Tai pirmadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

„Teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo veikiama nusikalstamo susivienijimo forma“, – rašoma galutinėje ir neskundžiamoje teismo nutartyje.

Anksčiau priimtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu Šiaulių policininkai buvo pripažinti veikę kaip organizuota grupė. Toks bendrininkavimas vertinamas kaip mažiau pavojingas. Prokuratūra siekė, kad buvę policininkai būtų pripažinti kaip veikę susibūrę į nusikalstamą susivienijimą.

Kaip pranešė LAT, šioje byloje buvo įvertinta, kad nusikalstamoms veikoms atlikti susivienijo penki policijos pareigūnai, kurie turėjo tiek tiesioginę prieigą prie reikšmingos informacijos, būtinos nusikalstamoms veikoms daryti, tiek galimybę savo veiklą slėpti – pradėti fiktyvius ikiteisminius tyrimus, įgalinti fiktyvius liudytojus, kartu šiuos panaudodami ne tik nusikalstamoms veikoms slėpti, bet ir jiems gąsdinti bei terorizuoti.

Taip pat įvertinta, kad šie asmenys turimas valstybės suteiktas priemones naudojo ne visuomenės saugumui užtikrinti, o atvirkščiai – jai pažeisti, ir teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo veikiama nusikalstamo susivienijimo forma.

„Dėl minėtų aplinkybių policijos pareigūnų atliktų veikų nustatymas ir išaiškinimas buvo apsunkinti, nes nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo prieigą prie žvalgybinės ir tyrimo informacijos, kurią galėjo kontroliuoti ir esant reikalui koreguoti paslėpdami padarytas nusikalstamas veikas“, – paskelbė LAT.

LAT anksčiau skirtų bausmių nuteistiems buvusiems policininkams nekeitė.

Buvusiam Organizuoto nusikalstamumo ty­ri­mo biu­ro 4-ojo sky­riaus vyresniajam tyrėjui Ričardui Pociui yra skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Buvusiam biuro 4-ojo skyriaus vadovui Tomui Ruchtinui ir buvusiam biuro 2-ojo skyriaus viršininkui Remigijui Zykui skirta laisvės atėmimo bausmė po 12 metų.

Buvusiam biuro vyriausiajam tyrėjui Renatui Ivanovui skirta penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bu­vęs biu­ro 2-ojo sky­riaus vy­res­nysis tyrėjas Ge­di­mi­nas Aina nuteistas kalėti 11 metų ir šešis mėnesius.

Keturi buvę policininkai buvo išteisinti neįrodžius nusikaltimo padarymo.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 metais Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui gavus informacijos apie galbūt neteisėtus Šiaulių apskrities ONTB pareigūnų veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų platinimu.

Tuometinis policijos Imuniteto valdybos vadovas Elanas Jablonskas tai įvertino kaip precedento Lietuvos policijoje neturintį atvejį.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad policininkai, gerai išmanydami kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo taktiką ir metodus, piktnaudžiaudami tarnyba rinko informaciją, neteisėtai iš žmonių paimdavo cigaretes ir jas realizavo, reikalavo ir priėmė įvairaus dydžio kyšius už tai, kad teisės pažeidimai būtų nuslėpti.

Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatytos 105 nusikalstamos veikos.

T. Ruchtinas anksčiau buvo pelnęs policijos Metų seklio apdovanojimą.

Tuo metu advokatai siekia savo klientų išteisinimo, jie mano, kad už Lietuvos įkalinimo įstaigose susiklosčiusią situaciją atsakinga pati valstybė – ji siuntė prasikaltusius asmenis pasitaisyti jau žinodama, kad ten veikia nusikalstamas susivienijimas.

Vilniaus apygardos teismas po ketverius metus trukusio proceso baigia nagrinėti baudžiamąją bylą, savo baigiamąsias kalbas gruodį pasakė du prokurorai, sausį ginamąsias kalbas tęs 15-kos kaltinamųjų advokatai.

