Artėjant ilgajam šventiniam savaitgaliui vairuotojams apie pyktį kelyje primins automobilių spūstys – dažniausia neigiamų emocijų priežastis. Specialistai pataria stengtis išvengti nemalonių emocijų, mat pykti pavojinga – 7 proc. vairuotojų susinervinę vairuoja agresyviau, 10 proc. – greičiau, o 18 proc. – kreipia mažiau dėmesio į aplinką. Tokius duomenis atskleidžia didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atliktas tyrimas.

„Tyrimas rodo, kad kas antram vairuotojui spūstys – pagrindinė pykčio ir neigiamų emocijų kelyje priežastis. O jas bent kartais patiria net 95 proc. Lietuvos vairuotojų. Ilgųjų savaitgalių metu, kai susidaro spūstys išvažiuojant iš miesto ar pajūryje prie kelto eilių, ypač karštomis dienomis, vairuotojai paprastai susierzina dar greičiau ir tai gali tapti ne tik neigiamų emocijų, bet ir eismo įvykių priežastimi. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, 90 proc. vairuotojų sutinka, jog pyktis, stresas ir susierzinimas trukdo saugiai variuoti“, – sako kampanijos „Nulis pykčio“, kuria siekiama sumažinti vairuotojų patiriamą pyktį Lietuvos keliuose, ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius.

Tyrimo duomenimis, 47 proc. lietuvių mano, kad pyktis skatina vairuoti greičiau, tačiau taip besielgiantys pripažįsta 10 proc. vairuotojų. Šiauliečiai tokiose situacijose yra linkę didinti greitį kelyje dažniau, nei kitų miestų ar rajonų gyventojai – taip elgiasi 12 proc. vairuotojų. Tuo tarpu neigiamos emocijos agresiją labiausiai skatina panevėžiečiams – net 22 procentams. Ši pykčio išraiška dažniau pasireiškia jaunesniems – 18–35 m. amžiaus – ir didžiųjų miestų vairuotojams. 59 proc. piliečių teigia, kad pyktis trukdo stebėti kitų vairuotojų elgesį ir aplinką. Taip dažniausiai elgiasi kaimų (19 proc.) ir didmiesčių gyventojai (18 proc.). Tiesa, susinervinę vyrai yra linkę dukart dažniau didinti greitį ir triskart dažniau vairuoti agresyviai nei moterys, tačiau jos tokiose situacijose šiek tiek dažniau skiria mažiau dėmesio aplinkai.

„Nors paprastai pyktis reiškia savigyną ir padeda reikšti emocijas, tačiau kelyje jis yra pavojingas. Pirmiausia dėl to, kad kelyje viskas vyksta greitai ir žmogus neturi laiko pagalvoti, ar pyktis yra pagrįstas. Yra ir kita priežastis – susinervinus dažniausiai kitiems eismo dalyviams klijuojamos „blogiečių“ etiketės, tad pykstančiojo elgesys tampa agresyvesnis nei įprastai, taip sukeliant papildomą stresą ir sau, ir kitiems. Tai kenkia ne tik emociškai, bet gali sukelti ir fizinių pasekmių. Siekiant išvengti tokių situacijų, derėtų išmokti atpažinti kylantį pyktį, o tuomet stengtis jo išvengti kelyje elgiantis saugiai ir ramiai net ir tada, kai užplūsta neigiamoms emocijoms. Šioje situacijoje padės vadovavimasis logika ir nusiteikimas, įvertinti pykčio priežastis ir pagrindimą galima vėliau, o kelyje svarbu būti ramiam ir atsargiam“, – pasakoja psichologė Eglė Masalskienė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė.

„Lietuvos draudimo“ žalų statistikos duomenimis, automobilių avarijos vasaros sezono metu iš didmiesčių persikelia į pajūrį, kurortinius miestus, rajonus šalia ežerų, upių, poilsiaviečių ir kitų pramogų vietų. Pavyzdžiui, automobilių avarijų skaičius vasarą sostinės gatvėse, lyginant su pavasariu, sumažėja 14 proc., tuo tarpu Vilniaus rajone jis išauga daugiau nei ketvirtadaliu. Avarijų vasarą taip pat padaugėja Molėtų (30 proc.), Klaipėdos (25 proc.), Zarasų (22 proc.), Kauno (12 proc.), Trakų (10 proc.) rajonuose, Druskininkų mieste (7 proc.), o didžiausias avarijų skaičiaus augimas pastebimas Neringoje – beveik 4 kartus, taip pat Palangoje ir Pagėgiuose – daugiau nei 2 kartus. Skaičiuojama, kad ilgųjų savaitgalių metu eismo įvykių keliuose ypač padaugėja dėl išaugusių keliaujančiųjų skaičius ir spūsčių, taip pat kitų sudėtingesnių eismo situacijų.

Pasak E. Masalskienės, išvengti blogų emocijų ir pykčio kelyje ilgąjį savaitgalį gali padėti tinkamas nusiteikimas, maršruto ir laiko planavimas. „Svarbu apskaičiuoti, kiek laiko truks kelionė, kuriose vietose galimos spūstys, kiek žmonių gali turėti panašių planų, keliauti ten pat, ir atitinkamai susiplanuoti savo laiką – galbūt vertėtų išvažiuoti anksčiau arba pakeisti atostogų kryptį. Jeigu visgi nusprendžiate, kad tai ne alternatyva, pasiruoškite kelionei – karštą vasaros dieną norėsis vandens, ilgoje eilėje išalksite, o pramogos pakels nuotaiką – mėgstama muzika ar draugų kompanija gali padėti sutrumpinti laukimo laiką“, – pataria E. Masalskienė.

