J. Borrellis teigė, kad Vašingtono antrinės sankcijoms subjektams, kurie turi verslo ryšių su JAV priešininkais, kenkia Europos bendrovėms, vykdančioms „teisėtą verslo veiklą“.

Jis taip pat paminėjo sankcijas Iranui, Kubai ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. ES esą prieštarauja JAV politikai įvesti sankcijų priemones bendrovėms ir asmenims visame pasaulyje.

„Esu sunerimęs dėl augančios sankcijų naudojimo ar grasinimų JAV sankcijomis Europos bendrovių ir interesų atžvilgiu“, – pranešime pareiškė J. Borrellis.

„Ten, kur sutampa bendri užsienio ir saugumo politikos tikslai, galima pasiekti didelių rezultatų koordinuojant tikslingas sankcijas su partneriais. Atsiradus nesutarimų dėl politikos, Europos Sąjunga visada yra atvira dialogui, tačiau jis negali vykti grasinimų sankcijomis fone“, – tikino ES diplomatijos vadovas.

J. Borrellio pranešimas pasirodė praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė įtraukti „Nord Stream 2“ į sankcijų projektą, pagal kurį prie dujotiekio prisidėjusiems subjektams gali būti nutraukta prieiga prie JAV finansų sistemos.

Vokietija yra viena pagrindinių dujotiekio projekto dalyvių. „Nord Stream 2“ beveik padvigubins rusiškų dujų eksportą į šią šalį.JAV žingsnis reiškia, kad Vokietijos bendrovėms bus taikomos sankcijos net ir už nedideles investicijas į „Nord Stream 2“.

„Austrija nesiruošia trauktis iš „Nord Stream 2“ projekto, o energetikos bendrovė OMV - juo labiau“, - bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu sakė A. Van der Bellenas.

V. Putinas pasveikino tokį A. Van der Belleno pareiškimą ir tikino, kad Austrija nėra pati didžiausia šalis, tačiau apsiginti nuo Jungtinių Valstijų spaudimo „Nord Stream 2“ atžvilgiu esą užtenka tik politinės valios.

„Austrija nėra pati didžiausia šalis pasaulyje, tačiau apginti savo nacionaliniams interesams nereikia nei branduolinių ginklų, nei teritorijos. Reikia tik politinės valios“, - sakė V. Putinas.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai - Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ - finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Antradienį JAV Senatui buvo pristatytas įstatymų projektas, pagal kurį Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak vieno respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.

„Mes padarėme beveik viską, kas įmanoma, kad įtikintume europiečius ir, visų pirma, vokiečius neremti „Nord Stream 2“, tačiau šiai dienai – nesėkmingai“, – per JAV Senato užsienio reikalų komiteto posėdį trečiadienį kalbėjo M. Pompeo.

Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos bendradarbiauja su Vokietija, kad būtų užtikrintas rusiškų gamtinių tiekimo per Ukrainą į Europą tęstinumas.

M. Pompeo taip pat akcentavo, jog dauguma NATO narių įžvelgia su „Nord Stream 2“ susijusias rizikas bei pritaria Vašingtono susirūpinimui dėl šio projekto.

Pagal Rusijos planus, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą. Tai leistų eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę ir padidinti „Gazprom“ dalį Europos dujų rinkoje.

Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ yra vienintelis projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas. Rusijos dujų milžinė projektą vykdo su parteriais – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“. Šios įmonės kol kas yra tik finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukęs kai kurių Europos Sąjungos narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema. Oficialūs Vokietijos vyriausybės vertinimai – priešingi.

Šią savaitę Rusijos dujų koncerno valdomas konsorciumas „Nord Stream 2 AG“ tarptautinę žiniasklaidą priėmė ant Baltijos jūros kranto įsikūrusiame Liubmino mieste, kur baigiasi jau veikiantis „Nord Stream 1“ ir būsimasis „Nord Stream 2“ dujotiekiai.

„Pagrindinės instaliacijos jau užbaigos, automatinio stabdymo mechanizmai jau įdiegti, todėl galime manyti, kad projektas bus užbaigtas iki 2019-ųjų pabaigos“, – sakė „Nord Stream 2 AG“ atstovas spaudai Jensas Muelleris.

11 mlrd. eurų vertės projektu siekiama padvigubinti rusiškų dujų srautus į didžiausią ES ekonomiką.

