Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad siūlymas dar yra pradinėje stadijoje, svarbu sulaukti teisinių formuluočių.

„Matyt, jis (siūlymas – BNS) yra padiktuotas paskutinių rezonancinių atvejų ir tas truputi neramina, kad nebūtų priimti skuboti ir su bendruomene, kuriai tas bus taikoma, nesuderinti sprendimai“, – BNS antradienį sakė M. Statulevičius.

„Jei savivaldybė turės išduoti sutikimus kirsti medžius ant stogų, inžinerinių tinklų ir panašiai, kokie bus tų sutikimų kriterijai? Ar nereikės daryti kažkokių papildomų tyrimų, ar mes gerokai neužtruksime laike, kol gausime pritarimą“, – pridūrė jis.

M. Statulevičius taip pat svarstė, kas būtų tokiu atveju, jei savivaldybė nepritars medžių šalinimui.

„Kokia bus išeitis, kokie galime sprendimų keliai? Urbanizuotose teritorijose tokių leidimų anksčiau nereikėjo ir tai buvo įprasta praktika, todėl jei ji dabar yra keičiama, reikia žinoti, koks bus naujas taikymas“, – sakė jis.

Mus neramina, kad visa tai neišsitęstų laike, neatsirastų nauji terminai, kad kaštai būtų proporcingi. 

„Mus neramina, kad visa tai neišsitęstų laike, neatsirastų nauji terminai, kad kaštai būtų proporcingi. Jeigu dėl to mes prisidėsime prie miesto gražinimo ir žalinimo, tai viskas yra puiku, tačiau reikia įvertinti, kokia iš to bus nauda miestui ir kad tai nepabrangintų projektų, kurie bus kuriami. Kad tai nepadarytų būsto dar labiau neįperkamu ir gerokai neprailgintų visų procedūrų“, – teigė asociacijos prezidentas.

NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras taip pat sako, kad pokyčiai dar labiau prailgintų, jo teigimu, ir taip ilgas biurokratines procedūras.

„Didžiausia problema, kai yra papildomi apribojimai, tuomet labai išitęsia laikas ir biurokratija – čia yra didžiausia rakštis tarp valdžios institucijų ir verslo. Biurokratijos ir taip yra labai daug, todėl kiekvieni įstatymų pakeitimai, kurie ją dar labiau didina, iš tiesų baugina“, – BNS antradienį sakė R. Pleteras.

„(Procedūras – BNS) pratęstų savaitėms ar mėnesiams. Reikėtų prisiduoti visus želdynus, tada svarstymai, komitetai, papildomi klausimai ir taip toliau, vietoje to, kad galbūt įstatymais būtų aiškiai apibrėžta, kas yra galimai kertamas želdynas, o kas turi būti suderinta“, – pridūrė jis.

„Bonava Lietuvos“ vadovo teigimu, papildomi mokesčiai už želdynus projektų vystytojams nesukeltų problemų. 

Tuo metu bendrovės „Anreka“ vadovas Romualdas Pušinaitis BNS sakė, kad didelio pokyčio neturėtų būti, nes Vilniuje tai daryti privaloma jau ir dabar, jo manymu, įstatymu toks reikalavimas būtų įteisintas šalies mastu. 

Nejaugi dabar buvo kitaip? 

„Nejaugi dabar buvo kitaip? Bent jau Vilniaus mieste norint kirsti bet kokį medelį planuojant NT vystymą reikėjo gauti savivaldybės želdyno apsaugos skyriaus leidimą. Manau, čia buvo miesto lygmenyje, o dabar galbūt į nacionalinį lygmenį“, – sakė R. Pušinaitis.

Jis teigė nematantis problemos, jeigu nauja tvarka galios visiems statytojams. Kita vertus, sako R. Pušinaitis, jų veiklai tai būtų tik dar vienas papildomas reguliavimas, kurių Lietuvoje jau ir taip per daug, jie dviprasmiški ir skatinantys korupciją.

„Dėl reglamentų kiekio, jų apimties, neapibrėžtumo, dviprasmybių galima galima disertacijas rašyti. Jų ryškiai per daug Lietuvoje, netobuli ir dauguma jų skatinantys neapčiuopiamą korupciją“, – teigė R. Pušinaitis.

Aplinkos ministerijos teigimu, Želdynų įstatymo pataisos užtikrintų informaciją apie ant inžinerinių tinklų ar pastatų augančių nesaugotinų medžių kirtimą – želdynus pašalinti norintys asmenys apie planuojamus kirtimus turės pateikti savivaldybei deklaraciją.

Želdiniai galėtų būti šalinami gavus savivaldybės sutikimą, kartu atlyginant jos paskaičiuotą piniginę atkuriamąją vertę.

Dabar ant inžinerinių tinklų ar pastatų augančius nesaugotinus medžius galima šalinti be savivaldybės leidimų bei nemokant kompensacijos.

Gegužės pabaigoje Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, buvo nupjautas brandus ąžuolas, įtariama, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė tuomet skyrė 141 tūkst. eurų baudą.