Vėsi temperatūra automobilyje taip pat padės ištverti laukimą karštą dieną – vėsuma žmogų ramina. Taip pat pyktį valdyti gali padėti ir kvėpavimo bei minčių nukreipimo pratimai: giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą ir suskaičiuokite iki 5, iškvėpkite ir sulaikę kvėpavimą vėl suskaičiuokite iki 5. Tokį pratimą galite kartoti 3-5 kartus. Tai ne tik tiesiogiai nuramins nervų sistemą, bet ir leis nukreipti mintis nuo pykčio šaltinio.

Tyrimas atliktas didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu, vykdant socialinę iniciatyvą „Nulis pykčio“. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje. Jis parodė, kad pykčio lygį šalies keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,5 balo iš 10 maksimalių. Projektą „Nulis pykčio“ bendrovė įgyvendina, siekdama skatinti vairuotojus pastebėti pykčio keliuose apraiškas, įvertinti savo ir kitų vairuotojų emocinę būseną bei jos poveikį, ugdyti vairuotojų kultūrą. Iniciatyvą „Lietuvos draudimas“ įgyvendina nuo 2013 metų rugsėjo kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Dauguma vairuotojų linkę drąsiai vertinti kitų eismo dalyvių įgūdžius ar vairavimo kokybę, tačiau kai kurie žmonės apie kitų sugebėjimus gali kritiškai nuspręsti ir vos pamatę automobilį.

Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 17 proc. šalies vairuotojų susierzina vos pamatę klevo lapo ženklu pažymėtus automobilius. Pasak „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantės Eglės Masalskienės, šis susierzinimas yra suprantamas, bet nenaudingas patiems vairuotojams. 

„Pamatę klevo lapo ženklą kai kurie žmonės iš karto galvoja, kad už vairo sėdintis mažiau patyręs vairuotojas darys daugiau klaidų, sukels pavojingas avarines situacijas ar vairuos labai lėtai. Dėl to kai kurie vairuotojai iš karto susierzina ir nori kuo greičiau aplenkti „šviežiai iškeptą“ eismo naujoką. Tačiau priimdami tokius staigius sprendimus pikti vairuotojai neretai viršija greitį, vėliau staigiai ir pavojingai stabdo, sukelia avarines situacijas – dėl kelių sutaupytų sekundžių jie rizikuoja savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, tad teisti kitus vairuotojus ne visada gali būti naudinga“, – sakė „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė psichologė Eglė Masalskienė.

Susierzinę – mažiau jautrūs aplinkai

Pasak E. Masalskienės, manydami, kad kiti eismo dalyviai prastai vairuoja, iš karto mažiau jais pasitikime – taip pamažu kelyje galime prarasti ramybės ir saugumo jausmą. „Susierzinę mes taip pat mažiau dėmesio kreipiame į savo veiksmus, galime būti mažiau susikaupę bei jautrūs aplinkai, nepastebėti įvairių kliūčių ar laiku nesureaguoti į potencialias avarines situacijas“, – pasakojo E. Masalskienė.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad gyventojai panašiai nepakantūs klevo lapo ženklą turintiems vairuotojams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau rajonų centrų gyventojai yra nepakantesni nei didmiesčių – pamatęs klevo lapo ženklą ant automobilių susierzina kas penktas (22 proc.) rajono centro vairuotojas.

Pirmas žingsnis – neteisti

„Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė vairuotojams pataria rečiau vertinti kitus eismo dalyvius ir nedaryti išankstinių prielaidų. Kartais iš tiesų klevo lapą turintys vairuotojai prasčiau vairuoja, bet dėl to nebūtina susierzinti, nes kitų elgesys nebūtinai sutrukdys mums patiems.

„Kitą vertus, būtina suvokti, kad klevo lapas rodo laikotarpį, o ne įgūdžius, tad ir ką tik pradėjęs vairuoti žmogus gali būti nepriekaištingas vairuotojas, tad galbūt susierzinti apskritai nėra dėl ko. Svarbiausia atminti, kad kitiems eismo dalyviams mes patys galime taip pat dėl kažko nepatikti, bet tai gali būti impulsyvus ir nepagrįstas jausmas, kurio verta atsisakyti“, – komentavo „Lietuvos draudimo“ pykčio valdymo konsultantė.

Norite išvengti susierzinimo – nukreipkite mintis

Paklausta apie tai, kaip geriausia pamiršti susierzinimą, E. Masalskienė sakė, kad visuomet padeda minčių nukreipimas – neverta koncentruotis į negatyvias mintis kelyje. Jei važiuojate ne vienas, galite užkalbinti šalia sėdintį žmogų ar tiesiog pamąstyti apie asmeninius gyvenimo planus bei kasdienius darbus. Nukreiptos mintys padės pamiršti klevo lapo ženklą, o per tą laiką „šviežiai iškeptas“ vairuotojas jau tikriausiai bus nusukęs.

Gyventojų nuomonės tyrimą dėl elgesio kultūros ir patiriamų neigiamų emocijų vairuojant „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2015 m. sausio mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausos metu buvo apklausti 568 vairuotojai visoje Lietuvoje.

