Registrų centras praneša, jog Nekilnojamojo turto sandorių sistemos paslaugos teikimas dėl nustatytų problemų laikinai sustabdytas.

„Yra tam tikrų duomenų patikimumo problemų: kitaip tariant, registrai veikia, notarai prie jų prisijungia, bando dirbti, tačiau, pavyzdžiui, netikėtai mato kitokius duomenis negu jie norėtų“, – BNS sakė Notarų rūmų atstovas Aleksandras Matonis.

Jis pateikė pavyzdį, kai Nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos sistemoje, kurioje tvarkomi visi nekilnojamojo turto sandoriai, sutartį rengusi notarė vietoj savo sutarties rado įkeltą kito notaro sutartį.

„Dėl to tam tikro susirūpinimo mes reiškiame, ar tikrai patikimai teikiami dokumentai, ar nėra kažkokių programinių sutrikimų registrų veikloje“, – sakė A. Matonis.

Anksčiau, jo teigimu, tokių atvejų nepasitaikydavo.

Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus BNS informavo, jog pastebėjus kelis atvejus, kai registruotos sutartys nebuvo tinkamai atvaizduojamos, paslauga laikinai sustabdyta.

„Pastebėję šią problemą, nedelsiant laikinai nutraukėme šios paslaugos teikimą ir ėmėmės veiksmų asmens duomenų apsaugai užtikrinti. Apie situaciją informavome Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nuolat bendradarbiaujame su inspekcijos specialistais, siekdami tinkamai užtikrinti klientų asmens duomenų saugumą. Visi atvejai yra identifikuoti, su asmenimis susisiekiama asmeniškai“, – teigė jis.

Vis dėlto, pasak Notarų rūmų atstovo, šiuo metu notarai gali prisijungti prie absoliučios daugumos jiems reikalingų sistemų, gauti ir perduoti duomenis.

„Šiandien jau notarai į situaciją žiūri optimistiškiau, dirba, stengiasi aptarnauti klientus“, – sakė A. Matonis.

Po Vilniuje vykusios liūties pirmadienio vakarą trūkus vamzdžiui buvo užpilta Registrų centro serverinė. Dėl to sutriko daugelio įstaigos valdomų sistemų veikla.

„Esmė tokia – kad Gyventojų registras, kuris yra esminis, norint atlikti tam tikrus veiksmus, prie jo tiesiogiai prisijungti neįmanoma, prie jo notarai jungiasi per eNotaro sistemą, tai yra tam tikros atskiros sąsajos, tačiau tokiu atveju jie negauna pilnos informacijos, pavyzdžiui, asmens nuotraukos, santuokinio statuso“, – BNS sakė Notarų rūmų atstovas Aleksandras Matonis.

„Atrodytų, kad Hipotekos registras veikia, bet negalima per jį perduoti duomenų, kas yra esminė Hipotekos registro funkcija. Areštų registras veikia, (...) lyg atsinaujino Nekilnojamojo turto sandorių sistemos veikimas. Kažkas šiek tiek atsigavo, kažkokių poslinkių yra, tačiau neabejotinai su klientais tam tikrų sunkumų iškils“, – pridūrė jis.

Pasak Notarų rūmų, antradienį visiškai neveikė Gyventojų, Hipotekos ir Areštų registrai, smarkiai strigo Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga.

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus BNS teigė, kad trečiadienį notarai jau gali naudotis dauguma paslaugų.

„Galime užtikrinti, kad notarai jau gali jungtis prie jiems reikalingų registrų, pavyzdžiui, Hipotekos registro, Turto arešto aktų registro, Įgaliojimų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, Testamentų registro, Vedybų sutarčių registro, Nekilnojamojo turto registro. Tą matome iš jų atliekamų veiksmų – notarai teikia užklausas į registrus ir gauna duomenis iš jų“, – informavo jis.

„Taip, šiuo metu gali kilti tam tikrų nesklandumų notarams siekiant gauti visą Gyventojų registro informaciją. Įprastai prie šio registro notarai jungiasi naudodami specialią aplikaciją, kuri šiuo metu dar neveikia, tačiau šis klausimas šiuo metu sprendžiamas ir artimiausiu metu prieiga turėtų būti atkurta“, – aiškino RC atstovas.