Tvarkymosi tempai lėtės

Dar praėjusią Seimo kadenciją pateiktomis Žemės įstatymo pataisomis siūloma įvesti vienkartinį mokestį už nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą ar objektų paskirties keitimą. Pagal galutinį siūlymą pakeitę valstybiniame sklype pastatytų pastatų paskirtį ar praplėtę jų plotą, NT plėtotojai valstybei turėtų papildomai sumokėti iki 75 proc. nuomojamo sklypo vertės. Tačiau neatmetama prielaida, kad galimas ir dar didesnis mokestis.

Tokia valstybės politika tikrai lėtins miestų tvarkymą, įsitikinęs ir vienas iš "Kauno dienos" kalbintų NT plėtotojų, bendrovės "Citus" įkūrėjas Mindaugas Vanagas. Pasak jo, tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Klaipėdos miestų centre yra daug apleistų pastatų pastatų, pramoninių-gamybinių teritorijų, pusiau naudojamų, pusiau nenaudojamų. Jas siekiama paversti naujais gyvenamaisiais rajonais. Tačiau tos teritorijos dažniausiai yra nuomojamoje valstybės žemėje.

"Priėmus įstatymo pataisas tektų susimokėti papildomai gal 100, gal 75 proc. – nežinia, kokia bus viršutinė riba, – mokestį pagal vidutinę žemės rinkos kainą, – kalbėjo NT plėtros bendrovės "Citus" įkūrėjas. – Ką tai reiškia? Tai, kad teks sklypą nusipirkti, tačiau jis pirkėjui nepriklausys. Iš tiesų galima sakyti, kad tas mokestis bus už statybos leidimo išdavimą.

Niekas neabejoja, kad reikia ištaisyti seną Žemės įstatymo klaidą, leidžiančią išsinuomotame iš valstybės sklype statyti, ką nori ir kokio nori dydžio. Bet negalima ir dabar projekte siūlomų tokių drastiškų tarifų nustatyti. Jis turėtų būti pagrįstas sveika logika, o ne iš piršto laužtas. Jei patvirtintų viršutinę 105 proc. ribą, reikštų, kad už nuomą susimoki 5 proc. brangiau, nei kainuoja gretimas privatus sklypas. Kas galėjo sumąstyti tokį įstatymą?"

Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė sako, kad sunku įžvelgti logiką taikyti žemės paskirties keitimo mokestį, kai vietoje nebenaudojamų pastatų norima pastatyti naujus statinius, išvalyti apleistas, nenaudojamas teritorijas, įgyvendinti bendrųjų planų sprendinius dėl konversinių teritorijų.

"Jeigu ir reikėjo taikyti tokį mokestį, tai pirminio valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo proceso pradžioje. Šiuo metu vietoj didžiųjų gamyklų ar kitų statinių teritorijų jau yra išdygę ištisi gyvenamųjų, biurų pastatų kvartalai, kurių vystytojams toks mokestis nebuvo taikomas, – atkreipia dėmesį į nevienodas sąlygas NT plėtotojams R.Gružienė. – Šiuo metu yra galimybė mokestinėmis priemonėmis drausminti nenaudojamų, apleistų teritorijų naudotojus ir skatinti tvarkyti apleistas teritorijas ar statinius jose, pritaikyti kitoms reikmėms, negu yra esami nenaudojami pastatai ar statiniai. Papildomo mokesčio įvedimas neskatins tokių teritorijų atgimimo."

NT plėtotojai vis tiek statys, tačiau tas mokestis bus perkeltas ant būsto ar kitos paskirties patalpų pirkėjų pečių.

Pabrangimas – ant pirkėjo pečių

"Buto savikaina susideda iš statybos, žemės kainos ir t.t. Žemės dalis sudaro 10–15 proc., priklausomai nuo vietovės. Patvirtinus, pavyzdžiui, naują 70 proc. žemės nuomos mokestį butas apytiksliai pabrangsta 14 proc., – paaiškino bendrovės "Citus" įkūrėjas M.Vanagas. – Galų gale didžioji jo dalis patuštins ne kas nors kito, o būsto pirkėjo kišenes."

"Mokestis reikalingas, nes savininkas (savininkai), padidėjus statinio plotui, intensyviau naudosis jau esama miesto infrastruktūra. Tačiau per dideli mokesčiai stabdys miestų vaiduoklių tvarkymą. Iš kitos pusės, NT plėtotojai vis tiek statys, tačiau tas mokestis bus perkeltas ant būsto ar kitos paskirties patalpų pirkėjų pečių. NT neabejotinai dar papildomai pabrangs", – mano ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K.Starkevičius.

NT plėtotojų skaičiavimais, pavyzdžiui, 50 kv. m butas Vilniuje, įvedus naująjį mokestį, galėtų brangti 10–20 tūkst. eurų.