Siekdama mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“ įgyvendina projektą „Nulis pykčio“. Anksčiau atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Didžiųjų šalies miestų gatvėse transporto spūstys prieš šventes pasiekė apogėjų, o vairuotojai ne tik užtrunka ilgiau kelyje, bet ir tampa agresyvesni. Didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė pastebi, kad skubantiems vairuotojams pyktis kyla, nes jie nebūna pasiruošę tokioms spūstims, tikisi pravažiuoti „kaip visada“, o susidūrę su realybe jaučiasi bejėgiai. Pasak jos, neretai susikaupusį pyktį vairuotojai išlieja agresyviais ir nekultūringais vairavimo manevrais.

„Metų pabaigoje žmonės įprastai skuba užbaigti visus suplanuotus darbus, neretai dirba viršvalandžius, taip pat nori greitai supirkti kalėdines dovanas šeimos nariams ir artimiesiems. Daugelis dėl to prieš pat šventes patiria daug streso, o ši įtampa bei skubėjimas nedingsta ir sėdus už vairo. Jausdami įtampą aktyvūs, linkę konkuruoti ir greitai tvarkyti reikalus žmonės skubėdami pradeda agresyviau vairuoti – konkuruoja kelyje su kitais eismo dalyviais, neretai pažeidžia kelių eismo taisykles. Jei agresyvesni vairuotojai kelyje dar susiduria su jau atsipalaiduoti spėjusiais, kiek lėtesniais ir išsiblaškiusiais vairuotojais ar patenka į automobilių spūstis, jie lengvai gali prarasti savitvardą“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ socialinio projekto „Nulis pykčio“ konsultantė, psichologė Eglė Masalskienė.

Nusiteikite – spūstys neišvengiamos

Pasak psichologės, lengviausia, kaip gali padėti sau kiekvienas vairuotojas išvengti pykčio kelyje – prisiminti, kad šventiniu laikotarpiu keliuose eismas pats intensyviausias, ir tam iš anksto pasiruošti.

„Šiomis dienomis geriausia iš karto nusiteikti, kad kelyje teks susidurti su grandiozinėmis spūstimis. Todėl planuodami savo laiką iš anksto galite pagalvoti, kad įprasta kelionė namo, į darbą ar parduotuvę truks gerokai ilgiau nei įprastai. Visuomet geriau tikėtis labai didelių grūsčių, o rasti mažesnes. Be to, atminkite, kad nesvarbu, pyksite, ar ne, kelionė nuo to nesutrumpės. O žinodami, kad šiomis dienomis eismas be galo intensyvus, prieš sėsdami už vairo galite apgalvoti savo kelionės maršrutą ir nuspręsti, kuris kelias pareikalaus mažiausiai laiko bei streso“, – komentavo E. Masalskienė.

Ji pataria prisiminti ir keletą praktinių gudrybių, kaip sumažinti kelyje patiriamą stresą. „Kylant pykčiui, labai svarbu nukreipti mintis kitur, į pozityvius dalykus, nes emocijos paklūsta protui. Pavyzdžiui, galite pagalvoti apie laukiančius malonius įspūdžius per laisvas dienas, susitikimus su brangiais artimaisiais ar apie planuojamas atostogas. Padėti nusiraminti gali ir automobilio salone užleista mėgstama rami muzika. O geriausiai kelyje pyktį mažina nuoširdžios šypsenos. Jeigu suvoksime, kad kelyje niekur nenuskubėsime ir draugiškai elgsimės vieni su kitais prie vairo, kelionės tikslą pasieksime tokiu pat greičiu, tik žymiai geriau nusiteikę“, – tikina „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė.

Dovanų – į pažįstamus prekybos centrus

Daug vairuotojų savitvardos per šventes pareikalauja ir kelionės į prekybos centrus pirkti dovanų. Švenčių metu prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse dažnai sunku rasti laisvą vietą automobiliui, tad vairuotojai sugaišta daug laiko besiparkuodami – tai žmones kartais išveda iš kantrybės.

„Nenorintys gaišti laiko kamščiuose ar žinantys, kad teks ilgai ieškoti stovėjimo vietos automobiliui, taip pat gali į prekybos centrus keliauti viešuoju transportu. Žinoma, tai galioja tik tiems, kurie neketina tapti tikru Kalėdų seneliu su didžiuliu maišu dovanų, – sakė „Nulis pykčio“ konsultantė. – O jeigu kelionės automobiliu išvengti nepavyksta, pirkti dovanų geriausia važiuoti į tuos prekybų centrus, kurių stovėjimo aikšteles gerai pažįstate – taip bus lengviau žinoti, kur galima rasti laisvą vietą automobilio parkavimui.“

Nepraraskite budrumo ir po švenčių

Psichologė pastebi ir dar veną svarbų eismo ypatumą – po švenčių dalis vairuotojų linkę per daug atsipalaiduoti ir vairuoja nerūpestingai. „Žmonės nori pailsėti po įtempto laikotarpio, džiaugiasi Kalėdomis bei artėjančiais Naujaisiais Metais. Tokia būsena taip pat nėra saugi, nes išsiblaškius sunkiau pastebėti kitų eismo dalyvių veiksmus ir ištikus realiai grėsmei kelyje tinkamai sureaguoti“, – pasakojo E. Masalskienė.

Psichologės teigimu, šventiniu metu vairuotojams itin svarbu išlaikyti budrumą ir dėmesingumą, daugiau stebėti aplinką: „Iškritus dideliam sniego kiekiui kelias pasidaro slidesnis, dėl sniego taip pat neretai suprastėja vairuotojų matomumas. Be to, žmonėms vairuoti dažnai tenka tamsiu paros metu, todėl žiemą vairuoti apskritai yra sunkiau“, – komentavo „Nulis pykčio“ konsultantė.

