Pagal tokią tvarką žeme bus galima naudotis laikinai, kol šiuose plotuose bus suformuoti žemės sklypai, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų pabaigos – tikimasi, kad per tą laiką bus spėta suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus.
Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Žemės įstatymo pataisas 114 parlamentarų balsavus už, prieš – vieninteliam aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, o susilaikius dviem „valstiečiams“.
Norinčios žemę laikinai išsinuomoti įmonės pusę pajamų turės gauti iš žemės ūkio produkcijos realizavimo.
Sutartys dėl laisvų valstybinės žemės plotų, kuriuose nesuformuoti sklypai, bus nutraukiamos, jeigu tokią žemę išsinuomoję asmenys jos nedirbtų arba naudotų ne žemės ūkio veiklai.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, kad dabar valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartys nutrūkusios, nes nuo šių metų sausio nesuplanuoti valstybės reikmėms sklypai miestuose perduoti savivaldybėms, kurios dabar negali be aukcionų išnuomoti šios žemės.
Pasak ministro, greitai juos suformuoti sunku dėl susikaupusių matininkų darbų, savivaldybių ir NŽT specialistų apkrovos.
Aplinkos ministras S. Gentvilas BNS yra sakęs, kad dabar kaimiškose teritorijose yra 30 tūkst. hektarų laisvos valstybinės dirbamos žemės ir 900 ha – miesteliuose. Nutrūkusios yra maždaug 3 tūkst. ha žemės, esančios 103-jose miesto statusą turinčiose vietovėse, nuomos sutartys.
Dirbamos žemės miestuose nuomos sutartys nutrūko nuo šių metų pradžios įsigaliojus žemės naudojimo pokyčiams, kai valstybinės žemės valdymas bei dalis Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų perduota savivaldybėms.
Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose.