Pasak M.Vanago, Lietuvoje butų įperkamumo vertinimas šiuo metu normalus: "Daug metų atlyginimai augo gana sparčiai ir dabar dar didėja, šis rodiklis yra gana geras. Žmonės gali sau leisti pirkti. Bet jei dėl Žemės mokesčio butai brangs keliolika procentų, įperkamumas, be abejo, sumažės."

"Citus" atstovas mano, kad labai netinkamas metas žemės mokesčių permainoms, nes staigiai brangsta visas NT. Tokios įstatymo pataisos dar labiau kaitina rinką ir kainos dar labiau kyla.

"Norint vėsinti kaistančią NT rinką, reikėtų didinti pasiūlą. Dabar Vilniuje, Kaune pasiūla mažėja – pirkėjų daug, o pasirinkimo labai trūksta. Klasikinė ekonomikos taisyklė: kai pasiūla maža, kainos kyla", – priminė M.Vanagas.

Būsto burbulas dar padidėtų

Beje, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad Seime ketinimai įvesti vienkartinį mokestį už NT plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką, o kainos už būstą atitinkamai kiltų. Jo teigimu, papildomi mokestiniai ribojimai tokiu metu, kai didelės būstų paklausos rinka patenkinti negali, keltų riziką NT plėtotojams dar labiau mažinti pasiūlą, o atsiradusias papildomas išlaidas šie turi tą pakankamą rinkos galią perkelti būsto pirkėjui ir tai atitinkamai atsispindėtų kainoje.

"Tai vis tiek veiktų NT rinką ir tada, kai norėtųsi, kad pasiūla būtų didesnė, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G.Šimkus. – Jei prisimintume krizę prieš daugiau nei dešimtmetį, buvo stipri būstų paklausa, bet buvo pasiūlos problemų dėl daugybės ribojimų. Čia dalis NT plėtotojų galbūt bandytų perkelti sąnaudas ant vartotojų pečių, dalis – atsisakyti plėtoti projektus nuomojamoje žemėje, o tai vėlgi turėtų įtakos būsto pasiūlai."

Lietuvos banko vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad, įvedus pakeitimus, dalis NT projektų toliau būtų vystoma nenuomojamoje žemėje, o kainų už būstus ne valstybei priklausančiuose sklypuose plėtotojai kelti negalėtų. Tačiau G.Šimkus sutiko, kad verslas galėtų pasinaudoti tokia situacija ir pakelti NT kainas net ir nevalstybinėje žemėje plėtojamiems projektams.

Pasak "Citus" atstovo M.Vanago, drastiškas valstybinės žemės mokesčio atsiradimas turės poveikį ne vien gyvenamojo ploto kainai.

"Daugybė pramonės įmonių stovi ant nuomojamos valstybinės žemės. Jei mūsų gamintojai norės plėstis, jiems lygiai toks pat mokestis bus taikomas, o tai gerokai stabdys investicijas. Tai nėra juokingi pinigai, nes žemė nepigi ir kasdien jos vertė kyla. Įstatymo rengėjai nemąsto, kad vidutinė kaina nėra fiksuotas dydis", – "Kauno dienai" komentavo M.Vanagas.

Tai nėra juokingi pinigai, nes žemė nepigi ir kasdien jos vertė kyla. Įstatymo rengėjai nemąsto, kad vidutinė kaina nėra fiksuotas dydis.

Mėto kaip kamuolį

Praeitą antradienį Seimas vėl atidėjo Žemės įstatymo pataisų svarstymą. Šįkart tokį siūlymą pateikė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji savo prašymą argumentavo tuo, kad naujas mokestis stabdys investicijas miestuose.

"Prisimenu, šio įstatymo projektas buvo lyg kamuolys mėtomas visą praėjusią kadenciją, – pasakojo parlamentaras K.Starkevičius, praeitą kadenciją dirbęs Seimo Kaimo reikalų komitete. – Buvo Vyriausybei duotas nurodymas parengti pataisas, o jos dar buvo nuolat keičiamos ir keičiamos. Vienas iš pradinių pasiūlymų buvo keičiant sklypo paskirtį ar statinio plotą numatyti iki 110 proc. žemės vertės mokestį valstybei. Tačiau tai buvo atmesta. Po ilgų svarstymų liko iki 75 proc. Komiteto posėdyje balsavau prieš, nes, mano įsitikinimu, mokestis neturi viršyti 50 proc."

Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja R.Gružienė priminė, kad diskusija su savivaldybėmis dėl valstybinės žemės valdymo funkcijų perdavimo joms vyksta dar nuo 2007 m.

"Tada Seime buvo priimtos Žemės įstatymo pataisos, numatančios, kad valstybinės žemės patikėtiniai miestų teritorijose yra savivaldybės, tačiau naujai išrinkta prezidentė nepasirašė Seimo priimto įstatymo pataisų", – atkreipė dėmesį R.Gružienė.

