Visa tai ir dar daugiau sužinosite jau rugsėjo 23 d. konferencijoje „Paviršinių nuotekų tvarkymo aktualijos ir iššūkiai“.

Kviečiama dalyvauti. Išankstinė registracija nėra reikalinga.

Gyvenantiems butuose, įmonės paslaugos nuo rugpjūčio kainuos 1,2 euro už kubinį metrą (be PVM) – 10,1 proc. daugiau nei dabar. Su PMV tarifas sieks 1,45 euro už kubinį metrą. Gyvenantieji individualiuose namuose už kubinį metrą mokės 1,18 euro be PVM, arba 1,43 euro su PVM – taip pat dešimtadaliu daugiau.

Įmonėms geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina didės 9,7 proc. iki 1,24 euro (be PVM) už kubinį metrą arba 1,50 euro (su PVM) už kubinį metrą.

Švenčionių rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių taryboms per 30 dienų nenustačius „Vilniaus vandenų“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) birželio 30 dieną kainas nustatė vienašališkai.

„Vilniaus vandenys“ yra septinta įmonė, kuriai šiemet VERT vienašališkai nustatė paslaugų kainas.

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą savivaldybių tarybos per 30 dienų nuo VERT suderinimo privalo patvirtinti paslaugų kainas. To nepadarius, VERT gali kainas nustatyti vienašališkai.

Savivaldybių tarybos gali patvirtinti ir kitokias kainas nei suderino VERT, tačiau tokiu atveju turi būti nurodoma, kaip įmonei bus padengiamos būtinosios sąnaudos.

Penktadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir jo pavaduotojas Arūnas Barbšys dalyvavo emocingame įstatymo pakeitimo projekto aptarime.

Ministerijos darbuotojai savivaldybių vadovams pirmą kartą pristatė naująjį vandentvarkos planą. Įstatymo pakeitimo tikslas – suvienodinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

Kaip ir šildymas, šios paslaugos skirtingose mūsų šalies vietovėse kainuoja nevienodai. Esama noro stambinti šių paslaugų tiekimo įmones, mažesnes prijungiant prie didesnių. Iš kai kurių vandentvarkos įmonių gali būti atimtos licencijos, paskiriamas garantinis vandens tiekėjas.

Miestų vadovai sunerimo, ar taip elgiantis pigiau už paslaugas mokėjusių savivaldybių žmonėms kainos nepakils, nes jie bus priversti mokėti už investicijas į tų savivaldybių vandentvarkos ūkius, kur šie mokesčiai buvo labai dideli.

Buvo išsakyta tiek daug pastabų, kad kyla įtarimas, ar pertvarka vandentvarkos srityje nesulauks panašaus likimo, kaip automobilių taršos mokestis.

Pavyzdys – Neringos vandentvarkos ūkis, kuriam labai reikalingas atnaujinimas, vadinasi, ir pinigai tam atlikti. Jei šio ūkio atnaujinimu rūpintis būtų įpareigota bendrovė "Klaipėdos vanduo", klaipėdiečiams ir rajono gyventojams tektų už tai sumokėti, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo mokestis pabrangtų keliais procentais.

Vicemeras A.Barbšys atviravo, kad klaipėdiečiai jau pajuto 11 proc. pabrangimą vien todėl, kad rajone reikėjo atnaujinti vandentvarkos tinklus.

Ministerijos darbuotojai atrėmė tokias kalbas teigdami, kad ne visiems mokesčiai didėtų, kai kam jie taptų mažesni. Tačiau projekto rengėjams teko pripažinti, kad tai būtų daroma didžiųjų miestų gyventojų sąskaita.

"Kita žinia – apie tai, kad europinių struktūrinių fondų parama baigiasi, tai reiškia, kad investicijoms gerokai sumažės pinigų, vadinasi, tai reikės daryti iš savos kišenės. Kad nekiltų mokesčiai gyventojams, reikia ieškoti įvairių sprendimų. Buvo pristatyti bene trys modeliai. Kol kas nežinia, ką su kuo jungs. Klaipėdos ir rajono atveju jau turime bendradarbiavimą šioje srityje, tarifai rajone ir mieste – panašūs. Bet klausimų dar kyla, – teigė V.Grubliauskas. – Buvo išsakyta tiek daug pastabų, kad kyla įtarimas, ar pertvarka vandentvarkos srityje nesulauks panašaus likimo, kaip automobilių taršos mokestis."

Už paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bauda sieks nuo 600 iki 900 eurų.

Pakeistas kodeksas numato, kad tokia pat bauda grėstų ir už išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimą.

Pagal priimtas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, už tokius administracinius nusižengimus, padarytus pakartotinai, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 1500 iki 2250 eurų.

„2014–2018 m. vandens tiekėjai 327,1 tūkst. gyventojų tiekė geriamąjį vandenį, atlikę ne visus higienos normoje nurodytų rodiklių tyrimus. Kasmet 17 tūkst. gyventojų buvo centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, kuriame buvo viršytos toksinių (cheminių) rodiklių ribinės reikšmės. Audito rezultatai taip pat rodo, kad daugiau kaip 2,5 tūkst. gyventojų geriamąjį vandenį tiekia licencijų neturintys geriamojo vandens tiekėjai, kurie gali neužtikrinti nepertraukiamo geriamojo vandens tiekimo ir tinkamos jo kokybės“, – sako Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius Arvydas Laurinkevičius.