Siekdama mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“ įgyvendina projektą „Nulis pykčio“. Bendrovės atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, tris kartus iš eilės pelniusi „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą, taip pat pripažinta geriausiu Vidurio ir Rytų Europos darbdaviu 2013 metais. „Lietuvos draudimo“ paslaugomis naudojasi beveik pusė milijono klientų, o per metus bendrovė jiems atlygina apie 200 milijonų litų nuostolių.

Dažniausiai moterys Lietuvos keliuose susiduria su agresyviu prieš jas automobilį užkišančiu (54,7 proc.) vairuotojų elgesiu. Tačiau daugelis moterų (40,4 proc.) stengiasi į piktus veiksmus kelyje demonstruojančius eismo dalyvius nekreipti dėmesio. Vis dėlto artėjant Tarptautinei moters dienai psichologė siūlo vyrams laikytis tam tikrų taisyklių ir pateikia mandagaus vairavimo patarimus.

Pasak draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ pykčio keliuose valdymo konsultantės, psichologės Eglės Masalskienės, moterys keliuose jaustųsi saugesnės, jei džentelmenai vyrai prie vairo laikytųsi šių 8 taisyklų:

1. Nevažiuokite „prilipę“ prie moters vairuojamo automobilio. Šis kitų vairuotojų veiksmas sukelia didžiausią susierzinimą ir stresą abiejų lyčių atstovams. Taip gali būti išprovokuotas staigus stabdymas ar nesaugus greičio viršijimas, siekiant važiuojantį iš paskos atsitraukti. 

2. Prieš sukdami iš anksto įjunkite posūkio signalą. Dažniausiai posūkio nerodymas yra itin gerai save vertinančių vairuotojų pavyzdys, kuris demonstruoja nepagarbą kitiems vairuotojams. Todėl būkite prognozuojami ir rodykite posūkio signalus prieš pradėdami manevrą.

3. Automobilius statykite tam skirtose vietose. Ne vietoje pastatyti automobiliai trukdo eismui, priverčia moteris manevruoti pro siaurus pravažiavimus ir sukelia papildomą stresą.

4. Nemirksėkite ilgosiomis šviesomis, jei stipriai viršijate greitį ir skatinate pasitraukti. Nors suprasti eismą ir jį numatyti yra labai svarbus aspektas, atminkite, kad visų eismo dalyvių judėjimas yra bendras darbas, kuriame jūs padedate vieni kitiems pasiekti kelionės tikslą.

5. Vairuokite dėmesingai ir stenkitės nepažeisti kelių eismo taisyklių. Moterys jautriau nei vyrai reaguoja į išsiblaškiusius vairuotojus, pažeidžiančius kelių eismo taisykles. Stebėdamos tokį elgesį ir besirūpindamos savo bei keleivių saugumu jos patiria didesnį stresą.

6. Padėkokite, jei moteris jus užleido. Nors daugelis vairuotojų teigia, kad kelyje užleidžia kitus vairuotojus, norinčius kur nors įvažiuoti ar išvažiuoti, jus užleidusioms moterims reiktų nepamiršti padėkoti. Būdamas mandagus vairuotojas parodysite savo stiprybę, juk mes visi norime paskatinti mandagų kitų vairuotojų elgesį.

7. Nukreipkite mintis į malonius dalykus. Atminkite, kad susidūrus kelyje su situacija, kurios neįmanoma pakeisti, galite pakeisti savo požiūrį į ją, bet ne pačią situaciją.

8. Kai ko galite kelyje pasimokyti iš moterų. Ar pastebite, kad moterys naudoja itin paprastą ir veiksmingą bendradarbiavimo būdą – šypseną. Ji kelyje apsaugo nuo konfliktų ir padeda juos spręsti taikiu būdu.

Bendrovės užsakymu atliktas vairuotojų elgesio keliuose tyrimas atskleidė, kad moterys yra įpratusios mintyse paburbėti, pagalvoti, ką apie agresyviai ar nekultūringai vairuojančius galvoja, bet jos nesiima fizinių veiksmų. O vyrai atvirkščiai, dažniau į agresiją atsako agresija, nes jie įpratę sudėtingose situacijose imtis veiksmų – muštis arba bėgti. Todėl tarp vyrų vairuotojų agresyvus elgesys gali peraugti į rimtesnius pykčio protrūkius kelyje“, – teigė E. Masalskienė.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje apklausa. Ji parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų.

„Lietuvos draudimas“ vykdo socialinę kampaniją „Nulis pykčio“, kuri skirta pastebėti pykčio keliuose apraišką ir ugdyti vairuotojų kultūrą. 

Psichologai pataria: jeigu transporto spūstyje vairuotoja pastebi, kad prieš ją iš šalutinio kelio į pagrindinį nori įvažiuoti vyriškio vairuojamas automobilis, derėtų jį įleisti. Ir ne tik todėl, kad spūstyse įprasta eismui važiuoti eglutės principu – kiekvienas pagrindiniu keliu riedantis automobilis užleidžia po vieną iš šalutinio, bet ir dėl to, kad vyrams transporto spūstys kelia daug didesnį stresą ir pyktį, nei moterims.

„Sudėtingose situacijose vyrai yra įpratę imtis veiksmų – „kautis arba sprukti“, todėl jiems transporto spūstys ir situacijos, kai nieko negali padaryti, kelia didelį susierzinimą. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad vyrai transporto spūstyje patiria septynis kartus daugiau streso negu moterys. Todėl prieš Kalėdas didmiesčiuose padidėjus transporto grūstims, moterys, būdamos supratingos ir suprasdamos vyrų psichologiją, galėtų dažniau užleisti vyrus. Tokiu paprastu veiksmu jos gali realiai prisidėti mažinant pyktį miestų keliuose“, – sakė psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė.