Beje, jei Seimas vis dėlto Žemės įstatymo pataisas priims, naująjį mokestį NT plėtotojai pradėtų mokėti nuo kitų metų kovo 1-osios. O juk šios kadencijos parlamentarai ir jos patvirtinti Vyriausybės nariai žadėjo, kad jokių netikėtų mokesčių šuolių nebus, kaip būdavo ankstesniais laikais.

"Keista, kad vos prieš mėnesį Vyriausybės atstovai kalbėjo, jog nebus jokių mokestinių pertvarkų, naujų mokesčių nebus, tam turi būti pereinamasis laikotarpis, tačiau tų pažadų nesilaikoma. Traktuojama, kad čia esą ne mokestis, o rinkliava. Ar ne absurdas? – piktinosi M.Vanagas. – Viena šnekama, kita daroma.

Kita vertus, nežinia, kada to įstatymo pataisos imtų realiai veikti, nes planuojama, kad įsigaliotų kovo 1-ąją, o poįstatyminiai aktai numatyti parengti tik vasario 28-ąją, likus vos dienai. Aišku, kad kovo mėnesį dar niekas nesupras, kaip tą mokestį reikia skaičiuoti, kokie specialistai tai darys. Tie techniniai dalykai statybų leidimų išdavimą užtęs keletui mėnesių. Sustojus šiam procesui pasiūla vėl mažės, pirkėjai vėl turės mažesnį pasirinkimą, o tai nulems dar didesnį kainų augimą."

Savivalda – į šoną

Labai daug visi mėgsta kalbėti apie savivaldos stiprinimą. Tačiau realiai nieko dėl to nedaroma. Gal keičiant žemės paskirtį ir užstatymo plotą (aukštį) mokesčių dydžio taikymas ar apskritai netaikymas turėtų būti paliktas savivaldybių kompetencijai. Juk jos sėkmingai sprendžia, kokius žemės mokesčius visiems savininkams (nuomotojams) taikyti. Paaiškėjo, kad Žemės pataisų rengėjai į diskusijas net kvietė Savivaldybių asociacijos atstovų.

"Dabartinės Vyriausybės programoje yra numatyta ir savivaldybių asociacijoje aktyviai svarstomas klausimas dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės suteikimo visoms savivaldybėms. Tam iš esmės pritaria ir Klaipėdos miesto savivaldybė, – teigė uostamiesčio savivaldybės atstovė R.Gružienė. – Tačiau su Seimo Kaimo reikalų komiteto teikiamomis Žemės įstatymo pataisomis dėl valstybinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo tvarkos ir apmokestinimo nei per savivaldybių asociaciją, nei tiesiogiai nebuvome supažindinti, neturėjome galimybės pasisakyti šia tema.

Manome, kad kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo teritorijų bendrųjų planų sprendinius, pati turėtų spręsti, kokiose teritorijos turėtų būti skatinama teritorijų konversija, atitinkamai priimdama sprendimus dėl tam tikrų mokesčių nustatymo. Galima būtų svarstyti klausimą dėl paskirties keitimo apmokestinimo, jeigu mokestis liktų savivaldybės biudžete, tačiau tokiu atveju pati savivaldybė turėtų vystyti teritorijos infrastruktūrą."

Miesto pinigai melioracijai?

Kodėl klausimas, kuris aktualiausias miestams, patikėtas Seimo Kaimo reikalų, o ne Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui? Parlamentaras K.Starkevičius paaiškino, kad nuo seno tradiciškai viskas, kas susiję su žeme, pavesta būtent Kaimo reikalų komitetui.

"Žemės paskirties keitimas, teritorijų vystymas susijęs su urbanizacija, todėl tikrai manytina, kad ne Seimo Kaimo reikalų komitetas turėtų būti pagrindinis komitetas svarstant teisės aktų projektus panašiais klausimais", – mano Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja R.Gružienė.

"Nonsensas, kai miesto žemės reikalus sprendžia Kaimo reikalų komitetas, kurio nariai į viską žvelgia per žemės ūkio prizmę ir aiškina, kad surinkti pinigai keliaus melioracijai, – svarstė NT plėtotojų bendrovės "Citus" įkūrėjas M.Vanagas. – Visiškai neįsigilinta, nėra jokios analizės, kaip tai paveiks rinką, kiek bus surinkta pinigų. O juk pagal tai turėtų būti nustatomas mokesčio tarifas."

Daugiaaukštė statyba Kaune šiuo metu vyksta kaip tik ten, kur numato Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas. Viena iš tokių išskirtinių teritorijų – Nemuno pakrantė Šančių pradžioje. Ši vieta glaudžiasi prie centro, tačiau nėra tokia aktyvi, o veikiau – alsuoja ramybe.

Gyventojams Šančiuose pamažu atsiveria fragmentai architektūrinės vizijos, kurią Kaunui suformavo urbanistikos ekspertai. Daugiaaukščiai pastatai stiklo fasadais bus pastebimi iš tolo, o jų gyventojai ir svečiai netrukus pro langus galės mėgautis puikiais miesto vaizdais.