16,9 proc. gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai, tačiau šachtinių šulinių vanduo taip pat ne visada atitinka saugos ir kokybės reikalavimus. 2014–2018 m. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ištyrus daugiau kaip 10 tūkst. šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginius, vidutiniškai 29,8 proc. atliktų tyrimų neatitiko šio vandens kokybei taikomų reikalavimų.

Į vandentvarkos sektorių 2004–2018 m. investuota apie 1,4 mlrd. Eur valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, tačiau centralizuotomis nuotekų tvarkymo paslaugomis 2019 m. naudojosi mažiau gyventojų, nei turėjo prieigą prie interneto – atitinkamai 76,5 ir 83 proc. Taip nutinka dėl nepakankamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir dėl to, kad prie nutiestų tinklų prisijungia mažiau gyventojų, nei planuota.

Į gamtinę aplinką 2014–2019 m. vidutiniškai kasmet buvo išleidžiama 39,8 mln. m3 (24,2 proc.) nevalytų ar nepakankamai išvalytų komunalinių ir 7,7 mln. m3 (13 proc.) paviršinių nuotekų. Aplinkos apsaugos departamentas, 2014–2019 m. atlikęs apie 8,5 tūkst. gyventojų ir ūkio subjektų patikrinimų, nustatė 1 971 atvejį, kai gyventojai, ir 443 atvejus, kai ūkio subjektai netinkamai tvarko nuotekas. Daugeliu atvejų nuotekos neišvalomos iki nustatytų reikalavimų dėl netinkamų, pasenusių ar nepakankamo pajėgumo valymo įrenginių.

Savivaldybės tarybos ir LLS narys Kęstutis Nėnius teigė, kad savivaldybės bendrovė „Vilniaus vandenys“ turi visas galimybes mažinti geriamojo vandens ir nuotekų kainas.

„Labai skambiai per žiniasklaidą nuskambėjo „Vilniaus vandenų“ reorganizacija, kuri sutaupė tam tikrų lėšų kiekį, ir tai turėtų atsispindėti vandens kainoje. Kitas dalykas yra techniniai reikalai. Mes žinome, kad „Vilniaus vandenys“ turi didžiulius nuostolius geriamojo vandens dėl nutekėjimo į gruntą. Būtent dėl to motyvo ir techniniai sprendimai vandens nutekėjimo mažinimui egzistuoja“, - tarybos posėdyje teigė K.Nėnius.

Keli valdančiųjų atstovai sakė nepasitikintys LLS skaičiavimais, jog kainas galima sumažinti būtent 5 proc.

„Vilniaus vandenų” komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis BNS teigė, kad įmonės tarifai artimiausiais metais neturėtų keistis, o ateityje jei gali mažėti.

„Kainų mažinimas yra vienas iš ilgalaikių naujosios „Vilniaus vandenų“ vadovų komandos tikslų. Tačiau trumpalaikėje ar vidutinio laikotarpio perspektyvoje keliamas tikslas išlaikyti dabartines kainas, kurios yra vienos žemiausių tarp panašių Europos miestų. Kainų mažinimas šiuo metu būtų sudėtingas dėl itin sudėtingos bendrovės finansinės situacijos“, - teigė A.Bubnelis.

Be to, taryba patvirtino paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir veiklos planą iki 2020 metų. Visiems projektams numatoma skirti 26,55 mln. eurų, iš jų 22,147 mln. eurų - Europos Sąjungos (ES) parama.

Paskutinį kartą šalto vandens kainos Vilniuje didėjo 2014 metais, kai Kainų komisija vienašališkai nustatė trečdaliu aukštesnes „Vilniaus vandenų“ paslaugų kainas: daugiabučių gyventojams juos tuomet brango 34,6 proc. iki 1,7 euro (su PVM), individualių namų savininkams - 22 proc. iki 1,5 euro.

95,41 proc. „Vilniaus vandenų“ akcijų valdo miesto savivaldybė, likusias - Švenčionių, Šalčininkų ir Vilniaus  rajonų savivaldybės.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sąlygoms ir atsiskaitymo už šias paslaugas tvarkai.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sąlygų projekte siūloma nustatyti atsiskaitymo tvarką abonentams, kuriems dėl techninių ar kitų priežasčių negalima įrengti atsikaitomųjų apskaitos prietaisų. Taip pat įtvirtinamos geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, nuotekų ir paviršinių nuotekų atidavimo ribos. Numatoma ir įtvirtinama atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Atsiskaitymo už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą projekte nustatoma šių paslaugų apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Taip pat apibrėžiamas abonentų atsiskaitymas už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymo paslaugas. Nustatoma atsiskaitymo už suteiktas nuotekų transportavimo paslaugas tvarka. Projekte reglamentuojama ir suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka, kai asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti. Taip pat nustatomas bazinis nuotekų, įskaitant paviršinių, užterštumas, kurį viršijus skaičiuojama papildoma kaina už nuotekų valymą.

Šiais projektais siekiama įgyvendinti nuo 2014 lapkričio 1 dienos įsigaliojusio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas.