Jeigu Rusija patirtų panašią į buvusiąją 10-ojo dešimtmečio pabaigoje finansų krizę, dvylika Europos bankų galėtų prarasti iš viso 7,5 mlrd. eurų (9,3 mlrd. JAV dolerių), o jų kapitalo rezervai sumažėtų, prognozuoja Vokietijos banko „Deutsche Bank“ analitikai.

Tokiu atveju labiausiai nukentėtų „Raiffeisen Bank International“, „Societe Generale“ ir „UniCredit“ – kiekvienas iš šių bankų prarastų po daugiau kaip 1 mlrd. eurų, mano Davidas Lockas (Deividas Lokas) ir Omaras Keenanas (Omaras Kenanas).

„Dėl Rusijos greičiausiai bus pablogintos bendros bankų prognozės, kuriose bus atsižvelgta į galimus nuostolius dėl vertės sumažėjimo“, - rašoma „Deutsche Bank“ analitikų pranešime.

Dėl nuostolių iš paskolų, kurie būtų patirti, jeigu pasikartotų 10-ojo dešimtmečio pabaigos scenarijus, kiltų pavojus „Raiffeisen“ kapitalo pakankamumo rodikliams, o kiti bankai greičiausiai atlaikytų tokius praradimus.

Analitikų skaičiavimais, „Raiffeisen“ bendro pirmo lygio nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų maždaug 166 baziniais punktais. Atitinkamas „Societe Generale“ rodiklis smuktų maždaug 55 baziniais punktais, o „UniCredit“ rodiklis – 31 baziniu punktu.

„Deutsche Bank“ analitikai taip pat išnagrinėjo „kraštutinį scenarijų“, pagal kurį bankai visiškai nutrauktų veiklą Rusijoje. Tokiu atveju labiausiai nukentėtų „Raiffeisen“, „Aareal Bank“, „Commerzbank“ ir „Nordea Bank“. Vien „Raiffeisen“ bendro pirmo lygio nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis tokiu atveju sumažėtų 453 baziniais punktais.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės "Nordea Bank" Lietuvos skyrius pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 3,21 mln. litų neaudituoto grynojo pelno - 3,5 karto mažiau nei 2013-ųjų sausio-kovo mėnesiais, kai skyriaus pelnas siekė 11,2 mln. litų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį suformuoti atidėjiniai sudarė 22,9 mln. litų, kurie ir nulėmė sumažėjusį pelną. "Nordea" grupės pelnas Lietuvoje prieš atidėjinius ir pelno mokestį šiemet padidėjo 52,6 proc. iki 26,09 mln. litų,

"Nordea" grupės bendrosios pajamos Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 42,45 mln. litų - 25 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą.

Didžiausią augimą "Nordea Bank" Lietuvos skyrius užfiksavo atsiskaitomosiose sąskaitose ir indėliuose, kur esančios lėšos per tris mėnesius padidėjo 33,5 proc. ir kovo pabaigoje viršijo 3,62 mlrd. litų. Gyventojų sąskaitose laikomos lėšos padidėjo 11,5 proc. iki 0,83 mlrd. litų, verslo - 41,9 proc. arba 2,78 mlrd litų.

Pasak "Nordea" vadovės Baltijos šalims Ingos Skisaker, didėjančios indėlių ir atsiskaitomųjų sąskaitų lėšos rodo, kad aktyvių klientų, kuriems "Nordea" tampa pagrindiniu banku, daugėja.
"Didžiausias mūsų pasiekimas - klientų pasitikėjimas, kurį įrodo didėjantis indėlių portfelis. Mums tai - geriausias įvertinimas ir pripažinimas", - pranešime spaudai teigė I.Skisaker. Anot jos, atsiskaitomųjų sąskaitų bei indėlių ūgtelėjimas veikiausiai rodo ir žmonių pasirengimą euro įvedimui.

"Nordea Bank" Lietuvos skyriaus bendras paskolų ir lizingo portfelis per pirmąjį ketvirtį smuktelėjo 1 proc. iki 8,15 mlrd. litų. Verslo paskolų ir lizingo portfelis sumenko tik 0,1 proc. iki 5.22 mlrd. litų, paskolų gyventojams portfelis sumažėjo 2,6 proc. iki 2,93 mlrd. litų, iš kurių 2,41 mlrd. litų sudarė būsto paskolos.