Anot M. Samkaus, Hipotekos registro duomenų perduoti nepavyksta tik mažai daliai notarų.

„Matome, kad daugumai notarų pavyksta sėkmingai perduoti Hipotekos registro duomenis, tačiau neatmetame, kad pavienių nesklandumų galėjo pasitaikyti“, – sakė jis.

Po Vilniuje vykusios liūties pirmadienio vakarą trūkus vamzdžiui buvo užpilta Registrų centro serverinė. Dėl to sutriko daugelio įstaigos valdomų sistemų veikla.

Šiuo metu taip pat dar neveikia e.sveikatos sistema. Anot M. Samkaus, sudėtinga prognozuoti, kiek gali užtrukti jos atkūrimas.

Neveikiant e.sveikatai, gydymo įstaigos negali įkelti e.dokumentų, išrašyti e.receptų, atlikti kitų e.sveikatos paslaugų funkcijų, pacientai su e.parašais vaistinėse negali įsigyti jiems skirtų vaistų, vaistinės negali išduoti pacientams vaistų.

Vaistininkai prašo, jeigu įmanoma, atidėti receptinių vaistų pirkimą, Sveikatos apsaugos ministerija ragina medikus laikinai išrašyti popierinius receptus.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius antradienį prognozavo, kad visų RC sistemų veiklą, taip pat ir e.sveikatos, pavyks atnaujinti per parą, tačiau paaiškėjo, kad sutrikimai didesni, nei tikėtasi.

Tai rodo Lietuvos notarų rūmų užsakymu valstybės įmonės Registrų centro pateikti duomenys už 2020 metų kovo ir balandžio mėnesius, pranešė Lietuvos notarų rūmai.

„Notarai, dirbdami įprastu režimu, sulaukia vidutiniškai perpus mažiau klientų, o kai kurių notarinių veiksmų sumažėjo net keleriopai“, –  sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos miesto notaras Marius Stračkaitis.

Remiantis Registrų centro statistika, per pirmąją balandžio mėnesio dekadą Lietuvoje atlikti 2 122 nekilnojamojo turto (NT) perleidimo sandoriai, o antrąjį balandžio dešimtadienį – tik 1 150 sandoriai.

„Kelias savaites stebėjome „amerikiečių kalnelių“ reiškinį. Prieš pandemiją, kovo 1-10 dienomis, viskas vyko kaip įprasta, notarai patvirtino 2 955 NT perleidimo sandorius. Kovo 10-20 dienomis, įsigaliojus karantinui ir keturias dienas trukusiam notarų veiklos draudimui, NT sandorių skaičius krito iki 859, paskutinį kovo dešimtadienį, kai notarų veikla buvo atnaujinta, NT rinkos dalyviai siekė užbaigti suplanuotus sandorius, ir jų patvirtinta 1 730. Įpusėjus balandžiui, regime jau realų sandorių skaičiaus kritimą, kuris atspindi krizinę padėtį ekonomikoje“, – pranešime cituojamas  M. Stračkaitis.

Kelias savaites stebėjome „amerikiečių kalnelių“ reiškinį.

Statistika rodo, kad nemažėja hipotekos sandorių, o tai prieš dešimtmetį įvykusios ekonominės krizės bruožas.

„Kilus krizei, savo turtą įkeitę asmenys nuolat tardavosi su bankais, dėl sumažėjusio mokumo prašydami pratęsti grąžinimo terminą, padindinti skolos sumą, ar kitaip pakeisti hipotekos sąlygas“,– sako M. Stračkaitis.

Balandį neužregistruota nė viena išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Lyginant pirmąsias dvi kovo ir balandžio dekadas, paveldėjimo teisės liudijimų paveldint pagal testamentą ir pagal įstatymą, išduota atitinkamai pusantro ir dukart mažiau. Po du kartus sumažėjo dovanojimo sutarčių ir patvirtinamų įgaliojimų, daugiau kaip du kartus – patvirtinamų testamentų. Palyginti su dviem kovo dekadomis, balandį du kartus sumažėjo ir sudarytų vedybų sutarčių. 

Ji Seime registravo Civilinio kodekso pataisą, numatančią, kad dokumentai būtų pasirašomi naudojant elektroninį parašą, o papildomai būtų naudojamos nuotolinės vaizdo sistemos.

A. Armonaitė sako, kad koronaviruso krizė parodė, kokios didelės galimybės kuo daugiau paslaugų iškelti į elektroninę erdvę. Anot jos, visos notarų paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu. 

„Būtų patogiau žmonėms. Turime užduoti tam tikrą toną, kad tiek valstybinėse institucijose, tiek tos kitos paslaugos, kurios šiaip reikalingos žmogui, kad jas būtų galima teikti nuotoliniu būdu, nes tam galimybės yra  – turime galimybę puikiai indentifikuoti savo tapatybę per elektroninės valdžios valdžios, turime elektroninio  parašo veikiančią paslaugą  – ir mobilią, ir kitomis formomis, o karantinas parodė, kad ir vaizdo formatas, jeigu labai reikia identifikuoti asmenį, puikiai veikia“,  – BNS aiškino ji. 

A. Armonaitės manymu, nuotoliniai notariniai sandoriai gerintų verslo sąlygas, sumažintų paslaugų kainas, nes nei valstybei, nei notarams nereikės kurti jokių papildomų įrankių. 

Dabar Civilinis kodeksas nenumato galimybės žmonėms atlikti notarinius sandorius nuotoliniu būdu, neatvykstant į notaro biurą. Tik koronaviruso krizės metu leista laikinai tokiu būdu tvirtinti parašo tikrumą, įgaliojimus, dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą, hipotekos ar įkeitimo sandorius, vekselių ir čekių protestavimą, dublikatų išdavimą, diplomus arba net nekilnojamojo turto sandorius ir kitus veiksmus.

Notarų darbas laikinai buvo sustabdytas kovo 16 dieną, įvedus karantiną. Po kelių dienų notarų darbas buvo iš dalies atnaujintas.

Sustabdytu notarų darbu skundėsi nekilnojamojo turto vystytojai, teigę, kad dėl to jie negali baigti dešimčių milijonų eurų vertės sandorių.

Darbą pratęsė arba atnaujino visi notarai, kurie turėjo apsaugines priemones. Apsauginėmis priemonėmis – respiratoriais, vienkartinėmis pirštinėmis ir dezinfekciniu skysčiu – juos aprūpino Lietuvos notarų rūmai, kai kurie notarai priemonėmis pasirūpino patys.

Lietuvos notarų darbas laikinai buvo sustabdytas praėjusį pirmadienį, šalyje įvedus karantiną. Paslaugas notarai vėl pradėjo teikti penktadienį.

Lietuvos notarų biuro duomenimis, pirmadienį nedirbo 66 notarai. Iš jų 11 – dėl ligos, 9 – dėl privalomos saviizoliacijos. Du notarai dar negrįžo iš planuotų atostogų, o likusių 44 notarų nedarbo priežastis – asmeninių apsaugos priemonių trūkumas arba vaiko priežiūros atostogos.

Dabar notarų biuruose priimami tik iš anksto telefonu ar elektroniniu paštu užsiregistravę asmenys. Notaras gali atsisakyti registruoti žmones, neįleisti jų į patalpas ir nesuteikti paslaugų, jeigu kyla abejonių dėl jo sveikatos būklės arba nesilaikoma būtinų prevencijos priemonių.

„Darsyk raginame į notarus kreiptis tik išskirtinai svarbiais ir neatidėliotinais reikalais. Biuruose aptarnaujami tik iš anksto užsiregistravę klientai. Pasirengimas sandoriams vyksta nuotoliniu būdu, telefonu ir elektroniniu paštu teikiamos konsultacijos“, – sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Notarų paslaugų įkainiai vis tebestulbina gyventojus. Elementariausių dokumentų patvirtinimas kainuoja nemažus pinigus. Tačiau Notarų rūmų atstovai tikina, kad kartais tie klientų sumokėti litai neatsveria realios atsakomybės, nes už savo klaidas notarai atsako visu turtu. Net tada, kai šio darbo jau nebedirba.

Apstulbino įkainių skirtumai

Klaipėdietė Vitalija (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) pasakojo, kad ji turi du brolius ir vienam jų ketino suteikti įgaliojimus dėl paveldėjimo reikalų.

"Mūsų šeimos paveldėjimo byla jau senokai tęsėsi. Turėjome patvirtintą ankstesnį besibaigiantį įgaliojimą. Kitaip tariant, visas tekstas buvo paruoštas, reikėjo tik pakeisti datą, įrašyti paveldėto turto pardavimo faktą, pasirašyti, ir visa tai turėjo patvirtinti notaras", – teigė moteris.

Vitalija apsilankė viename iš keliolikos Klaipėdos notarų biurų. Notarė ją įdėmiai išklausė, pažiūrėjo turimą dokumentą ir pareiškė, kad paslauga kainuos 300 litų. Tai yra kiekvienas įgaliojimas jai ir vienam brolių – po 150 litų.

"Kai rūpinausi įgaliojimu kitame notariniame biure anksčiau, jis žymiai pigiau kainavo. Kaip čia taip greitai viskas pabrango dvigubai? Ta notarė man nieko negalėjo atsakyti. Kadangi aš nepajėgi tokios sumos mokėti, nusprendžiau kreiptis į kitą biurą, kur buvo parengtas ankstesnis įgaliojimas", – teigė Vitalija.

Kitame biure notarė pasiūlė padaryti įgaliojimą ant vieno
dokumento ir jai, ir vienam brolių tik už 80 litų. Vitalija teigė net nežinojusi, kad apskritai yra tokia galimybė.

"Tame pirmame biure, kuriame apsilankiau, net nepasiūlė pigesnio varianto. Kaip taip gali būti, kad ta pati paslauga skirtinguose biuruose kainuoja beveik keturis kartus brangiau?" – stebėjosi klaipėdietė.

Paslaugų mokesčio ribos

Brangias paslaugas teikiančiame biure dienraštis "Klaipėda" išgirdo, kad situacija nebus komentuojama, esą viską žino Notarų rūmų atstovas spaudai.

Kitame biure, kuriame klaipėdietės pagailėjo ir už paslaugas paprašė protingos sumos, notarė teigė, kad paslaugų įkainių dydis yra oficialiai paskelbtas, tačiau vienų dokumentų paruošimo įkainiai yra fiksuoti, kitų gali būti taikomi "nuo iki".

"Tokiu atveju yra notaro teisė, kokį įkainį jis taikys – didžiausią ar mažiausią. Mes nelupikaujame. Antra vertus, reikia žiūrėti, ar tas dokumento paruošimas yra sudėtingas. Pavyzdžiui, jei tai susiję su hipoteka, kai įkeičiamas ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir turtinė teisė, – situacija sudėtingesnė. Nuo to priklauso ir paslaugos kaina", – dėstė viešumo nepanoręs notaras.

Klientai ne visada teisūs?

Notarų biuro atstovas Aleksandras Matonis teigė, kad notarų paslaugų įkainius patvirtina teisingumo ministras. Ir tie įkainiai kabo kiekviename notarų biure.

"Kiekvienas klientas juos gali pasitikrinti, atėjęs į notarų biurą. Ir tų įkainių laisvai interpretuoti visiškai neįmanoma. Todėl negaliu pasakyti, kodėl viename notarų biure buvo apskaičiuota viena kaina, o kitame – kita. Nebent žinotume įvykio aplinkybes", – teigė A.Matonis.

Kiekvienas notaro veikla nepatenkintas klientas turi teisę skųstis Notarų rūmams. Teigiama, kad į tokius skundus labai rimtai reaguojama, jie įvertinami, ištiriami.

"Praktika rodo, kad klientai ne visais atvejais supranta, o gal ir notarai ne iki galo paaiškina kainodarą, bet ji visada būna skaidri ir iki paskutinio cento atsispindi dokumentuose, kuriuos pasirašo klientas", – pabrėžė A.Matonis.

