„Lietuva nuosekliai remia Šiaurės Makedonijos siekį tapti Europos Sąjungos nare ir linki sėkmingo politinio dialogo. Esame pasirengę ir toliau dalytis savo patirtimi integracijos į Europos Sąjungą, strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo ir kitais klausimais. Mūsų dvišaliai santykiai geri ir draugiški, tačiau galėtų būti intensyvesni ekonomikos, kultūros, aukštojo mokslo bei mokslinių tyrimų srityse“, – sakė premjerė.

Pasak Vyriausybės vadovės, sveikintinas aktyvus bendradarbiavimas įgyvendinant „Twinning“ ir „Horizontas 2020“ projektus. Šiaurės Makedonijos vicepremjeras pabrėžė, kad labai vertina Lietuvos ekspertinę pagalbą, kuri itin naudinga siekiant pasirengti narystei ES.

Kalbant apie saugumo ir gynybos prioritetus akcentuota, kad Šiaurės Makedonija įneša didelį indėlį į euroatlantinį saugumą. Anot I. Šimonytės, NATO durys turėtų būti atviros visiems partneriams – Sakartvelui, Ukrainai, Bosnijai ir Hercegovinai. Lietuva sveikina Šiaurės Makedonijos požiūrį į Bosnijos ir Hercegovinos perspektyvas, susijusias su euroatlantiniais siekiais.

Susitikimo metu pabrėžta, kad Rusija išlieka didžiausia grėsme euroatlantiniam saugumui. Didėja politinė ir karinė Rusijos įtaka Baltarusijoje. Taip pat blogėja ir situacija Kryme bei prie Ukrainos sienos, todėl sankcijas Rusijai privalome tęsti.

Aptariant pandemijos problemas, akcentuota, jog nereguliarus vakcinų tiekimas yra pagrindinis iššūkis, su kuriuo šiuo metu susiduria ES, ir tai trukdo sklandžiai įgyvendinti vakcinacijos strategiją. Diskutuojama dėl koordinuoto ES atsako į COVID-19 ir pagalbos artimiausioms kaimynėms, pirmiausia Vakarų Balkanų ir kaimynystės šalims. ES siekia pasauliniu mastu palengvinti vakcinos prieinamumą, įskaitant ir kontribucijas per COVAX mechanizmą.

Pasak jo, integracijos Bendrijoje siekiančiai Balkanų šaliai turėtų būti naudinga Lietuvos patirtis, „derantis, tariantis su didesnėmis valstybėmis“.

„Mes turėjome iššūkių su mūsų didesniąja kaimyne Lenkija. Išsprendėme juos. Tiesą sakant, iš to suformavome strateginę partnerystę, kuri ir mums padėjo įstoti į ES ir NATO, ir kartu leidžia abiems valstybėms būti saugesnėmis“, – spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Šiaurės Makedonijos vicepremjeru Europos reikalams Nikola Dimitrovu.

Ministro teigimu, Baltijos šalys save laiko atsiradusiomis „civilizacijų sankirtos taške“, todėl Lietuva gerai supranta su tuo susijusius „geostrateginius, kultūrinus iššūkius“.

„Problemos, su kuriomis susiduria Šiaurės Makedonija, mums yra atpažįstamos“, – sakė G. Landsbergis.

Tikisi rasti sutarimą su Bulgarija

Praėjusių metų pabaigoje Bulgarija blokavo Europos Sąjungos ministrų diskusijas dėl Šiaurės Makedonijos planų prisijungti prie Bendrijos.

„Bulgarija nepalaiko šio Šiaurės Makedonijos pasirengimo narystei programos etapo ir pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos organizavimo. Plane neatsižvelgiama į Bulgarijos reikalavimus, tad jis negali būti priimtas“, – tuomet sakė Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Ekaterina Zacharijeva.

Bulgarija prieštarauja pavadinimui „Šiaurės Makedonija“. Pernai į šios Balkanų šalies pavadinimą buvo įtrauktas žodis „Šiaurės“, Graikijai nesutikus, kad jos šiaurinė kaimynė būtų vadinama tiesiog Makedonija, nes tai, anot Atėnų, galėtų suponuoti teritorines pretenzijas į Graikijos provinciją tuo pačiu pavadinimu. 

Bulgarija taip pat prieštarauja, kad būtų minima makedonų kalba. Sofija reikalauja pripažinti ją regioniniu bulgarų kalbos variantu arba jos tarme.

Bulgarija taip pat piktinasi Šiaurės Makedonijos reiškiamomis pretenzijomis į prieškario veikėjus, kurie paliko žymų pėdsaką abiejų šalių istorijoje.

Savo ruožtu G. Landsbergis penktadienį sakė, kad Lietuva tvirtai remia „kuo greitesnį ES derybų programos su Šiaurės Makedonija patvirtinimą“. Jis taip pat išreiškė viltį, kad Tarpvyriausybinė konferencija su Šiaurės Makedonija bus surengta „dar šį pusmetį“.

„Vicepremjerui pasakiau, kad jei yra galimybė pasiūlyti praktinę pagalbą, tai aš kreipčiausi į Baltijos kolegas, su kuriais esame beformuojantys tokią Baltijos diplomatinę trio, kuri gali padėti, pagelbėti, išreikšti paramą arba ieškoti kokios nors mediacijos ar kitokių diplomatinių sprendimų“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Manau, kad Šiaurės Makedonija įrodė, kad yra valstybė, gebanti suprasti strateginius iššūkius ir ieškoti kompromiso, tai parodo pavadinimo klausimo sprendimas. Jis užtruko, bet, nepaisant to, buvo išspręstas“, – pridūrė jis.

