Už tokias Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pataisas balsavo 120 Seimo narių, vienas susilaikė. Jomis į smurtinių nusikaltimų sąrašą įtraukti tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai.

Teisingumo ministrė Ewelina  Dobrowolska sako, kad dėl tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems žmonėms suteikus teisę į kompensaciją užtikrintos visų patyrusiųjų smurtą teisės dėl žalos atlyginimo.

Kaip pranešė Teisingumo ministerija, pataisos leis visiems nukentėjusiems žmonėms pretenduoti į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, jei jie atitiks kitus įstatyme nustatytus kriterijus.

Statistiniai duomenys rodo, jog Lietuvoje vidutiniškai per metus užregistruojama apie 11 tūkst. nesunkių nusikaltimų – fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo atvejų.

Seimas taip pat nustatė, kad visiems prokuroro ar teismo nukentėjusiais pripažintiems asmenims būtų sudarytos vienodos galimybės kreiptis dėl kompensacijos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šiuo metu dalis asmenų, pavyzdžiui, nužudyto asmens broliai, seserys ir kiti artimi giminaičiai dėl pernelyg siauro įstatymo apibrėžimo neturi teisės į žalos kompensavimą, nepaisant to, kad baudžiamajame procese yra pripažinti nukentėjusiaisiais dėl savo artimojo nužudymo.

E. Dobrowolskos teigimu, visų nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų teisės privalo būti grindžiamos konstituciniu lygiateisiškumo principu ir atitikti Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatas.

Teisingumo ministerija Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšas regreso tvarka išieško iš nusikaltimus padariusių asmenų. Pastaraisiais metais iš šios programos lėšų per metus vidutiniškai kompensacijoms skiriama virš 350 tūkst. eurų.

Kompensacija Teisingumo ministerijos sprendimu mokama tuomet, jeigu nuteistasis neatlygino teismo priteistos žalos. Iš šio fondo išmokos skiriamos nukentėjusiems nuo Lietuvos teritorijoje padarytų smurtinių nusikaltimų – tyčinės žmogžudystės, sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei kitų įvairaus sunkumo nusikaltimų žmogaus laisvei ir neliečiamumui.

Teisingumo ministerijos administruojamas Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto ir įmokų, kurias teismai skiria nuteistiesiems sumokėti į šį fondą. Pernai jie sumokėjo 628,5 tūkst. eurų. Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų Baudžiamajame kodekse, įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 5 d.

Pernai Teisingumo ministerija apsvarstė 255 prašymus skirti išmokas ir 188 patenkino.

Turtinę ir neturtinę žalą atlyginančias išmokas gavo 94 asmenys, kuriuos teismas pripažino nukentėjusiaisiais tyčinių nužudymų bylose. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ar smurtinio nusikaltimo prieš nepilnametį išmokos paskirtos 14 asmenų. Taip pat žala atlyginta dar 80 nukentėjusiųjų nuo kitų smurtinių nusikaltimų (nesunkus sveikatos sutrikdymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, plėšimas, sukėlęs nesunkų ir apysunkį sveikatos sutrikdymą).

Didžiausią sumą – beveik 8,34 tūkst. eurų už patirtą turtinę ir neturtinę žalą gavo asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju nužudymo byloje.

Įstatyme numatyta, kad didžiausia turtinė žala, mokama iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo tyčinių nužudymų bylose sudaro 100 bazinių socialinių išmokų (BSI) (3,9 tūkst. eurų), o neturtinė žala – 120 BSI (4,68 tūkst. eurų).

Nukentėjusiems dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ar dėl smurtinio nusikaltimo prieš nepilnametį asmenį didžiausia turtinė žala siekia 80 BSI (3,12 tūkst. eurų), neturtinė – 100 BSI (3,9 tūkst. eurų).

67 prašymai dėl kompensacijų nebuvo tenkinti, nes neatitiko įstatyme nustatytų sąlygų.