Prestižinis žurnalistikos apdovanojimas atiteko Jodi Kantor (Džodi Kantor) ir Megan Twohey (Megan Tvohi) vadovaujamai „The New York Times“ komandai ir „The New Yorker“ bendradarbiui Ronanui Farrow (Ronanui Ferou), už reportažus, sugriovusius šio Holivudo magnato karjerą ir išprovokavusius kaltinimų laviną kitiems įtakingiems vyrams.

Po spalį pasirodžiusių „The New York Times“ ir „The New Yorker“ straipsnių daugiau kaip 100 moterų viešai apkaltino H. Weinsteiną nederamu elgesiu, pradedant lytiniu priekabiavimu ir baigiant žaginimu. Tai savo ruožtu išprovokavo judėjimą "#MeToo“, galiausiai apėmusį visą pasaulį.

H. Weinsteiną paliko žmona, o policija pradėjo kriminalinius tyrimus Londone, Los Andžele ir Niujorke. 66 metų prodiuseriui iškelta daugybė finansiškai žlugdančių civilinių ieškinių.

Pulitzerio premijų administratorė Dana Canedy (Deina Kanedi) sakė, kad jų darbas „demaskavo galingus ir turtingus lytinius grobuonis, įskaitant įtarimus vienam įtakingiausių Holivudo prodiuserių, pareikalaudami jų atsiskaityti už ilgai slopintus pareiškimus dėl prievartos, brutalumo ir aukų tildymo, tuo paskatindami moterų lytinio išnaudojimo sąskaitų suvedimą visame pasaulyje“.

„The Washington Post“ laimėjo tiriamosios žurnalistikos Pulitzerio premiją už reportažus, paveikusius 2017 metų Alabamos rinkimų į Senatą baigtį – atskleidusius respublikonų kandidato Roy Moore'o (Rojaus Muro) įtariamą ankstesnį lytinį priekabiavimą prie paauglių mergaičių.

Pernai gruodį įvykusius specialiuosius rinkimus laimėjo R. Moore'o varžovas Dougas Jonesas (Dagas Džounsas), kuris tapo pirmuoju per 25 metus Alabamai Senate atstovaujančiu demokratu, suduodamas žeminamą smūgį prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai.

„The New York Times“ ir „The Washington Post“ taip pat pasidalijo Pulitzerio premiją už reportažus nacionalinio masto tema, padėjusius geriau suprasti Rusijos kišimąsi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus ir jos ryšius su D. Trumpo rinkimų kampanija, jo pereigos komanda ir administracija, sakė D. Canedy.

Naujienų agentūra „Reuters“ laimėjo tarptautinių reportažų kategorijos premiją už pranešimus apie Filipinų prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) karą su narkotikais. „Reuters“ taip pat laimėjo fotografijų apybraižos kategorijoje, už reportažus apie rohinjų krizę.

„Laimėtojai patvirtina aukščiausią laisvos ir nepriklausomos spaudos tikslą net pačiais sunkiausiais laikais“, – sakė D. Canedy.

„Šie drąsūs, įkvepiantys ir atsidavę žurnalistai ir jų naujienų organizacijos tvirtai vykdo savo ketvirtosios valdžios rėmimo misiją. Tai mandatas, kuris pastaruoju metu, regis, buvo negailestingai puolamas, bet išlieka labai svarbus sveikai demokratijai“, – pridūrė ji.

Laikraštis „The New York Times“ trečiadienį netikėtai pakeitė savo pirmąją vykdomąją redaktorę moterį – Jill Abramson (Džil Abramson) – ir į šį postą paskyrė pirmąjį afroamerikietį – generalinį redaktorių Deaną Baquetą (Diną Baketą).

Apie J.Abramson pasitraukimą paskelbė dienraščio leidėjas Arthuras Sulzbergeris (Arturas Sulzbergeris). Paties laikraščio pranešime sakoma: „Šio pakeitimo priežastys kol kas nėra aiškios“.

Šis staigus pasitraukimas iškėlė daug klausimų ir vienoje prestižiškiausių JAV naujienų organizacijų, ir už jos ribų.

Žurnalas „The New Yorker“ citavo anoniminius šaltinius, sakiusius, kad J.Abramson pasitraukė kilus ginčus dėl jos atlyginimo, kuris, kaip kalbama, buvo mažesnis už jos pirmtako Billo Kellerio (Bilo Kelerio).

„Ji susirėmė su viršininkais“, – sakė vienas informuotas šaltinis, kuris pridūrė, jog tai gali atitikti vadovybės nuomonę, kad J.Abramson „be ceremonijų“ siekė, ką užsimojusi.

Tačiau „The New York Times“ tokią versiją užginčijo.

„Nuo pat pradžių Jill, kaip vykdomosios redaktorės, (darbo) apmokėjimas buvo tiesiogiai sulyginamas su Billo Kellerio“, – sakė atstovė Eileen Murphy (Eilin Merfi).

J.Abramson vadovauti 160 metų istoriją turinčiam laikraščiui buvo paskirta 2011-aisiais; jai vadovaujant laikraštis, kaip teigiama, geriau už daugelį konkurentų atlaikė pereigą prie skaitmeninių versijų.