Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys teigė, kad jų ligoninėje dirbęs medikas prastai pasijuto maždaug lapkričio 20 dieną. 

„Jis buvo paguldytas į mūsų ligoninės kovidinį skyrių. Lapkričio 25 dieną dėl jo būsenos, kuri tada dar nebuvo grėsminga, nusprendėme jį pervežti į Šiaulių ligoninę. Nuo tos dienos jis buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje“, – teigė S. Kaktys.

Dažnai skelbiama, kad COVID-19 nusineša gretutinėmis ligomis sergančių žmonių gyvybes. „Visi mes turime bagažą ir kuprą, kurią nešiojamės – jis turėjo nusiskundimų dėl kvėpavimo ligų. Bet tai nebuvo reikšmingi nusiskundimai. Mano akimis žiūrint, jis sėkmingai dirbo ir operavo,  ligoniai buvo patenkinti jo darbu. Iki ligos jis pilnai save realizavo, – pasakojo S. Kaktys. – Jis tiesiogiai nedirbo su kovidiniais pacientais.“

Pašnekovas atviras – iki paskutinės minutės sirgusio chirurgo kolegos tikėjosi, kad šį kartą likimas bus gailestingas tiek jiems, tiek sergančiam vyrui.

„Bet, deja, šis virusas yra tiek nevaldomas ir jo keliai nežinomi, tad nepaisant gydymo, kolegos gyvybės nepavyko išsaugoti. Šią valandą jaučiamės labai sunkiai, – sakė S. Kaktys. – Tikėkimės, kad šis atvejis padės susivokti tiems žmonėms, kurie šiandien dar tebekalba apie viruso nebuvimą, sako, kad medikai nepriisiima atsakomybės. Mus tai labai blogai veikia.“

Gražių žodžių amžinybėn išėjusiam kolegai negailėjo ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.

„COVID-19 aukų šeimos dažniausiai atsitveria tylos sienomis ir paprastai prašo nekomunikuoti – medikų irgi –, todėl aš negaliu daryti to neatsiklausęs. Nepažįstu šeimos, kaip dažnai įvyksta su mumis vyrais, pažinojau tik jį, – trečiadienio vakarą feisbuke rašė V. Kasiulevičius. – Šiandien mano kolega užgeso. COVID-19 negailestingai žudo tuos, kuriems nespėjai visko pasakyti. 2017 metais lapkričio mėnesį jis parašė man žinutę ir netrukus atėjo į Lietuvos medikų sąjūdį pilnas idėjų ir tikėjimo, kad viską galime pakeisti. Jis nuoširdžiai tikėjo, kad galima reformuoti sistemą, o aš gal per dažnai buvau jo oponentas tose bemiegėse mūsų internetinių pokalbių naktyse tarp liberalios ir socialdemokratinės sveikatos apsaugos sistemos vizijos. Kiek jam kainavo laiko ir jėgų važiuoti iš kitos Lietuvos pusės į mūsų susitikimus, mitingus, vizitus pas valdžią, bet jis niekada nesakė „ne“. Visuomeninė veikla jam atrodė tokia natūrali ir neišvengiama pareiga, kad aš gyvendamas Vilniuje ir niekur laiku nespėdamas dažnai pasijusdavau nejaukiai. Ir štai dabar to šaunaus vyro nebėra. Pagaliau net atsiprašyti per vėlu, bet mes dar susitiksime ten ir padiskutuosime apie viską. Ilsėkis, kolega“, – rašė V. Kasiulevičius.

Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) socialiniame tinkle taip pat pranešė apie savo valdybos nario mirtį. „Šiandien Lietuvos medikų sąjūdis neteko Tavęs. Tavęs, aktyvaus Valdybos nario, diskusijų dalyvio ir idėjų generatoriaus. Tu taip norėjai permainų, pokyčio. Tu jungei LMS su JGA ir Tau tai pavyko! Jaunystė ir išmintis... O tada, įsisukus antrajai pandemijos bangai, Tu lyg tarp kitko pasakei: „Atleiskite, šiandien nedalyvausiu diskusijoje, nes truputuką koviduoju...“ Koviduoju.... Ir štai, Tavęs nebėra. Atleisk mums, kad nesugebėjome Tavęs išgelbėti. Visi ir kiekvienas padarėme per mažai, nesugebėjome Tau padėti, – rašė LMS atstovai. – Medike! Ar vykdydami savo pareigą ir darbe užsikrėtę mes galime būti apsaugoti įstatymų? Šiandien mes visi matome – tai yra didžiulė profesinė rizika. Pavojingos darbo sąlygos. Ir štai beprasmė mirtis einant pareigas, nes basus ir plikus medikus kažkas ciniškai metė į ugnį...Ši mirtis mums labai skaudi. Ar dar ilgai nuolankiai tylėsime?“