas, o kai kuriais atvejais tai baigiasi gyvūnėlių žūtimi.

Šių veiksmų imamasi po visuomeninės organizacijos „Tušti narvai“, kovojančios už gyvūnų teises, skundo tarnybai.

Kaip BNS informavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis inspektorius Giedrius Blekaitis, prieš savaitę gavus skundą, patikrintos fermos Širvintų ir Kaišiadorių rajonuose, nustatyta pažeidimų – įmonėms planuojama skirti baudas. Artimiausiomis dienomis bus baigti neplaniniai patikrinimai dar trijose fermose Utenos, Zarasų, Rokiškio rajonuose.

BNS žiniomis, fermos, kurioms bus skirtos baudos, yra Kaišiadorių rajono Juodiškių kaime bei Širvintų rajono Vaitkuškių kaime.

„Esame numatę, kad jauniklių atjunkimo laikotarpiu – nuo liepos pradžios iki žudymo laikotarpio pradžios spalį, bus patikrintos visos kailinių gyvūnų laikymo vietos Lietuvoje“, – BNS teigė jis.

Iš viso šalyje yra 121 fermos, kur auginamos audinės.

Kalbėdamas apie jau nustatytus pažeidimus, G. Blekaitis nurodė, kad Kaišiadorių rajone esančioje fermoje aptikta neišvežto mėšlo sankaupų, pati teritorija buvo netvarkinga.

„Dėl pačių gyvūnų laikymo, nustatyta, kad šiemet gyvūnai laikyti siauresniame nei 30 centimetrų pločio narve – buvo keli tokie narvai. Paties ūkio subjekto pasiteisinimas buvo, kad dėl didelio prieauglio neturėjo tų narvų. Tai – pakankamai griežtas pažeidimas“, – sakė specialistas.

Anot G. Blekaičio, išskyrus minėtus kelis atvejus, nenustatyta, kad apie 10 tūkst. žvėrelių auginančioje fermoje jiems būtų per ankšta, tačiau užfiksuota keletas pabėgusių gyvūnų.

Apie 20 tūkst. audinių auginančioje fermoje Širvintų rajone taip pat nustatyta biologinio saugumo pažeidimų: aptikta įvairių pašalinių daiktų, mėšlo sankaupų, teritorija nenušienauta – dėl to kyla grėsmė, jog gali atsirasti žiurkių. Taip pat aptiktos kelios apkandžiotos audinės.

„Iš 20 tūkst. gyvūnų du rasti apkandžioti. Žaizdos apdorotos, jos yra gydomos specialiais veterinariniais vaistais, kai laikant net ir du gyvūnus narve, ne tik dezinfekuojama žaizda, bet ir atbaidomas kitas gyvūnas, kad jis nelįstų prie žaizdos. Tai nėra masinis reiškinys, ką galbūt visuomeninė organizacija nori parodyti“, – paaiškino specialistas.

Anot jo, abiem įmonėms gresia įspėjimas arba 120 eurų baudos.

„Tuščių narvų“ paviešintoje medžiagoje matyti, kaip narvuose laikomos audinės drasko ir kandžioja vienos kitas, o kai kuriais atvejais tai baigiasi gyvūnėlių žūtimi. Teigiama, kad vaizdai filmuoti Kaišiadorių, Utenos, Zarasų, Rokiškio ir Širvintų rajonuose. Medžiaga perduota VMVT, regioniniams aplinkos apsaugos departamentams.

Savo ruožtu G. Blekaitis apgailestavo, kad surinkę medžiagą visuomenininkai perdavė pavėluotai, nes, anot jo, nuotraukos ir vaizdo medžiaga su apkandžiotais gyvūnais užfiksuoti dar liepos pradžioje, todėl vertinti galimus pažeidimus tik iš vaizdų yra sudėtinga. Jis taip pat pažymi, kad būtent visuomenininkų naktiniai „reidai“ į fermas gali lemti agresyvią gyvūnų elgseną.

„Gerai, kad jie pateikė medžiagą, bet blogai, kad jie veržiasi į ūkius ir nakties metu, t. y. tada, kai gyvūnams turi būti poilsis. Nes ir patys ūkio subjektai fiksuoja didesnius gaištamumus būtent po tokio apsilankymo“, – sakė G. Blekaitis.

Lukiškių kalėjime vilnietis buvo laikomas nuo 2014 sausio iki 2016 birželio – jis buvo suimtas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Po nuosprendžio įsiteisėjimo jis pervežtas į pataisos namus bausmei atlikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad kalėjimas suimtajam neužtikrino vienam nuteistajam tenkančio minimalus 3,6 kvadratinių metrų ploto. R. Lipskis skundėsi, kad vienoje kameroje buvo uždaryti 3-4 asmenys, buvo šalta, drėgna, trūko oro, nebuvo galimybės judėti, sportuoti.

„Teismas nusprendė, kad skundas turi būti tenkinamas iš dalies: kalėjimas neužtikrino minimalaus 3,6 kvadratinių metrų kameros ploto ir nesuteikė privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas nustatė, kad 280 dienų R. Lipskis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančioms teisės aktų reikalavimų“, – BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

R. Lipskis prašė jam priteisti 70 tūkst. eurų.

Teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

280 dienų R. Lipskis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančioms teisės aktų reikalavimų.

2016 metų gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nuteistajam bausmę sugriežtino iki penkerių metų. Anksčiau Vilniaus apygardos teismas buvo skyręs R. Lipskiui  trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Generalinė prokuratūra prašė R. Lipskiui  skirti aštuonerius metus laisvės atėmimo, nuteistasis siekė išteisinimo.

Apeliacinis teismas kaltinimą papildė aplinkybėmis, kad R. Lipskis atliko tęstinius nusikalstamus veiksmus nuo 2011 iki 2013 metų, kai sutiko vykdyti Baltarusijos žvalgybos atstovo užduotis rinkti ir perduoti Baltarusijos žvalgybos organizaciją dominančią informaciją, gavo fotoaparatą informacijai fiksuoti, ją fiksavo bei įsiminimo būdu surinko ir perdavė Baltarusijos žvalgybininkui, o taip pat pažadėjo toliau vykdyti duodamas užduotis.

„Byloje teisėtais būdais surinkti įrodymai patvirtina, jog R. Lipskis pagal Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovo užduotį surinko žvalgybos organizaciją dominančią informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, kurioje yra vykdoma NATO Greitojo reagavimo misijos ilgalaikė NATO oro policijos misija ir kitą informaciją bei ją 2013 metų kovą vykusio susitikimo metu žodžiu perdavė žvalgybos organizacijos atstovui“, – paskelbė Apeliacinis teismas.