Nuostabūs vaizdai – pro kiekvieną langą

Architektų vertinimu, Šančiai yra labai mišrus bei įvairialypis miesto rajonas, kuris augo aplink karinius ir pramonės objektus. Teršalus į orą kasdien skleidusių sovietinių gamyklų nebeliko. Bet visa kita – jaukios gatvelės, sužaliavę sodai, takai prie upės ir platus, patogus A. Juozapavičiaus prospektas – gyva.

Architektas Gintautas Natkevičius sako, kad A. Juozapavičiaus prospekto pradžioje prie Nemuno iškilsiantys „Kaunoramos“ dangoraižiai tarsi žymės Šančių pradžią. Jis tikisi, kad dėl to ir gyvenimas ant Nemuno kranto taps aktyvesnis, nes iš čia pėsčiomis paprasta pasiekti Laisvės alėją, „Akropolį“ ir „Žalgirio“ areną.

Projekto autorius G. Natkevičius atkreipia dėmesį, kad 16 aukštų pastatų išplanavimas buvo suformuotas taip, kad beveik per visus langus atsivers puikūs vaizdai: Nemuno slėnis ir vingis, Šančiai, žali Aleksoto šlaitai, geležinkelio tiltas, miesto centras ir Senamiestis.

Ne veltui statyti pradėti „Kaunoramos“ dangoraižiai kelia didelį susidomėjimą ir miestiečių akyse pelno prestižinės vietos gyventi statusą. Architektas pripažįsta, kad ši centrui artima teritorija yra išskirtinė, kurti joje buvo labai įdomu.

Išskirtiniai projektai – tik po kruopščios analizės

Naujasis projektas Šančiuose rodo, kad Kaunas vėl atsiveria upėms – tarsi iš naujo įsileidžia vandens stichiją į savo gyvenimą. Apskritai, pastaraisiais metais Nemuno ir Neries pakrantės sulaukia daug dėmesio – gyventojai vis labiau ieško sąlyčio su gamta ir jį vertina.

Kauniečiai nori gyventi savo tėvų ir senelių mieste, tačiau kartu jie nori gyventi patogiai ir mėgautis aukšta kokybe.

„Kaunorama“ vadovas Tadas Galminas sako, kad per kelerius metus Kaunas tarsi nusimetė kiautą, tapo atviresnis, dėl to pasikeitė net gyventojų santykis su savo miestu. „Žmonės pajuto, kad patys gali aktyviai kurti bendruomenę, rasti idealią vietą bei laiką savo svajonėms įgyvendinti. Kauniečiai nori gyventi savo tėvų ir senelių mieste, tačiau kartu jie nori gyventi patogiai ir mėgautis aukšta kokybe“, – pastebi T. Galminas, akcentuodamas, kad kuriant išskirtinius projektus mieste kruopščiai analizuojami ilgalaikiai gyventojų poreikiai, o su architektais visada vyksta diskusijos dėl projektų dermės su miesto architektūrine vizija.

Kartu pašnekovas pripažįsta, kad daugiaaukštė statyba Šančiams yra naujovė, nes ši miesto dalis ilgai snaudė aplink senus pramonės objektus. „Daugiaaukštė „Kaunorama“ tarsi pratęsia individualių namų kvartalų ramybę, bet suteikia jai naują formą, kitokį santykį su upe ir miesto centru“, – dalijasi T. Galminas ir priduria, kad daugiaaukštė statyba po daug laiko.

Susidomėjimas neslūgsta

Koks tiksliai bus šis santykis, priklauso nuo pačių gyventojų. Bet jau dabar aišku, kad „Kaunorama“ sulaukia didelio susidomėjimo. Pirmasis „Kaunorama“ dangoraižis dar tik pradeda kilti, o jame jau rezervuoti ir parduoti visi apartamentai.

Pasak „Kaunorama“ vadovo, šie rezultatai rodo, kad kauniečiai yra alkani naujovių – žmonės aktyviai palaiko naujus, modernius sprendimus ir nori būti miesto vizijos dalimi.

„Apskritai, Žemuosius Šančius šiuo metu galime vadinti viena iš sparčiausiai kintančių dalių, kuriai miesto plėtros strategijoje tenka svarbus vaidmuo. Matome, kaip kyla nauji nekilnojamo turto objektai, tiesiamos gatvės, o planuose numatyta ir dar daugiau naujovių. Dėl to Šančių prestižas tik auga.

Galima sakyti, kad Šančiai ilgą laiką buvo nepelnytai nuvertinti, o dabar miestas atranda šį lobį su jo dvasia ir istorijomis, kurios įkvepia tolimesnę rajono raidą“, – kalba T. Galminas.

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė tai numatančiai Žemės ūkio ministerijos parengtai Vyriausybės išvadai dėl Seimo narių pateiktų Žemės įstatymo pakeitimo pasiūlymų.

Siūloma nustatyti, kad nuomininkas gali statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį tik sumokėjęs valstybei 20 proc. dydžio žemės sklypo vertės mokesčio priedą. Tokia nuostata galiotų ir iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo sudarytoms nuomos sutartims.