Projektas sukėlė nerimą dėl esą pernelyg didelės Vakarų Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų ir dėl Maskvos spaudimo dėl Ukrainos, nes Rusijai, nutiesus „Nord Stream 2“, nebereikėtų Ukrainos kaip tranzito šalies paslaugų.

Vašingtonas ypač aršiai priešinasi „Nord Stream 2“, o D. Trumpas pernai tviteryje rašė, kad dujotiekis padarė Vokietiją Vladimiro Putino įkaite.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, siekdama nuraminti D. Trumpą, sutarė dėl žingsnių stiprinti Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą, taip pat ir iš Jungtinių Valstijų.

Artimas A. Merkel bendražygis, ekonomikos ministras Peteris Altmaieris trečiadienį tikino, kad Vokietija nuties kelią naujų SGD terminalų statybai, taip sustiprindama konkurenciją tarp skirtingų dujų importo būdų.

Tuo metu šalia pušyno Liubmino mieste Meklenburgo-Pomeranijos federalinėje žemėje Vokietijos šiaurėje šimtai statybų darbuotojų dirbo smėlingoje vamzdyno pabaigos vietoje.

Kitos darbininkų įgulos dirbo jūroje, kur 20 laivų tiesia 1230 km ilgio gelžbetonio vamzdyną per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis.

Šis didžiulis projektas vis dar turi apeiti vieną kliūtį – Danija kol kas nesuteikė leidimo tiesti kontraversišką ir geopolitiškai jautrų vamzdyną.

„Turime priežasčių manyti, kad žalia šviesa bus uždegta jau artimiausiu metu“, – sakė J. Muelleris.

Nuo pat „Nord Stream 2“ pradžios projektas kėlė daug nesutarimų.

Projekto šalininkai sako, kad dujotiekis, per metus perpumpuojantis 55 mlrd. kubinių metrų dujų, padės užtikrinti Europos dujų tiekimą mažesnėmis kainomis. Tačiau kelios Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, priešinasi projektui, kuris apeina šias šalis ir atima iš jų mokesčius už dujų tranzitą.

Pasak „Nord Stream 2“ projektui besipriešinančių šalių, Maskva dujotiekiu siekia izoliuoti Ukrainą.

Ukraina ilgą laiką buvo svarbiausia rusiškų dujų į Vakarų Europą tranzito šalimi, tačiau Maskvos ir Kijevo nesutarimai dėl kainų keliskart sukėlė dujų tiekimo trikdžius į kitas ES šalis.

Kijevo ir Maskvos santykiai ypač subjuro po 2014 m., kai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, o Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir inicijavo karą Rytų Ukrainoje.

Kartu su planuojamu „TurkStream“ dujotiekiu Juodojoje jūroje, „Nord Stream 2“ galėtų leisti Rusijai visiškai apeiti Ukrainą.

Tuo tarpu A. Merkel tikino, kad „Nord Stream 2“ yra „grynai ekonominis projektas“, tačiau taip pat pabrėžė užtikrinsianti, kad Ukrainos interesai būtų ginami.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, trečiąjį 2018 m. ketvirtį vamzdynais Ukrainoje vis dar tekėjo 48 proc. visų į Europą patenkančių rusiškų dujų. „Nord Stream 2“ operatorius tvirtina, kad taip ir liks – Ukraina išliks tranzito šalimi.

„Paprasta matematika“, – sakė J. Muelleris, teigdamas, kad „Nord Stream 2“ dujotiekiu tekės daugiausia 55 mlrd. kub. m dujų per metus, o to nepakaks visiškai pakeisti per Ukrainą perleidžiamų rusiškų dujų.

Tačiau Jungtinės Valstijos nėra sužavėtos šiais „Nord Stream 2“ projekto vystytojų pareiškimais. JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis sausį įspėjo, kad bendrovėms, vykdančioms veiklą Rusijos energetikos eksporto dujotiekiais sektoriuje, yra kilusi JAV sankcijų grėsmė.

„Mes dar kartą pabrėžiame, jog Rusijos energetikos eksporto projektuose dalyvaujančios bendrovės užsiima tuo, kas smarkiai susiję su sankcijų rizika. Galiausiai, įmonės, remiančios „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ tiesimą, aktyviai kenkia Ukrainos ir Europos saugumui“, – JAV ambasadoriaus laišką cituoja Vokietijos leidinys.

