Po audros suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. kub. m išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.

Daugiausia vėjalaužų ir vėjavartų medienos apskaičiuota Rokiškio regioniniame padalinyje – 21,7 tūkst. kub. m. Taip pat daug pažeistų medynų buvo Telšių (17,7 tūkst. kub. m), Kretingos (17,7 tūkst. kub. m) ir Tauragės (17 tūkst. kub. m) regioniniuose padaliniuose.

Miškininkai audros nuniokotus miškus sutvarkė itin greitai, nors darbus apsunkino tai, kad daugiausia vėjavartų ir vėjalaužų buvo ypač sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose. Suplanuotiems tvarkymo darbams įtakos turėjo ir prasidėjusi koronaviruso pandemija, tačiau laikantis saugumo priemonių ir sklandžiai organizuojant veiklą, miškininkai audros padarinių likvidavimą įvykdė sėkmingai. Pirmiausia imtasi atlaisvinti medžiais užverstus kelius, vėliau tvarkyti išversti ir išlaužyti medynai.

Miškininkai miško sodinimo darbų imsis jau šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti.

Daugiausia nuostolių pridariusios audros

1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kub. m medienos.

2005 m. sausio 8–9 d. uraganas Ervinas išvertė apie 600 tūkst. kub. m medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų labiausiai – Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių miškų urėdijos.

2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kub. m. Labiausiai nukentėjo Pietryčių ir Pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išsaugoti medienos kokybę ir užkirsti kelią medienos kenkėjams plisti, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per šešis mėnesius.