Teismas savo nutarimu Konstitucijai neprieštaraujančiomis pripažinto atitinkamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas, dėl kurių kreipėsi grupė Seimo narių.

Pasak KT, Seimui iš Konstitucijos kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti žmogaus konstitucinę teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Vienoje iš vadinamųjų pandeminio ribojimo bylų KT vertino reguliavimą, pagal kurį dėl užkrečiamosios ligos laiku nepasitikrinę darbuotojai turėjo būti perkeliami arba nušalinami nuo darbo.

Į KT kreipęsi opozicijai priklausantys parlamentarai teigė, kad tokiu reguliavimu darbuotojui nesuteikta galimybė laisvai pasirinkti darbą, neįvertinta, ar jis dėl savo gebėjimų galės dirbti kitą darbą, į kurį yra perkeliamas.

Skundo autoriai taip pat teigė, kad įstatymų leidėjas neturėjo teisės pavesti Vyriausybei nustatyti, kurie darbuotojai gali dirbti, jei yra pasitikrinę ar nuolat tikrinasi dėl infekcinės ligos, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija, karantinas.

KT nutarime pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtinta konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą, bet ji aiškintina kartu su įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.

„Konstitucinė teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas suponuoja darbdavio pareigą užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti šią teisę“, – sakoma nutarime.

Pasak KT, Seimas gali nustatyti, kad tose darbovietėse, kuriose nustatytas staigus užkrečiamosios ligos išplitimas, gali būti taikomos pandemijos valdymo priemonės, kurių privaloma imtis siekiant suvaldyti užkrečiamosios ligos staigų plitimą ir sumažinti riziką kitiems asmenims, be kita ko, darbuotojams, užsikrėsti plintančia liga.

Seimas pernai kovą priėmė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios įpareigojo kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19. Vėliau Vyriausybė nustatė tokių profesijų sąrašą.

Tuomet patvirtinta, kad periodiškai tikrintis, ar neserga COVID-19, turi sveikatos priežiūros, švietimo darbuotojai, socialinių paslaugas teikiantys asmenys, vaistininkai, pardavėjai, sportininkai, kultūros darbuotojai, kirpėjai. To nepadariusieji turėjo būti perkelti į kitą darbo vietą arba nušalinti nuo darbo, dėl to dalis darbuotojų per pandemiją išėjo iš darbo.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatą KT apskundė grupė Seimo narių.

Jų teigimu, darbuotojui nesuteikiama galimybė laisvai pasirinkti darbą, neįvertinama, ar jis dėl savo gebėjimų galės dirbti kitą darbą, į kurį jis perkeliamas.

Pasak skundo autorių, įstatymų leidėjas taip pat neturėjo teisės pavesti Vyriausybei nustatyti, kurie darbuotojai gali dirbti, jei yra pasitikrinę ar nuolat tikrinasi dėl infekcinės ligos, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija, karantinas.

Anot Seimo narių, asmenys, kurie patenka į Vyriausybės nustatytą darbų ir veiklos sričių sąrašą, yra diskriminuojami, o tie, kurių darbas į sąrašą nepatenka, įgyja nepagrįstų privilegijų.

Pasak jų, tokie dalykai turėtų būti reguliuojami įstatymais. Be to, įstatyme nėra nustatyta kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant asmenys būtų priskiriami prie privalančiųjų tikrintis dėl užkrečiamosios ligos.

Seimas pernai kovą priėmė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios įpareigojo kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19. Vėliau Vyriausybė nustatė tokių profesijų sąrašą.

Tuomet patvirtinta, kad periodiškai tikrintis, ar neserga COVID-19, turi sveikatos priežiūros, švietimo darbuotojai, socialinių paslaugas teikiantys asmenys, vaistininkai, pardavėjai, sportininkai, kultūros darbuotojai, kirpėjai. To nepadariusieji turėjo būti perkelti į kitą darbo vietą arba nušalinti nuo darbo, dėl to dalis darbuotojų per pandemiją išėjo iš darbo.

Nušalino nuo darbo

Jis atėjo piketuoti prie Seimo, kur nuo gruodžio 6 dienos yra įsikūrusios Lietuvos šeimų sąjūdžio palapinės.

„Dalyvauju šioje protesto akcijoje. Nuo penktadienio esu nušalintas nuo darbo, nes atsisakiau testuotis mokamais testais. Skiepytis neištirta vakcina aš nenoriu“, – žurnalistams sakė nuo darbo nušalintas Mažeikių rajono savivaldybės specialistas Irmantas Ostrauskas.

Pasak jo, darbdavys nė nesakė, nori jis mokėti už COVID-19 testus, ar ne, o tiesiog nušalino nuo darbo nieko neklausęs.

Skiepytis neištirta vakcina aš nenoriu.

Paklaustas, ar daug kolegų yra nušalintų nuo darbo dėl šios priežasties, I. Ostrauskas sakė nežinantis, bet tikisi, kad tokių bus labai daug.

„Mes siekiame, kad būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija visuose teisiniuose visuomeniniuose santykiuose. Šiuo metu, manau, prisidengiant pandemija, nes aš pandemijos nematau, ir skaičiai apie tai nekalba, yra vykdomas Lietuvos valstybės griovimas – sistemingas, suplanuotas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Mažeikių rajono savivalybė sakė, kad Irmantas testuotis atsisako ne pirmą kartą. Ne pirmą kartą ir nušalinamas nuo pareigų. „Tai yra, galima sakyti, teisėtas būdas pasinaudoti nemokamomis atostogomis, kurios nelimituotos. Jei neturi kito pragyvenimo šaltinio ir nepateiki testo, darbdavys tavęs negali atleisti“, – aiškino Mažeikių rajono savivaldybės teisininkas Michail Norbutas.

„Jeigu būtų privaloma vakcinacija, jokiu būdu sąmoningai neleisčiau manęs vakcinuoti. Aš esu Dievo kūrinys ir kažką keisti mano kūne aš neleisiu. Susirgti nebijau, aš esu sveikas žmogus. Be to, Dievo žodis sako, kad aš esu jo globoje, jo apsaugoje. Esu tikintis žmogus. 50 metų, beje, buvau ateistė“, – atviravo kalbinta vilnietė.

Mitingai nepadeda

Nuo gruodžio 6-iosios prie Seimo įsikūręs Lietuvos šeimų sąjūdis čia žada likti ilgam – iki 22 dienos. Kasdien nuo 8 val. iki 22 val.

„Kiek teko pavažinėti per savivaldybes steigiant Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovybes, išgirdome visus žmonių nuogąstavimus – kas vyksta valstybėje, ir tai tęsiasi nuo pavasario. Ir jokie mūsų mitingai – nei gegužės 15 dienos, nei birželio nepadega. Pagrindinis dalykas – būtent galimybių pasas. Kaip aš minėjau dar prieš jo įvedimą, kad šiuo, politiniu momentu, tai buvo didžiausia klaida. Galimybių pasas tikrai nesprendžia nei pandeminių, nei medicininių reikalų. Čia yra politinis dalykas, kuris buvo nereikalingas. Antras dalykas, labiausiai visuomenę papiktino galimybių pasas vaikams nuo dvylikos metų“, – sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimundas Grinevičius.

Kalbėdamas apie save, jis sakė, nors COVID-19 ir nebuvo nustatytas, šia liga jis sirgo du kartus. „Jei pas mane susiformavo imunitetas, tai kodėl aš negaliu užeiti į kolonėlę ar parduotuvę. Gal esu sveikesnis nei tie, kurie pasiskiepiję?“ – svarstė R. Grinevičius.

Gal esu sveikesnis nei tie, kurie pasiskiepiję?

„Renku parašus referendumui. Man tai svarbu ir aš atėjęs čia. Aš žinau, kiekviena tokia akcija didelės naudos neduos. Tik tiek, kad žadina tautą, žmonės kyla ir supranta – gana šitų žaidimų“, – teigė sutiktas vyras.

Nuomonės skiriasi

Tačiau kai kurie vilniečiai nepritaria Lietuvos šeimų sąjūdžio siekiams – jie už skiepus ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. „Kuo daugiau žmonių pasiskiepytų, galbūt pandemija greičiau ir baigtųsi“, – sakė jauna moteris.

„Aišku, kai kurie tėvai užsispyrę. Jų mąstymas, tikriausiai, postsovietinis“, – svarstė kitas praeivis.

Nors piketuotojai sako, kad vaikų skiepyti nereikia, nes jie esą serga nesunkiai, – medikų patirtis – kita. COVID-19 sergantys vaikai patenka net į reanimaciją. Ypač, pasak specialistų, ši liga pavojinga tiems, kurių sveikata silpnesnė.

„Kuo toliau, tuo daugiau ateina realaus pasaulio tyrimo duomenų ir aiškiai matome, kad nauda, kurią gali atnešti skiepas vaikui, kuris yra iš rizikos grupės, yra aiškiai didesnė negu galimas kažkoks nepageidaujamas vakcinos poveikis“, – teigė Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.

„Galimybių pasas privalo būti epidemijos valdymo įrankiu, o ne priverstiniu skiepijimosi skatinimo instrumentu, todėl valstybė privalo užtikrinti vaikams galimybę nemokamai periodiškai testuotis“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

Premjerė Ingrida Šimonytė, anot Prezidentūros, užtikrino, kad galimybių pasas vaikams bus išduodamas ne tik pasiskiepijus, bet ir po teigiamų kaupinių atlikus nemokamą PGR testą arba ištyrus antikūnų kiekį, kuris rodo imunitetą persirgus COVID-19.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiprašo dėl neteisingai pateiktos informacijos ir dar kartą primena profilaktinio testavimo svarbą ir kviečia visą pedagogų bendruomenę aktyviai testuotis. 

Vakcinacija yra labai svarbi COVID-19 ligos valdymo priemonė. Tačiau ši priemonė negali veikti viena, svarbūs ir kiti elementai, tokie kaip kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, patalpų vėdinimas, rankų higiena ir kt. Viena iš svarbių priemonių yra ir profilaktinis testavimas, kuris gali reikšmingai prisidėti prie koronaviruso ligos plitimo valdymo.

Siekiant grįžti prie kontaktinio mokymo, nuo sausio 29 d. Operacijų vadovo sprendimu profilaktinis tyrimas atliekamas švietimo įstaigų ir kitų švietimo teikėjų darbuotojams, turintiems tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais. Pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą profilaktinis testavimas nėra privalomas.

Profilaktiškai taip pat nėra tiriami asmenys, kuriems koronaviruso infekcija jau buvo patvirtinta tikralaikės PGR metodu arba SARS-CoV-2 antigeno tyrimu, arba kurie buvo paskiepyti vakcina pagal skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu ir asmenys, gavę teigiamą serologinio antikūnų tyrimo (kaip turimo imuniteto žymenį nustatant anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG) atsakymą mažiau nei 60 dienų laikotarpiu. 

Ministerija tikisi, kad šią savaitę jau prasidėjusi ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų vakcinacija bus sėkminga ir jau per artimiausias savaites bus paskiepyta apie 30 tūkst. žmonių, dirbančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir specialiose mokyklose.

Tai leistų operatyviau ir sklandžiau suplanuoti bei įgyvendinti svarbiausią tikslą – mokinių sugrįžimą į mokyklas.