Ši informacija būtina norint įvertinti viešumoje pasirodžiusią informaciją, kad esą neaprūpinus nepasiturinčių šeimų gyvenamąja vieta, kai kurių socialinių būstų statusas Neringoje buvo pakeistas į savivaldybės, o patys būstai išnuomoti savivaldybės tarybos nariams bei kitiems asmenis, o vėliau už didesnę kainą pernuomoti turistams.

Remiantis įstatymais, socialiniai būstai negali būti pernuomojami tretiesiems asmenims, o savivaldybės būstai – tarybos kaip savininko sprendimu gali, tačiau kartu savivaldybės turi įstatyme nustatytą pareigą pirmiausia aprūpinti nepasiturinčius gyventojus socialiniais būstais.

Jeigu pasitvirtintų informacija, kad kai kurių socialinių būstų statusas buvo pakeistas į savivaldybės ir išnuomotas savivaldybės tarybos nariams bei pernuomotas turistams neatsižvelgus į nepasiturinčių šeimų poreikius, tai būtų akivaizdus viešojo intereso pažeidimas.

„Neringos savivaldybėje 27 šeimos laukia socialinio būsto, tačiau savivaldybė, neįvertinusi socialinio būsto poreikio, galimai  jų statusą keičia į savivaldybės ir nuomoja su galimybe pernuomoti turistams. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nedraudžia savivaldybės turto nuomininkams pernuomoti turtą kitiems asmenims, tačiau savivaldybės turi pareigą pirmiausia aprūpinti nepasiturinčius gyventojus būstu. Šios pareigos nevykdymas turint tam visas galimybes būtų nepateisinamas“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Pasak viceministro, gavus informaciją iš Registrų centro ji bus išanalizuota ir, esant poreikiui, kreipiamasi į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje bei Valstybės kontrolę su prašymu atlikti auditą. Valstybės kontrolė kontroliuoja savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą, o Vyriausybės atstovai apskrityse vykdo savivaldybių administracinę priežiūrą.

Taip pat svarstoma galimybė siūlyti Finansų ministerijai inicijuoti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimus uždraudžiant tretiesiems asmenims pernuomoti savivaldybės turtą, tarp jų ir savivaldybės būstą.

Verslo liudijimus „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ ir „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“ veiklai Palangos ir Neringos miestuose šiemet jau įsigijo 870 gyventojų.

“Pajūrio kurortų apgyvendinimo sektorius ruoštis vasaros sezonui šiemet pradėjo kiek anksčiau ir intensyviau – kasdien vien Palangos poskyryje apsilanko apie 30-40 interesantų, turinčių nekilnojamojo turto ir ketinančių jį nuomoti. Tarp lankytojų daugėja kitų miestų gyventojų, taip pat užsieniečių, kurie sezono metu tikisi pajamų iš būsto nuomos pajūryje ir teiraujasi, kaip tvarkingai registruoti veiklą. Teiraujamasi ir apie būsto nuomos ypatumus, kai paslaugos teikiamos per platformą „Airbnb“ ar Booking.com svetainę”, – sakė Klaipėdos Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė, pabrėžusi, kad dauguma būsto nuomotojų pasirūpina laiku registruoti veiklą ir mokėti mokesčius, tačiau yra ir tokių, kurie bando prievolės išvengti ir kenkia sąžiningiems mokesčių mokėtojams.

Primenama, kad nepriklausomai nuo to, ar nekilnojamasis turtas bus išnuomojamas tiesiogiai kitam gyventojui, ar per „Airbnb“ platformą ar Booking.com svetainę, išnuomoti nekilnojamąjį turtą galima keliais būdais: įsigijus verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, kuris leidžia nuomoti tik gyvenamosios paskirties patalpas ir tik gyventojams (tiek ilgam, tiek trumpam laikotarpiui) – tokiu atveju pajamų mokestis sumokamas iš anksto įsigyjant verslo liudijimą; kitas būdas sumokėti mokestį – teikti metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti 15 proc. mokestį nuo gautų pajamų.

Apgyvendinimo paslaugas gyventojas gali teikti įsigijęs ir verslo liudijimą veikloms „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“ ar „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“. Apgyvendinimo paslaugos taip pat galėtų būti teikiamos įregistravus individualią veiklą pagal pažymą „Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla“ arba „Kita apgyvendinimo veikla“. Tokiu atveju pajamos, gautos iš vykdomos individualios apgyvendinimo paslaugų teikimo veiklos, yra apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčiu.

Klaipėdos AVMI atkreipia dėmesį į atvejus, kai gyventojui, teikiančiam būsto nuomos paslaugas, būtina registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM: teikiant būsto nuomos paslaugas Lietuvoje, PVM mokėtoju tampama tuomet, kai gaunamų pajamų suma už šalies teritorijoje suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per paskutiniuosius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų (patalpų nuoma, kurios laikotarpis ilgesnis kaip 2 mėnesiai, PVM neapmokestinama ir atlygis nėra traukiamas skaičiuojant 45 000 eurų ribą). Be to, nuomojant būstą Lietuvoje per „Airbnb“ platformą ar Booking.com svetainę, visada atsiranda prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (net ir tais atvejais, kai gautas atlygis per 12 mėn. neviršijo 45 000 eurų).