Kartais, kai kalbama apie kokio nors notarinio veiksmo atlikimą, tai yra susiję ir su patikra įvairiuose registruose – nekilnojamojo turto, hipotekos, gyventojų.

Esą patikra tuose registruose taip pat apmokestinta. Teigiama, kad neretai patikra registruose netgi viršija notarinio veiksmo kainą.

Riba – 20 tūkst. litų

Pasak A.Matonio, pastarąjį kartą notarų paslaugų įkainiai keitėsi 2008 m. ir jie buvo sumažinti. Esą per pastaruosius 15 metų notariniai įkainiai yra tik mažinami.

"Yra keliasdešimt notarinių veiksmų kategorijų, už kuriuos taikomi skirtingi įkainiai. Brangiausiai kainuoja dokumentai, siejami su nekilnojamuoju turtu. Taigi šiuo metu brangiausiai kainuoja notarinės sutarties patvirtinimas perkant būstą ar žemę. Taikomas įkainis siekia apie pusę procento pirkimo–pardavimo sutarties sumos", – pabrėžė A.Matonis.

Ta suma turi būti ne mažesnė nei 100 litų ir ne didesnė nei 20 tūkst. litų. Teigiama, kad tiek notaro paslaugos gali kainuoti, kai parduodami milijoninės vertės objektai.

"Šiuo metu mes esame paskelbę įkainius ir litais, ir eurais. Jie taip pat skelbiami notarų biuruose. Ir apskaičiuoti pagal galiojantį valiutos kursą. Beje, Estijoje ir Latvijoje notarų paslaugų įkainiai yra keletą kartų didesni nei pas mus", – tikino Notarų rūmų atstovas.

Slegianti atsakomybė

A.Matonis neslėpė, jog Notarų rūmai sulaukia įvairių pretenzijų. Tačiau jų esą nėra daug. Per metus Lietuvoje patvirtinama apie 2 mln. notarinių dokumentų. Statistika atvejų, kai notaras atsiduria teismuose kaip atsakovas, nesiekia ir pusės procento.

"Notarinių veiksmų patikimumas Lietuvoje yra nepaprastai didelis ir jų atliekama kokybė tikrai labai aukšta. Kiekvieną kliento skundą mes įvertiname ir į jį labai rimtai reaguojame. Kartais medžiagą perduodame Notarų etikos komisijai, kartais pareikalaujama ir griežtesnių veiksmų – notarui iškeliama drausmės byla", – tvirtino A.Matonis.

Lietuvoje šiuo metu dirba 264 notarai. Teigiama, kad kasmet Notarų rūmai notarams iškelia vieną ar dvi drausmės bylas.

"Pas mus labai populiaru aptarinėti, kad notarų paslaugos brangios, bet mažai kas žino, jog jie už kiekvieną savo veiksmą prisiima milžinišką atsakomybę ir už visa tai
atsako savo turtu. Jeigu būtų nustatyta notaro kaltė, jo padaryta klaida, notaras už viską atlygintų", – akcentavo A.Matonis.

Tam yra privalomasis civilinės atsakomybės notarų draudimas. Šiuo metu tas dydis patvirtintas 100 tūkst. litų sumai.

Tačiau notarai draudžiasi taip pat papildomai neribota suma ir yra įpareigoti visą gyvenimą kaupti kaupiamąjį fondą.

"Notaras už savo veiksmus atsako net tada, kai baigia savo įgaliojimus. Jeigu bus nustatyta, kad šiuo metu notaras nebedirba, bet jo patvirtintas sandoris buvo neteisėtas ir tuo padaryta žala klientui, tai dalis sumos būtų atlyginta iš draudimo, o visa kita turėtų apmokėti buvęs notaras. Tokiu būdu klientai yra apsaugomi", – tvirtino Notarų rūmų atstovas.

Teigiama, kad per metus net po keletą kartų pasitaiko, kai atsakovais teismuose tampa notarai ir jiems tenka atlyginti tą žalą iš savo kišenės. Būtent todėl esą nereikėtų stebėtis, kad notarų paslaugų įkainiai yra nemaži.