Bendrovės užsakymu atliktame daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų tyrime apie jų emocijas ir patiriamą pyktį keliuose taip pat buvo nagrinėjami vyrų ir moterų skirtumai. Tyrimas patvirtino, kad vyrai yra emocionalesni vairuotojai, jiems dažniau ir greičiau kyla susierzinimas bei pyktis.

„Mūsų atlikta sociologinė vairuotojų apklausa parodė, kad beveik dukart daugiau vyrų nei moterų įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, o transporto spūsčių metu bando „įtilpti“ į sankryžą, net jeigu dėl tokio veiksmo užkerta kelią kitiems automobiliams. Vyrai taip pat dažniau nei moterys prieš kelių susiaurėjimą stengiasi aplenkti „dar vieną“ automobilį bei labiau pyksta, kai antrąja eismo juosta važiuoja lėti vairuotojai. Visa tai rodo, kad kantrybės už vairo vyrai turi mažiau nei moterys. Galbūt todėl daugybė vyrų mieliau renkasi važiavimą aplinkkeliais, ir nors jais kelionė kartais užtrunka netgi ilgiau, vyrai pasitenkina tuo, kad nuolat juda, o ne stovi spūstyje“, – teigė bendrovės valdybos narys, kampanijos „Nulis pykčio“, kuria bendrovė siekia mažinti vairuotojų patiriamą pyktį keliuose, ambasadorius Raimondas Geleževičius.

Psichologės teigimu, moterys transporto spūstyse yra kantresnės, galbūt pati gamta jas sutvėrė būti stipresnėmis, kai reikia laukti ir prisiderinti. Be to, spūstyse moterys dažniau naudojasi priimtinomis streso mažinimo priemonėmis: klausosi muzikos, dainuoja ir panašiai. „Būtent šio moterų sugebėjimo nukreipti mintis į malonius dalykus patarčiau pasimokyti vairuojantiems vyrams. Atminkite, kad susidūrus kelyje su situacija, kurios neįmanoma pakeisti, galime pakeisti savo požiūrį į ją – na ir kas, kad į renginį atvyksite ne su pirmasis, už tai turite progą pasidairyti į Kalėdų dovanas nešančias besišypsančias praeives gatvėje“, – sakė. E. Masalskienė.

Ji taip pat pastebi, kad vyrai geba puikiai planuoti laiką ir kelionės maršrutą, todėl tam, kad sumažintų patiriamą įtampą, pataria jau išvykstant suplanuoti, kad kelionė prieššventiniu laikotarpiu truks ilgiau. „Tiesa, yra ir kuo vyrai galėtų pagelbėti moterims šventiniu laikotarpiu. Parkuojantis sausakimšose aikštelėse moterys stresuoja labiau, tad vyrai, tą žinodami, galėtų pasirodyti esą džentelmenai ir joms užleisti patogesnes vietas“, – sakė bendrovės pykčio keliuose valdymo konsultantė.

Siekdama mažinti pykčio lygį šalies keliuose, didinti saugumą, komfortą ir malonumą vairuoti, pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo kompanija įgyvendina projektą „Nulis pykčio“. Bendrovės atliktas vairuotojų tyrimas parodė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. „Nulis pykčio“ projektą palaiko Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Greitkelyje Vilnius-Kaunas, netoli Žiežmarių, penktadienį atidengtas pirmasis naujas kelio informacinis stendas, kuris ragins vairuotojus valdyti pyktį vairuojant ir keliuose elgtis draugiškiau. Kelio stendą išrinko visuomenė, o tokių kelio stendų įrengimas šalia kelių ar miestų gatvėse yra didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ inicijuotos pykčio mažinimo keliuose kampanijos „Nulis pykčio“ dalis. Kelio stendas „Įsijunk šypseną“ įrengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Šio informacinio kelio stendo atsiradimas šalies keliuose yra privataus verslo ir ministerijos sinergijos rezultatas. Esu tikras, kad šis gyventojų išrinktas ženklas prisidės prie saugesnių kelionių, padės supykusiems vairuotojams nusiraminti bei paskatins šalies keliuose elgtis mandagiau“, – kalbėjo Vladislav Kondratovič, Lietuvos Respublikos Susisiekimo viceministras.

„Tikiu, kad pamatęs tokį kelio stendą, kiekvienas vairuotojas įsijungs šypseną, neberodys blogų emocijų, net jei ir bus suerzintas kito eismo dalyvio. Taip priartėsime prie kultūringesnės ir mandagesnės emocinės aplinkos Lietuvos keliuose ir gatvėse. Už tokio stendo atsiradimą jau du kartus balsavo visuomenė – apklausoje Lietuvos vairuotojai pasakė, kad jie patiria pyktį ir patys neretai pyksta vairuodami Lietuvos keliuose, o vėliau viešame balsavime išrinko kelio stendą, kuris jiems atrodo sužadintų geriausias emocijas kelyje. Mums beliko tik kartu su Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija įrengti šiuos stendus“, – sakė Raimondas Geleževičius, šį rugsėjį startavusios kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, bendrovės Valdybos narys.

„Šį rudenį pradėję spręsti pykčio Lietuvos keliuose problemą, prisiėmėme ir atsakomybę už draugiškesnės vairuotojų kultūros ugdymą. Todėl tikimės, kad išvydę pirmąjį „Įsijunk šypseną“ kelio stendą gyventojai jį atpažins ir bus draugiški kitiems eismo dalyviams“, – teigė jis.

R. Geleževičius pridūrė, kad ateityje – pokalbiai su didžiausių miestų savivaldybėmis dėl šių ženklų pastatymo miestų gatvėse, taip pat gyventojų balsavimas sudarant Lietuvos pykčio keliuose žemėlapį.

Pirmasis socialinės kampanijos „Nulis pykčio“ informacinis stendas šiandien atidengtas kelio A1 Vilnius-Kaunas aikštelėje, ties nusukimu į Žiežmarius. Kiti du nauji „Įsijunk šypseną“ ženklai įrengiami Aukščiausioje Vilnius-Klaipėda automagistralės vietoje ir Panevėžio-Šiaulių A9 kelio 66,1 kilometre. Šią vietą yra pamėgę jaunavedžiai šventinėms fotosesijoms.

Kampaniją „Nulis pykčio“ remia Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija. „Eismo dalyviams bus saugiau, kai Lietuvos keliuose stovės mandagumą ir geras emocijas skatinantis informacinis stendas. Todėl džiaugiamės prisidėdami prie iniciatyvos, kuri mažina pykčio apraiškas, primena, kad agresyvus vairavimas yra viena iš nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių bei skatina saugų eismą šalies keliuose“, – teigė Nemunas Abukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Naujojo ženklo, skatinančio nusišypsoti, o ne pykti prie vairo, rinkimai buvo atviri visuomenei. Juose gyventojai balsavo ir iš 6 pasiūlytų dizaino variantų išrinko tą, kuris, daugumos nuomone, geriausiai prisidės mažinant pykčio lygį Lietuvos keliuose. Iš viso balsavime dalyvavo 5,6 tūkst. gyventojų. Kelio stendą „Įsijunk šypseną“ uždarame profesionalių dizainerių konkurse sukūrė prekės ženklus kuriančios įmonės „Brandworks“ kūrybos vadovė Giedrė Lisauskaitė.

„Kurdama šį pyktį keliuose mažinantį ženklą, prisiminiau saugaus eismo taisyklę –  šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Iš frazės „Įsijunk žibintus“ gimė linksmas bei neužgaulus ženklo komunikacijos tonas „Įsijunk šypseną“. O tamsiai rožinė informacinio ženklo spalva išsiskiria iš kitų Lietuvos keliuose pastatytų ženklų, todėl bus matoma ir atkreips vairuotojų dėmesį“, – sakė G. Lisauskaitė.

Prieš pradėdamas „Nulis pykčio“ kampaniją draudikai atliko išsamų vairuotojų tyrimą, kuris atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. Nacionalinį vairuotojų tyrimą bendrovės užsakymu 2013 metų pirmą pusmetį atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje.

Vienas iš 9-nių Lietuvos vairuotojų prisipažįsta, kad transporto spūsčių metu net degant geltonam šviesoforo signalui bando „įtilpti“ į sankryžą – įvažiuoja į ją, net jeigu tenka užkirsti kelią kitiems automobiliams. Bent trečdaliui kitų eismo dalyvių toks savanaudiškas vairuotojų elgesys sukelia pyktį, o apskritai labiausiai vairuotojus supykdo įžūliai užlendantys automobiliai, rodo „Lietuvos draudimo“ apklausos duomenys. Bendrovė, įgyvendinanti pykčio mažinimo Lietuvoje iniciatyvą „Nulis pykčio“, pataria, kad vairuotojai iš anksto nusiteiktų intensyviam eismui per Vėlines ir vengtų vairuoti agresyviai.

„Nors šiemet lapkričio 1-oji yra penktadienį ir Vėlinių minėjimas bei artimųjų kapų lankymas išsitęs per kelias dienas, intensyvaus eismo prie kapinių neišvengsime. Norime vairuotojus paraginti būti ne tik atsargiems, bet ir dėmesingiems – važiuoti paisant kitų eismo dalyvių, ramiai, nesusierzinti dėl susidariusių spūsčių, nes nepriklausomai ar nervinsimės, ar ne, eismas greičiau nepajudės. Tiesiog reikia nusiteikti būti kantriems ir kultūringiems, kad nuotaikos neapkartintų pykčio emocijos, kurių proveržis gali grėsti ir avarijomis. Pastebime, kad prie kapinių avarijos patiriamos praktiškai tik per Vėlines ir nors jos dažniausiai būna pakankamai smulkios, bet sukelia papildomų rūpesčių vairuotojams ir dar labiau apsunkina eismą“, – sakė „Nulis pykčio“ kampanijos ambasadorius „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, įprastai per Vėlines, jei jos sutampa su savaitgaliu, avarijų, ypač smulkesnių, skaičius ūgteli mažiausiai 50 procentų, palyginus su įprastu savaitgaliu. Apskritai būtent Vėlinių savaitgaliai pastaraisiais metais yra tie, per kuriuos gyventojai dažniausiai patenka į avarijas. Štai tiek pernai, tiek 2011 metais, Vėlinių minėjimo metu autoįvykių, draudikų duomenimis, užfiksuota daugiau nei visais kitais metų ilgaisiais savaitgaliais (Velykų, Kalėdų, Joninių ir kitais).

Kaip išvengti pykčio spūstyse?

Psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė teigia, kad svarbiausia yra nusiteikti, kad eismo sąlygos ilgąjį savaitgalį bus sudėtingesnės. Psichologė pateikia 5 patarimus, kaip išvengti pykčio vairuojant per Vėlines.

1. Nusiteikite, kad kelyje šį savaitgalį tikrai sutiksite daugiau nepatyrusių vairuotojų. Iš anksto susitaikę su ta mintimi, supratingiau reaguosite į tokių vairuotojų klaidas ar nepatyrusius veiksmus kelyje. Atminkite, kad transporto eismas – tai komandinis, o ne individualus „žaidimas“. Vienoje vietoje automobilį užleisite Jūs, kitoje – Jus. Venkite manevrų, kurie gali sukelti pyktį kitiems vairuotojams. O juos suerzinti gali agresyviai užkišamas automobilis, persirikiavimas be posūkio signalo, eismo užblokavimas ir kiti neapgalvoti ar piktybiški veiksmai.

2. Atminkite, kad kartais spūstys – neišvengiamos. Planuodami kelionę numatykite, kad ji užtruks ilgiau – pasąmonėje būsite nusiteikę susidurti su spūstimis ir jos nekels jums susierzinimo. Priešingai, pastebėsite, kad iš spūsties išvažiavote greičiau, nei planavote.

3. Padėkite sau gerai jaustis. Jeigu žinote, kokia muzika Jus atpalaiduoja, ramina, įsijunkite ją. Galvokite apie malonius dalykus. Tai sumažina įtampą.

4. Nusišypsokite. Kelyje šypsena (bet jokiu būdu ne ironija) apsaugo nuo konfliktų ir padeda juos spręsti.

5. Jei važiuojate su vaikais, pasinaudokite proga suteikti jiems gero vairavimo ir mandagaus elgesio kelyje pamokas. Aptarkite su jais pasitaikiusias situacijas, komentuokite ir klauskite jų nuomonės. Taip prisidėsite prie naujos vairuotojų kartos ugdymo, spūstyje praleidžiamą laiką išnaudosite ne susierzinimo auginimui, be to, pokalbio metu dėmesys savaime nukryps nuo spūsties keliamų nepatogumų.

Mažinti vairuotojų patiriamą pyktį šalies keliuose pasiryžęs „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų vairuotojų tyrimą. Jis atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų. Pykčio lygį šalies keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių. Be to, tyrimo duomenys parodė, kad 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 1100 „Lietuvos draudimo darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ du kartus iš eilės pelnė „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą, yra patekęs į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 150 pasaulio šalių. Įkurtas prieš 300 metų, RSA yra  vienas iš didžiausią patirtį pasaulyje sukaupusių draudimo aljansų ir vienas iš pripažintų pasaulio draudimo rinkos vizionierių.

Šiandien paskelbta apie išrinktą naują kelio informacinį stendą, kuris padės mažinti pykčio lygį Lietuvos keliuose. Naujasis ženklas, kuris bus įrengtas kai kuriose šalies kelių vietose, yra viena iš „Lietuvos draudimo“ socialinės kampanijos „Nulis pykčio“, skirtos mažinti eismo dalyvių patiriamą pyktį šalies keliuose, priemonių. Įgyvendindama šią eismo saugumo kampaniją, bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Išrinko patys eismo dalyviai

Naujojo ženklo rinkimai buvo atviri – visuomenė balsavo ir iš 6 pasiūlytų dizaino variantų išrinko tą, kuris, daugumos nuomone, geriausiai prisidės mažinant pykčio lygį Lietuvos keliuose. Iš viso balsavime sudalyvavo 5,6 tūkst. gyventojų, o surinkęs beveik pusę balsų nugalėtoju išrinktas „Įsijunk šypseną“ kelio stendas.

„Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai kelio informacinį stendą rinko visuomenė. Ji nusprendė, kaip turi atrodyti naujas ženklas, kuris skatintų valdyti pyktį. Tikime, kad kelyje išvydę „Įsijunk šypseną“ simbolį, eismo dalyviai bent akimirkai susimąstys, jog reikia būti pozityviems prie vairo, o į neigiamas emocijas reaguos protingai, atpažins ir stengsis jas suvaldyti. Siekiame, kad ilgainiui šalies keliuose sumažėtų agresyvių vairuotojų, kurie apkartina ir savo, ir kitų eismo dalyvių keliones. Juk kai supykę vairuotojai imasi ne tik įkyriai signalizuoti ar rodyti nepadorius gestus, bet ir vaikytis kitus eismo dalyvius, lenkti kelkraščiu, tyčia stabdyti ar net skuba panaudoti fizinę jėgą, iškyla didelis pavojus eismo dalyvių saugumui. Todėl kviečiame gyventojus įsijungti šypseną, būti draugiškais keliuose ir važiuoti be pykčio“, – sako Raimondas Geleževičius, šį rugsėjį prasidėjusios kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Valdybos narys. 

Šio laimėjusio ženklo dizainą uždarame profesionalių dizainerių konkurse sukūrė prekės ženklus kuriančios įmonės „Brandworks“ kūrybos vadovė Giedrė Lisauskaitė. Laimėtojai atiteko pagrindinis „Lietuvos draudimo“ įsteigtas piniginis prizas. Antrąją vietą, surinkęs 1,2 tūkst. balsų, užėmė dizainerio Aurimo Šandario darbas „Vairuok draugiškai“, trečiąją (757 balsai) Luko Ruškio pasiūlytas dizainas „Nebūk piktas“. 3-6 vietas rinkimuose užėmė Maximo Oklanskio, Dalios Skerlaitės ir Edvino Binderio darbai.