Vyriausybė siūlo, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.

Seimo nariai Andrius Palionis, Ramūnas Karbauskis ir Virginijus Sinkevičius parengtais įstatymo pakeitimais siūlo uždrausti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 proc. didinant jų užimamą plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį. Statybos bus leidžiamos tik sumokėjus minėtą mokesčio priedą.

Įstatymo pakeitimai būtų taikomi ir iki pataisų įsigaliojimo sudarytoms valstybinės žemės nuomos sutartimis.

Vyriausybė pernai kovo viduryje pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pakeitimus, kad jos nebebūtų aiškinamos skirtingai. Vyriausybė šių veiksmų ėmėsi po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) po prokurorų kreipimosi, pranešė nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“ nutrauksianti valstybinės žemės nuomos sutartis, nes sklypai neva naudojami ne pagal paskirtį.

Nesant patvirtintos tvarkos, plėtotojai nesiima projektų, o bankai įšaldė pradėtų projektų finansavimą.

Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas BNS teigė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo norima aiškiau apibrėžti valstybinės žemės nuomos be aukciono tvarką, jau parengtas ir šią savaitę bus teikiamas pirminiam derinimui Teisingumo ministerijai.

„Tada laukiame jų (Teisingumo ministerijos - BNS) pastabų, teikiame galutiniam derinimui ir (nutarimas – BNS) keliaus į Vyriausybę. Pakeitimai yra tokie, kad mes einame į palengvinimą, į tų situacijų, kurios prieštarauja arba nesutampa su Žemės įstatymu, išaiškinimą. Mes norime įvesti aiškumą dėl valstybinės žemės sklypų, suformuotų prie pastatų, išnuomotų ne aukciono tvarka, paskirties keitimo ir naujų statinių statymo“, - BNS pasakojo jis.

Svarsto papildomai apmokestinti statybos leidimus

Anot viceministro, projekte numatyta, jog valstybinės žemės pardavimo taisyklėse būtų aiškiai įvardijama, jog leidžiama keisti tokių sklypų paskirtį, o naudą valstybė greičiausiai gautų taikydama mokestį už statybos leidimus tokiose teritorijose.

„Planuojame įvesti aiškumo, jog leidžiame keisti paskirtį ir vystyti sklypus. (...) Buvome teikę nutarimo projektą derinimui, su sąlyga priverstinai išsipirkti visą sklypo plotą statinių savininkui, tik labai didelis yra pasipriešinimas ir galbūt netobulas pasiūlymas. Mes pamąstėme apie vienkartinio mokesčio įvedimą imant statybos leidimą. Jeigu tai pavyktų suderinti su Teisingumo ministerija, Vyriausybe ir tai neprieštarautų įstatymo nuostatoms, tai būtų kompensacija valstybei už galimybę plėtoti tą sklypą ne tik statiniui eksploatuoti, tačiau galbūt ir naujiems statiniams“, - sakė A.Bogdanovas.

Mes norime įvesti aiškumą dėl valstybinės žemės sklypų, suformuotų prie pastatų, išnuomotų ne aukciono tvarka, paskirties keitimo ir naujų statinių statymo.

Jo teigimu, nauja tvarka galiotų ir anksčiau sudarytoms valstybinių sklypų sutartims, nes plėtotojai mokestį turėtų mokėti gaudami naują statybos leidimą.

„Anksčiau sudarytose nuomos sutartyse ir taip dažniausiai yra numatyta, kad galima statyti, plėtoti. Taigi (siūlomi pakeitimai – BNS) kaip ir neprieštarauja. Na, bet jeigu „Žalgirio“ stadiono atveju mes numatome, kad bus imamas mokestis gaunant naują statybos leidimą, tai stadiono savininkai susimokės valstybei mokestį. Tai galios įstatymo ribose. Jeigu nutarimas bus priimtas toks, koks yra dabar, tai naujiems statybos leidimams išimtis galios nauja tvarka“, - teigė viceministras.

A.Bogdanovas nesiėmė prognozuoti, kada būtų galima tikėtis naujos tvarkos patvirtinimo, tačiau teigė, jog idealu būtų Vyriausybės nutarimą patvirtinti iki birželio.

„Tiek Teisingumo ministerija, tiek Vyriausybė šiuo metu rengia begalę teisės aktų, tad prognozuoti aš nenorėčiau. Tačiau kadangi šis klausimas yra prioritetinis, tiek mūsų, tiek Vyriausybės lygmenyje, mes stengiamės, kad tai įvyktų kuo greičiau. Būtų idealus variantas, jeigu mes iki birželio šį Vyriausybės nutarimą priimtume“, - sakė jis.

Asociacija pasigedo komunikacijos

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius BNS sakė, jog asociacija ŽŪM sudarytoje darbo grupėje dalyvavo nuo kovo vidurio, tačiau nuo balandžio pradžios informacijos apie naujos tvarkos rengimą negauna.

