Pasak LEA, per vieną savaitę 12 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,8–2,8 proc., o vienas tiekėjas juos padidino iki 1 procento. Du tiekėjai 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus sumažino 0,4–2,1 proc., o vienas tiekėjas tarifus padidino 1,1–1,4 procento.

Nepriklausomų tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę nepasikeitė – ji siekė 0,242 Eur/kWh (dvi laiko zonos) ir 0,252 Eur/kWh (viena laiko zona).

Siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų tarifai šiuo metu yra 0,18–0,30 Eur/kWh (dviejų laiko zonų) ir 0,24–0,27 Eur/kWh (vienos laiko zonos).

Šiuo metu 6 mėn. kainos fiksavimo laikotarpius siūlo du tiekėjai, 3 mėn. ir 7 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpius – po vieną tiekėją, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuota kaina – trys tiekėjai.

LEA primena, kad nuo šių metų balandžio pradžios galiojanti visuomeninio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,214 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,245 Eur/kWh ir 0,148 Eur/kWh (dvi laiko zonos).

Gegužės mėnesį garantinio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) – 0,185 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,201 Eur/kWh ir 0,150 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Šios garantinio tiekimo kainos yra 5–7 proc. mažesnės už kovo mėnesio kainas.

Nuo gruodžio 8 d. maksimali suma už megavatvalandę (MWh) bus pusantro tūkstančio eurų, arba du su puse karto mažesnė nei yra dabar. Kainai esant didesnei nei pusantro karto, nei 1,5 tūkst. už MWh, biržos dalyviai galės koreguoti savo pasiūlymus. Mažinti arba didinti nurodytą kainą.

Tikimasi, kad pakeitus rinkos taisykles, galutinis elektros tarifas vartotojui sumažės. Keisti algoritmą Baltijos šalių reguliuotojai „Nord Pool“ paprašė po rugpjūčio rekordo, kai vieną valandą elektros kaina pasiekė neregėtas aukštumas – 4 eurus už kilovatvalandę (kWh).

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Ši metodika bus peržiūrėta, kol kas dėl jos yra diskutuojama, dėl šios ribos apskaičiavimo principo, – sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. – Pagrindinis dalykas, kad automatiškai nebūtų keliama. Vis dėlto vertinimas turėtų būti atliekamas Europos reguliuotojų lygyje. Na, ir akivaizdu, kad tų ribų vienašališkas arba automatinis perkėlimo nedidinimas turės teigiamą efektą elektros energijos kainoms biržoje. Žinoma, tos maksimalios kainos nėra visą laiką, tam tikromis valandomis, tačiau bet kokiu atveju leis sumažinti galutinį tarifą elektros vartotojams“.

Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Epso-G“ antrinė bendrovė „Litgrid“ pirmadienį informavo, kad spalio 28 dieną pasirašė sutartis su Danijos ir Suomijos energijos perdavimo operatorėmis „Energinet“ ir „Fingrid” dėl dviejų 18,8 proc. „TSO Holding“ akcijų paketų už maždaug 135 mln. Norvegijos kronų (maždaug 13 mln. eurų).

Šiuo metu „Litgrid“ valdo 2 proc. „TSO Holding“ akcijų, tad užbaigus naujus sandorius „Litgrid“ valdomas „TSO Holding“ akcijų paketas padidės iki 39,6 procentų. Planuojama, kad visas šias akcijas „Litgrid“ vėliau parduos „Epso-G“ už maždaug 14 mln. eurų.

Likusią „TSO Holding“ dalį valdo Norvegijos ir Švedijos elektros perdavimo operatoriai „Statnett“ (32,2 proc.) ir „Svenska Kraftnat“ (28,2 proc.).

„Epso-G“ valdybos siūlymui įsigyti „Nord Pool“ valdytojos akcijas rugsėjį pritarė Energetikos ministerija.

Įmonių grupės valdybos pirmininkas Robertas Vyšniauskas tuomet teigė, kad energijos biržų svarba dėl neapibrėžtumo sektoriuje itin išaugo, o sprendimas padidinti „TSO Holding“ akcijų paketą ir perduoti jo valdymą „Epso-G“ buvo priimtas dėl grupės strategijos ir plečiant nereguliuojamas įmonių grupės veiklas.