Ženklą pastatys dar šiemet

Projekto partnerė Lietuvos automobilių kelių direkcija teigia, kad kampanijos „Nulis pykčio“ informacijai stendai keliuose atsiras dar šiemet. Pirmieji jų bus įrengti užmiesčio keliuose.

„Šiemet ketiname įrengti kampanijos „Nulis pykčio“ informacinius stendus užmiesčio keliuose. Konkrečias vietas dar deriname, tačiau ženklas pirmiausia atsiras poilsio aikštelių išvažiavimuose, kad vairuotojams prieš tolimesnę kelionę primintume važiuoti be pykčio. Tikime, kad naujasis stendas prisidės prie eismo dalyvių saugumo, padės mažinti nelaimingų atsitikimų ir avarijų keliuose skaičių, taip pat padidins eismo dalyvių bendradarbiavimą ir malonumą vairuoti“, – teigė Egidijus Skrodenis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas.

Dauguma vairuotojų susiduria su pykčiu

Prieš pradėdamas „Nulis pykčio“ kampaniją „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų vairuotojų tyrimą. Jis atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų. Pykčio lygį šalies keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių. Be to, tyrimo duomenys parodė, kad 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį.

„Mūsų inicijuota Lietuvos vairuotojų apklausa tik išryškino pykčio Lietuvos keliuose problematiką. Visi vairuojantys tikrai  susiduria su agresyviu, neadekvačiu, neigiamų emocijų kupinu kitų vairuotojų elgesiu, dažnas iš mūsų ir patys, sėdę prie vairo, esame neigiamai nusiteikę kitų eismo dalyviu atžvilgiu. Pasaulinė praktika šioje srityje byloja, kad toks neigiamų emocijų užtaisas kenkia saugumui keliuose. Užsienio valstybėse įvairios programos vykdomos jau kelis dešimtmečius, analizuojama vairuotojų psichologija, vairavimo mokyklose organizuojami savo temperamento pažinimo testai, pasitelkiamos kitos priemonės. Akcijos „Nulis pykčio“ metu Lietuvoje spręsime pykčio keliuose problemą, o tai leis padidinti saugumą bei pozityvumą šalies keliuose, kad visiems eismo dalyviams kelionės būtų saugios ir malonios“, – sakė Raimondas Geleževičius.

Antradienį prasideda naujo kelio informacinio stendo, skatinsiančio vairuotojus valdyti savo pyktį šalies keliuose rinkimai.

Gyventojų favoritu išrinktas ženklas bus įrengiamas kelių vietose, kuriose dėl tam tikrų eismo sąlygų yra didesnė pykčio protrūkių tikimybė, ir skatins vairuotojus važiuoti be pykčio, ramiai ir draugiškai.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Skrodenio, naujas informacinis kelio stendas ir kiti „Nulis pykčio“ projekte numatyti veiksmai yra svarbūs įgyvendinant Lietuvos kelių saugaus eismo strategiją.  „Turime tikslą mažinti avarijų, ypač tokių, kuriose nukenčia žmonės, skaičių šalies keliuose. Tikime, kad naujas informacinis stendas prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo, nes paskatins vairuotojus važiuoti ramiau, draugiškiau elgtis su kitais eismo dalyviais ir valdyti neigiamas emocijas“, – teigė ekspertas.

Informacinio stendo dizaino konkurse dalyvavo 12 savo srities profesionalų, kurie konkursui pateikė 31 dizaino darbą. Iš visų pateiktų darbų bendrovės „Lietuvos draudimas“, Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovų komisija išrinko 6 dizaino sprendimus. Nuo rugsėjo 10 d. šių dizainerių sukurti dizaino darbai yra pateikti viešam visuomenės svarstymui.

„Prasidėjusi akcija „Nulis pykčio“ atkreipė dėmesį į kasdien pasitaikančias situacijas, kai dėl emocijų nevaldymo, tam tikros nepalankios aplinkos, vairuotojai patenka į pavojingas situacijas ir rizikuoja tapti eismo įvykių dalyviais. Šiandien norime pakviesti šalies gyventojus aktyviai prisidėti ir balsuoti už jiems patikusį informacinio stendo dizainą, kuris skatintų eismo dalyvius būti ramesniais už vairo. Nors Lietuvoje nėra oficialios statistikos, kiek avarijų įvyksta dėl pykčio protrūkių, aplinkui nuolat girdime ir pastebime incidentus, kivirčus ar užpuolimus, kurie kyla dėl vairuotojų agresyvumo. Todėl siekdami mažinti vairuotojų patiriamas neigiamas emocijas kelyje, kviečiame visuomenę nuspręsti, kuris informacinis stendas padėtų numalšinti kylančias pykčio bangas“, – sako Raimondas Geleževičius, „Nulis pykčio“ kampanijos ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Valdybos narys. 

Prieš pradedant „Nulis pykčio“ kampaniją „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų vairuotojų tyrimą. Jis atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų. Pykčio lygį šalies keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių. Be to, tyrimo duomenys parodė, kad 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį.

Iš 6-ių gyventojams pateiktų stendų balsavimo būdu bus išrinktas vienas laimėtojas, kuris bus įrengiamas pavojingesnėse kelio vietose. Pirmasis projekto „Nulis pykčio“ informacinis stendas bus pastatytas užmiesčio kelyje.

Informacinio stendo rinkimai – tai „Lietuvos draudimo“ kartu su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuojamos socialinės kampanijos „Nulis pykčio“ dalis.