„Pirmus susitikimus turėjome nuo kovo vidurio, kadangi buvo Vyriausybės posėdis, kuriame premjeras davė pavedimą per mėnesį parengti pasiūlymus ir pakeitimus, kurie tenkintų verslą ir valstybę. Paskutinis susitikimas buvo balandžio 6, turime 3 savaičių pauzę. Tai mus neramina, nes kai tokia tyla būna, po jos išeina ne visai teigiami rezultatai. Po paskutinio susitikimo, mums buvo žadėta, kad per savaitę bus parengtas projektas ir išsiųstas derinimui mums, Teisingumo, Aplinkos ministerijoms ir eis į Vyriausybę balandžio antroje pusėje. Tiesą pasakius yra nutrūkęs ir komunikavimas, esame porą kartų raštu prašę atnaujinti darbo grupės rinkimąsi, pateikti projektą, bet iki šiol nesame sulaukę jokių apčiuopiamų rezultatų“, - BNS pasakojo jis.

Anot M. Statulevičiaus, apie ketinimus apmokestinti išduodamus statybos leidimus, jis girdėjęs tik kalbų, tačiau toks siūlymas plėtotojų neva netenkintų.

„Juodraštinį variantą mums yra pateikę, kad už statybos leidimą reikės mokėti vienkartinį mokestį, kaip kažkada buvo iki 1995-1996 metų, kai reikėjo mokėti fiksuotą mokestį. Nors tai mums yra naujiena – apie tai darbo grupės posėdyje nebuvo diskutuota. Tai dar viena nauja iniciatyva, kuri mums būtų nepriimtina, nes visiškai keistų verslo planus ir kai kurie projektai galėtų tapti negyvybingi. Vienas iš argumentų yra, kad valstybė gauna nepakankamai naudos iš valdomos žemės. Mūsų nuomone, geriausiai tą naudą yra gauti per mokestinį svertą – nuomojamą žemę apmokestinti dvigubai daugiau, nei nuosavybe valdomą žemę. Tai būtų tas rodiklis, kuris leistų tą naudos poreikį išpildyti“, - sakė asociacijos direktorius.

Pasak M. Statulevičiaus, svarbu, jog naujoji tvarka galiotų ir anksčiau sudarytoms sutartims, mat tai padėtų išspręsti plėtotojų, Nacionalinės žemės tarnybos bei prokurorų ginčus.

Pasak LNTPA direktoriaus, kol nepatvirtinta nauja tvarka, plėtotojai vengia investuoti į objektus valstybei priklausančiuose sklypuose.

„Asociacijos nariai dabar yra visiškoje nežinomybėje, kaip ir, manau, bankai. Nacionalinė žemės tarnyba ginčuose vadovaujasi esamu nutarimu, jokių politinių ar kitų nurodymų neturi. Ginčai, teisminiai procesai vyksta toliau, yra neapibrėžtumas, vystytojai bijo įsigyti objektus su nuomojama valstybine žeme, nes nežino, kas bus toliau. Lygiai tas pats yra su komerciniais bankais: tokiems projektams yra įjungta geltona šviesa, bet netrukus turbūt bus įjungta raudona šviesa ir jie nebebus finansuojami. Dabar miestuose, kai yra toks atsigavimas ir aktyvi plėtra centrinėse dalyse, tai viską stabdo ir siunčia mus į nežinomybę“, - sakė M. Statulevičius.

Bankų finansavimas yra įšaldytas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas BNS teigė taip pat nematęs galutinio Vyriausybė nutarimo projekto, o paskutinis pasiūlymas, anot jo, buvo didinti valstybinės žemės nuomos kainą.

„Žinau, kad yra kažkoks projektas beveik galutinis suderintas, bet kurį laiką veiksmų nebuvo. Aš nemačiau to galutinio varianto, nelabai galiu pakomentuoti. Darbiniame lygmenyje vyko susitikimai, lygtai ir buvo rastas pasiūlymo variantas. Pagrindinė mintis yra, kad reguliuoti klausimą pagal apmokestinimą, ženkliai didinant nuomos tarifus ir gaunant grąžą valstybei bei nestabdant investicijų. Tiems projektams, kurie pradėti, o naujiems – labiau detalizuotos sąlygos prieš sudarant sutartį“, - BNS sakė S.Kropas.

Pasak jo, bankams nėra didelio skirtumo, koks apmokestinimo mechanizmas bus pasirinktas, tačiau, jo nuomone, plėtotojams mokėti didesnį vienkartinį mokestį būtų sudėtinga.

„Dėl apmokestinimo mes neturime (pozicijos – BNS), nes jis nelabai daro įtaką finansavimo sprendimams. Bet (žemės nuomos mokesčio padidinimas – BNS) yra ženkliai patrauklesnis vystytojams, nes nereikia surasti daug papildomų pinigų žemės įsigijimui ir po to investicijoms. Jie gali investuoti, gauti grąžą ir mokėti aukštesnę nuomą, jei projektas sukasi. Čia yra politinis apsisprendimas, nes kiekvienu atveju valstybė turi apsispręsti, jei nori paskatinti greičiau vystyti ar didesnę grąžą gauti“, - sakė S.Kropas.