„TSO Holding“ yra Norvegijoje įsikūrusios bendrovės „Nord Pool Holding“ mažasis akcininkas, valdantis 34 proc. akcijų. „Nord Pool Holding“ 100 proc. valdo biržą „Nord Pool“.

Likusį 66 proc. „Nord Pool Holding“ akcijų paketą valdo Europos vertybinių popierių biržų grupė „Euronext Nordics Holding“.

Tai reiškia, jog nuo sekmadienio Lietuvoje bus sustabdytas rusiškos elektros importas, penktadienį pranešė Energetikos ministerija.

Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija,

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos įmonės taip pat jau yra atsisakiusios rusiškos naftos ir gamtinių dujų importo.

„Tai be galo svarbus riboženklis ne tik Lietuvos kelyje į energetinę nepriklausomybę. Tai mūsų solidarumo su kariaujančia Ukraina išraiška, nes negalime leisti, jog mūsų pinigais būtų finansuojama Rusijos karo mašina“, – pranešime spaudai sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Ministras taip pat pabrėžia, jog visišką energetinę nepriklausomybę Lietuva pasieks tik tada, kai sėkmingai įgyvendins elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa, o savo elektros poreikius užsitikrins vietine žaliosios energijos gamyba bei taps elektrą eksportuojančia valstybe.

Naujienų agentūros ELTA trečiadienį paviešintas Baltarusijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje, politologo teigimu, yra savotiška Minsko reakcija į tai, kad premjeras Saulius Skvernelis bando pasiūlyti alternatyvas dėl Astravo atominės elektrinės.

,,Baltarusija, greičiausiai matydama Lietuvos premjero suinteresuotumą kalbėti apie Astravą su baltarusiais, nori pasinaudoti tuo kaip pretekstu, kalbant jiems svarbiais klausimais. Tai yra elektros tinklų pralaidumais į Lietuvą ir Baltarusijos galimybėmis toliau dalyvauti ,,Nord Pool“ prekyboje jau turint Astravo elektrinę. Jiems tai labai svarbus interesas (...). Šia prasme premjero norai ieškoti kažkokių susitarimų su Baltarusija yra pavojingi. Nes jie iš karto sukelia pretekstą baltarusiams manyti, kad Lietuva nori ir gali eiti į kompromisus, derybas. Dėl to jie ir siūlo savo sąlygas“, – Eltai sakė profesorius T. Janeliūnas.

Profesorius primena, kad po Astravo AE paleidimo Baltarusijos elektros energija į Lietuvą nebus įleidžiama. Pasak T. Janeliūno, Lietuvos pozicijos pakeitimas Astravo klausimu yra neįmanomas.

S. Skvernelio vadovaujamą Ministrų Kabinetą kovo pabaigoje pasiekė Baltarusijos energetikos ministerijos laiškas, kuriame siūloma tęsti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje. Baltarusijos keliamoje iniciatyvoje siūloma susitikti ir didinti elektros prekybos apimtis tarp kaimyninių šalių.

Baltarusijos laiškas Lietuvos Ministrų Kabinetą pasiekė po to, kai premjeras deklaravo diskusijas ir aštrią prezidentės kritiką sukėlusį pasiūlymą Baltarusijai pertvarkyti Astravo atominę elektrinę į dujinę jėgainę. Apie tai Vyriausybės vadovas pirmą kartą užsiminė vasario 26 d. viešėdamas Kėdainiuose.

Pats premjeras, komentuodamas paviešintą Baltarusijos laišką Lietuvai, teigia, kad su Minsku bus kalbamasi, tačiau tik išlaikant griežtą poziciją Astravo atominės elektrinės atžvilgiu.

„Atsakymas yra labai paprastas – yra mūsų įstatymai priimti, kalbant apie perspektyvą, jeigu pradėtų veikti Astravo atominė elektrinė, mes negalėtume apskritai kalbėti apie pirkimą tokios elektros energijos ir tokios pozicijos griežtai laikomės“, – sakė „Žinių radijui“ premjeras. S. Skvernelis neatmetė, kad ilgainiui įvyks Baltarusijos inicijuojamas kaimyninių šalių atstovų susitikimas.