N. Dimitrovas žurnalistams sakė vertinantis Bulgarijos indelį, siekiant europietiškos Balkanų ateities.

„Jei sugebi matyti ateitį ilgalaikėje perspektyvoje ir galvoti apie ją strategiškai, tai neturėtum leisti, kad apgailestaujami skirtumai būtų kliūtis. Europietiškas kelias – išmokti gyventi su skirtumais ir spręsti dėl to kylančius iššūkius strategiškai bei draugiškai“, – sakė Šiaurės Makedonijos vicepremjeras.

„Kai kurie klausimai ne visai dera su Europos vertybėmis. Mes norime prisijungti prie ES, nes mes taip pat matome ES kaip vertybių bendruomenę. Jei ES yra šeima, kurioje kalbinė įvairovė yra vertinama ir puoselėjama, nederėtų kelti klausimo dėl mūsų kalbos, šaliai siekiant integracijos į ES“, – pridūrė jis.

Šiaurės Makedonija buvo viena pirmųjų Vakarų Balkanų šalių, pradėjusi integracijos į ES ir NATO procesą, tačiau tik išsprendus ginčą su Graikija dėl šalies pavadinimo ir pasiekus vadinamąjį Prespos susitarimą, šiai valstybei atsivėrė spartesnės euroatlantinės integracijos galimybės.

Pernai kovo 28 dieną Šiaurės Makedonija tapo jauniausia, 30-ąja, NATO nare. 

D. Zalkaliani pastebėjo, kad pastarieji incidentai, kaip suintensyvėjusi „borderizacija“, gydytojo iš Tbilisio V. Gaprindašvili sulaikymas už „sienos“ kirtimą, indikuoja, jog siekiama Sakartvelą priversti pradėti oficialias derybas dėl „sienos“ įteisinimo. Ministrai taip pat aptarė aktualius rinkimų organizavimo Sakartvele klausimus.

Ministras L. Linkevičius taip pat susitiko su Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministru Nikola Dimitrovu ir aptarė Šiaurės Makedonijos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje procesą. Šiaurės Makedonija tikisi greito Europos Sąjungos valstybių sprendimo. Susitikimo metu N. Dimitrovas pakvietė ministrą apsilankyti Šiaurės Makedonijoje.

Makedonijos pareigūnų teigimu, siūlytas pavadinimas yra toks pat svetimas kaip ir klingono kalba iš kosminių nuotykių sagos „Žvaigždžių kelias“ (Star Trek).

Atėnai, Briuselis ir Jungtinės Tautos šią Balkanų valstybę vadina Buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija (FYROM – Former Yugoslav Republic of Macedonia). Atėnai savo ruožtu tvirtina, kad toji šalis negali vadintis Makedonija, nes taip vadinama provincija Graikijos šiaurėje.

„Kai pasakote FYROM, tai apie mano šalį pasako tiek pat, kiek „klingonas“ iš televizijos serialo „Žvaigždžių kelias“, – per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas.

Klingonai yra išgalvota į žmones panaši rūšis gumbuotomis galvomis, valdanti savo kosminę imperiją amerikiečių sukurtoje mokslinės fantastikos sagoje.

Klingono kalba, prasidėjusi nuo kelių išgalvotų žodžių pirmajame „Žvaigždžių kelio“ filme, išaugo į daugybę gerbėjų turintį kultą, įkvėpusį sukurti operą ir Biblijos bei Williamo Shakespeare'o (Viljamo Šekspyro) tragedijos „Hamletas“ (Hamlet) vertimus į šią kalbą.

Palyginęs siūlomą akronimą su pastarąja kalba, Makedonijos diplomatijos vadovas užsiminė, kad yra įmanomas kitoks kompromisas su Graikija.

„Tikrai manau, kad negalime išspręsti (konflikto), jei viena iš dviejų šalių bus kabutėse „nugalėta“, – pareiškė N.Dimitrovas per bendrą konferenciją su Europos Sąjungos diplomatijos vadove Federica Mogherini (Federika Mogerini) bei plėtros komisaru Johannesu Hahnu (Johanesu Hanu).

„Turime surasti būdą, kad abi šalys eitų pirmyn pakeltomis galvomis. Manau, tai yra įmanoma... Mums reikia žengti teisingus žingsnius atsargiai ir tinkamu metu“, – kalbėjo Makedonijos užsienio reikalų ministras.

Naujasis Makedonijos premjeras Zoranas Zaevas (Zoranas Zajevas) praėjusį mėnesį Briuselyje pasiūlė, kad jo šalis į NATO ir ES galėtų stoti laikinuoju pavadinimu, – taip būtų nutrauktas seniai vykstantis ir niekaip neišsprendžiamas ginčas su Graikija, kuri blokuoja Makedonijos narystės siekius.

„Pradėjus dirbti naujai vyriausybei, pasirengusiai aktyviai įsitraukti į pavėluotų reformų įgyvendinimą, esama realios galimybės, kad šalis pajudės į priekį savo integracijos į Europos Sąjungą kelyje“, – pareiškė F.Mogherini.

Problema dėl šalies pavadinimo kilo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje po kruvino Jugoslavijos žlugimo, kai Makedonija iškovojo nepriklausomybę.

Graikija tvirtina turinti istorinę teisę taip vadinti savo šiaurinę provinciją, kuri buvo Aleksandro Makedoniečio karalystės užuomazga.

Atėnai dėl šio ginčo nuo 2008-ųjų vetuoja Skopjės pastangas tapti NATO karinio aljanso nare.