Bankų asociacijos prezidentas patvirtino, nesant naujai tvarkai, bankai įšaldo projektų finansavimą.

„Dabar, kai sprendimo nėra, nėra ir sprendimų dėl investicijų finansavimo. Tie projektai, kurie dabar yra vystymo eigoje ir kuriems reikia finansavimo, tai bankai jį yra įšaldę, kol bus aišku. Šita prasme ir valstybei, ir bankams, ir vystymo bendrovėms šitas sprendimas kuo operatyvesnis, jis labai reikalingas“, - teigė S.Kropas.

Kovo viduryje Vyriausybė pavedė ŽŪM parengti kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pakeitimus, kad jos nebebūtų aiškinamos skirtingai.

Vyriausybė šių veiksmų ėmėsi po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba po prokurorų kreipimosi, pranešė nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“ nutrauksianti valstybinės žemės nuomos sutartis, nes sklypai neva naudojami ne pagal paskirtį. Sklypuose anksčiau stovėjo apleistas „Žalgirio“ stadionas bei ledo arena, o juos nugriovus įmonė pradėjo viešbučio „Marriott“ bei daugiabučių kvartalo „Pilies apartamentai“ statybas. Skelbta, kad iš viso į 2015 metais išsinuomotos teritorijos plėtrą „Hanner“ planuoja investuoti 200 mln. eurų.

 Rekordinius praėjusius metus skaičiavusius nekilnojamojo turto plėtotojus šių metų pardavimai džiugina dar labiau. Augo sandorių skaičius, didėjo butų pasiūla. Tiesa, trečiojo ketvirčio pardavimai krito dešimtadaliu, todėl rekordinį naujų butų pardavimų lygį, pasak ekspertų, ateityje išlaikyti bus sunku.

Tendencijos, kad įvedus eurą, lietuviai nustos pirkti butus, tikėjęsi nekilnojamojo turto ekspertai liko maloniai nustebinti. Per pirmus tris ketvirčius Vilniuje parduota 8 proc. daugiau butų, nei per tą patį laikotarpį pernai. Pasiūla taip pat augo, rinkoje pasiūlyta beveik trečdaliu daugiau butų – daugiau nei keturi tūkstančiai.

Užbaigti metų taip sėkmingai nepavyks. Paskutinių mėnesių pardavimai jau krito dešimtadaliu, nes pasiūla auga greičiau už paklausą, o ir pasiimti paskolą būstui nuo lapkričio bus sunkiau.

„Šiai dienai vidutiniškai per mėnesį pasiūla lenkia paklausą 70 butų (kalbu apie Vilnių). Įsivaizduokite nedidelį daugiabutį – po vieną nedidelį daugiabutį į mėnesį papildomai prisideda prie to neparduoto butų kiekio. Bet, kalbant apie paklausą, pačią rinką, tai manome, kad šiemet tikrai viršysime 3 tūkst. parduotų butų Vilniuje“, – sakė „Eikos“ Plėtros departamento direktorius Martynas Žibūda.

„Mes matėme sandorių išaugimą tam tikra dalimi, gal 10–15 proc., ir jie greičiausiai buvo sudaryti avansu į perspektyvą, vadinasi metų pabaigoje jau nebebus dalies pirkėjų, kurie įsigijo anksčiau, pusmečio viduryje“, – pasakojo „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas    Arnoldas Antanavičius.

Kaip būsto rinką paveiks nuo kitų metų įsigaliosiantys A energetinės klasės reikalavimai naujiems projektams, ekspertai dar labai drąsiai neprognozuoja. Vieni mano, kad išaugusios sąnaudos guls ant pirkėjų pečių, kiti mano, kad tai pačių NT plėtotojų reikalas.

„Galbūt labiausiai nuo tų reikalavimų, kurie galėtų būti susiję su A energetinės klasės įvedimu ir ateities pasiūla, iš tiesų labiausiai nukentės ekonominės klasės žmonės, nes brangstant statybos savikainai, tikėtina, vystytojai norės savo savikainą perkelti ant žmonių pečių. Kadangi ekonominėje klasėje yra žemiausias būsto kainų lygis, tai, matyt, ten labiausiai statybų savikainos pabrangimas ir pasijaus“, – sakė „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

„Aukštesnės klasės reikalavimai neturėtų turėti tiesioginės įtakos kainoms, nes statybiniai kaštai yra vystytojo atsakomybė ir jų problema“– sakė A. Antanavičius

Šiuo metu neparduotų butų skaičius sostinėje siekia beveik penkis tūkstančius, tiesa, pasak ekspertų, didžioji jų dalis – vis dar popieriuje, tikrasis butų skaičius yra apie pusantro tūkstančio.