Lietuvoje importuota 72 proc. suvartotos elektros, 35 proc. - Švedijos, 33 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 32 proc. elektros - iš trečiųjų šalių. Ženkliai išaugus kainoms Šiaurės šalyse, importo srautas į Baltijos šalis per „Nordbalt" ir „Estlink" jungtis sumažėjo 38 proc., tuo tarpu iš Lenkijos importas padidėjo 78 proc. Baltijos šalyse 8 proc. padidėjusį suvartojimą dengė išaugusi vietinė generacija. Latvijoje ir Estijoje vietinė gamyba išaugo atitinkamai 19 proc. ir 15 proc. Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. daugiau ir sudarė du trečdalius visos pagaminamos elektros energijos Baltijos šalyje, o vėjo ir hidroelektrinių gamyba didėjo atitinkamai 86 proc. ir 2 proc. Tuo tarpu, Lietuvoje šiluminės elektrinių gamyba smuko 57 proc., o vėjo generacija padidėjo beveik 3 kartus ir bendra šalies gamyba išaugo trečdaliu.

Spalio 9-15 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 42 proc., Baltarusijos-Lietuvos - 21 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 50 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 39 proc., o Lietuvos kryptimi - 21 proc. „NordBalt" pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 54 proc., Švedijos kryptimi - 3 proc.

Lietuvoje importuota 83 proc. suvartotos elektros, 42 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 36 proc. – iš Švedijos, o 22 proc. elektros – iš trečiųjų šalių. Iš visų Baltijos ir Šiaurės šalių Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kaina buvo aukščiausia dėl pavasarį prasidėjusių planinių linijų priežiūros darbų ir ribojamų tarptautinių linijų pralaidumų. Nuo balandžio 3 d. iki balandžio 7 d. buvo remontuojama viena vidinė Estijos linija ir elektros mainai tarp Latvijos ir Estijos buvo ribojami. Be to, Baltijos šalių vėjo ir hidroelektrinės pagamino atitinkamai 38 proc. ir 21 mažiau elektros nei ankstesnę savaitę.

„Nord pool“ sistemos vidutinė kaina buvo 28 EUR/MWh, 4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Danijos pirmojoje prekybos zona kaina smuko 16 proc. iki 25,9 EUR/MWh, nes vėjo elektrinės pagamino dvigubai daugiau elektros nei ankstesnę savaitę. Praėjusį trečiadienį, beveik pusę paros Danijos pirmojoje prekybos zonoje kaina siekė beveik 0 EUR/MWh, o vieną valandą buvo nukritusi iki -1 EUR/MWh.

Balandžio 3-10 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 43 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 1 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 46 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 89 proc., o Lietuvos kryptimi – 2 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 66 proc., o Švedijos kryptimi – 1 proc.

Paskutinį metų mėnesį elektros kaina siekė 34,79 Eur/MWh – tai yra 9 proc. mažiau nei 2015 m. ir net 29 proc. mažiau nei 2014 m. gruodį. Palyginti su 2016 m. lapkričiu, kaina sumažėjo 14,3 proc.

„Elektros kaina gruodį įprastai krenta, nes dėl šventinio laikotarpio mažėja jos poreikis daug elektros suvartojančiose įmonėse. Be to, šiemet šiltesni nei prognozuota orai Skandinavijoje elektros poreikį regione sumažino dar labiau. Taip pat energijos kainas žemyn spaudė ir išaugusi vėjo jėgainių generacija Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje“, – aiškina nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas“ vadovas Vidmantas Salietis.

Anot jo, daugiausiai įtakos metiniam kainų mažėjimui Lietuvoje turėjo 2016 m. pradėjusios veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtys.

„Naujųjų elektros jungčių poveikis yra didesnis nei tikėjomės – pavyzdžiui, lapkričio bei gruodžio mėnesiais energijos kainos Lietuvoje ir Švedijoje skyrėsi tik apie 1–2 proc. ir iš esmės buvo praktiškai vienodos“, – sako V. Salietis.