R. Grenellas akcentavo, jog „dujotiekis turi rimtų geopolitinių pasekmių mūsų Europos sąjungininkams ir partneriams“.

„Šie partneriai reiškia susirūpinimą dėl vis agresyvesnės Rusijos elgsenos, ypač dėl energijos išteklių naudojimo kaip politinių ir ekonominių poveikio priemonių“, – teigiama JAV ambasadoriaus laiške.

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministerija šį laišką sukritikavo, pabrėždama, kad tokie veiksmai kertasi su diplomatinėms normoms.

Savo ruožtu R. Grenello atstovas pareiškė, jog šis laiškas neturėtų būti traktuojamas kaip grasinimas, o turėtų būti suprantamas kaip „skaidrus JAV politikos pranešimas“.

Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą ir leistų eliminuoti Ukrainą kaip jų tranzito valstybę.

„Nord Stream 2“ projektas kelia nuogąstavimus, kad Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje. Jam aktyviai priešinasi kai kurios Europos Sąjungą narės, tarp – Lietuva ir Lenkija, kurios jį laiko ne ekonominiu, o politiniu.

JAV valdžios institucijos, „Nord Stream 2“ projektą vertinančios itin neigiamai, svarsto įvairias atoveikio jo įgyvendinimui priemones.

JAV Atstovų Rūmai gruodį priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas nepritarimas „Nord Stream 2“, nes jis padidintų Maskvos įtaką aprūpinant Europą energijos ištekliais. Netrukus po to pranešta, kad apie 40 JAV senatorių teiks svarstyti panašaus turinio rezoliuciją. Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tiesiogiai raginamas bendradarbiauti su Kongresu ir Amerikos sąjungininkais, „kad Rusijos Federacija būtų atgrasyta nuo tolesnės agresijos“.

Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

Be to, kelios Vokietijos bendrovės įgyvendina „Nord Stream 2“ prijungimo prie Vokietijos dujotiekių tinklo projektus.

„Projektas atviras. Atviras ir kitų partnerių dalyvavimui jame, net tik esamų. Mes jį laikome naudingu mums - mes dėl jo kovosime“, - pabrėžė V. Putinas.

Vienintelis Šveicarijoje registruoto projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, o jo dabartiniai partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

Anot Rusijos prezidento, „Nord Stream 2“ projektas orientuotas ne tik Vokietijos rinkos poreikių tenkinimą, bet ir gali kompensuoti gavybos mažėjimą Didžiojoje Britanijoje bei Norvegijoje.

Komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pastarojo meto pasisakymus šią tema, V. Putinas pareiškė: „JAV pozicija dėl „Nord Stream 2“ mums yra seniai aiški. Galima kalbėti apie retą dabartinės ir buvusios Vašingtono administracijos pozicijų sutapimą“.

„Donaldas Trumpas - ne tik dabartinis JAV prezidentas, bet ir kietas, geras verslininkas, skatinantis šalies verslo interesų plėtrą - amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų pardavimų Europai augimą. Ar tai įmanoma? Įmanoma, bet brangu. 25-30 proc. brangiau nei vamzdynais Europai tiekiamos rusiškos dujos. Bet aš JAV prezidentą suprantu - ji gina savo verslo interesus“, - sakė V. Putinas.

Jis pakartojo, jog Rusijos sieks „Nord Stream 2“ sėkmingo įgyvendinimo.

JAV Valstybės departamentas praėjusią savaitę pakartojo kategoriškai neigiamą požiūrį į šį projektą, pabrėždamas, kad jis gali sustiprinti Rusijos „žalingą įtaką“ Europoje.

Anksčiau JAV Valstybės departamentas perspėjo, kad Vašingtonas gali pritaikyti sankcijas „Nord Stream 2“ įgyvendinime dalyvaujančioms įmonėms, pagal įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA).

„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs Danijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Ukrainos pasipriešinimo, jį laikančių ne komerciniu, o politiniu projektu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrui Heiko Maasui (Heiko Masui) neseniai pareiškus, kad Angelos Merkel ministrų kabinetas „Nord Stream 2“ vertina kaip komercinį projektą, Europos Sąjungos (ES) konkurencijos komisarė Margrethe Vestager (Margaret Vestager) pakartotinai pabrėžė, jog šis projektas neatitinka ES interesų.

Pagal „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, projektą „Nord Stream 2“, daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti artimiausiais mėnesiais, o 9 mlrd. eurų vertinamą projektą užbaigti iki ateinančių metų pabaigos, kai baigs galioti rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sutartis.