Pagal gruodį sakytas prokurorų baigiamąsias kalbas, 2011-2017 metais nusikaltimai galėjo būti padaryti kaltinamiesiems veikiant nusikalstamame susivienijime – jį organizuojant, jam vadovaujant ar dalyvaujant jo veikloje.

Didžiausios bausmės siūlomos vadeivoms

Prokuratūra 19 metų siūlo įkalinti Aidą Kupčiūną, Andrių Obelienių, Artūrą Račkelį, Artūrą Zykovą, Rimvydą Purmalį ir Erlandą Palukaitį.

Svajūną Darbutą, Artūrą Lekavičių ir Rytį Gudyną siūloma nuteisti 17 metų laisvės atėmimo.

A. Račkelis, A. Zykovas, E. Palukaitis, D. Darbutas, A. Lekavičius ir R. Gudynas be dalyvavimo organizuotame susivienijime kaltinami ir nuteistojo M. J. tyčiniu nužudymu, dar dviejų kalinių nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti dar vieną nuteistąjį.

Manoma, kad pataisos namuose veikusiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo A. Kupčiūnas, A. Obelienius ir A. Račkelis. Kai A. Kupčiūnas buvo paleistas iš pataisos namų, vadovavimą perėmė kiti nuteistieji.

Kaltintojų manymu, Arnas Karmazinas turi kalėti 15 metų, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, o Darius Razutis ir Gintaras Žagarnauskas – po 14 metų taip pat pataisos namuose.

13 metų laisvės atėmimo bausmė pasiūlyta Algimantui Gibui, o Tomui Mimonskui ir Deividui Vonžodui prašoma skirti po 10 metų laisvės atėmimo.

2018 metais teismui buvo perduota 16 kaltinamųjų, vykstant procesui, mirė vienas kaltinamųjų – buvęs Pravieniškių pataisos namų kriminalinės žvalgybos pareigūnas, kaltintas slaptos informacijos kaliniams teikimu. Jo atžvilgiu byla nutraukta, artimieji nepageidavo tęsti proceso jo atžvilgiu.

A. Kupčiūnas jau yra atlikęs bausmę už nusikaltimą, dėl kurio kalėjo Pravieniškėse, tačiau jam taikomas kardomasis suėmimas nusikalstamo susivienijimo byloje. Kai kuriems kaltinamiesiems anksčiau taikytas suėmimas proceso metu buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones.

Manoma, kad grupuotės vadeivos sprendė dėl fizinių bausmių taikymo ir taikė jas nuteistiesiems, baudimui naudotos metalinės lazdos, elektros laidai, kiti įrankiai.

Perduodant į teismą šią bylą, pareigūnai sakė, kad pataisos namuose veikęs susivienijimas susijęs su subkultūros – neformalių taisyklių puoselėjimu – įkalinimo įstaigose.

Advokatas: byla – netikęs teisėsaugos eksperimentas

A. Kupčiūno gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas BNS sakė, jog savo klientui pareikštus kaltinimus vertina kaip netikusį teisėsaugos eksperimentą.

Per Vilniaus apygardos teismo posėdžius buvo apklausti buvę Kalėjimo departamento, Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Pasak S. Slapšinsko, jie liudijo, kad kalėjimų subkultūra – sovietinės sistemos dalis, liudytojai pripažino, kad subkultūros apraiškos egzistuoja visose Lietuvos įkalinimo įstaigose, jos aptinkamos ir kitų ES valstybių kalėjimuose ir šių įpročių pakeisti greitai neįmanoma.

„Netgi teismų sprendimuose lygtinai paleisti nuteistąjį vienas iš kriterijų – ar nuteistasis palaiko subkultūrą“, – BNS sakė advokatas.

„Bet klausimas yra kitas – ar nuteistieji gali būti atsakingi už tai, kad valstybė siunčia juos atlikti bausmę į pataisos įstaigą, kurioje jau egzistuoja subkultūra ir administracija apie tai puikiai žino?“ – stebėjosi advokatas.

S. Slapšinskas taip pat kelia klausimą, kodėl valstybė siunčia nuteistuosius pasitaisyti į valstybės kontroliuojamus pataisos namus, kur veikia nusikalstamas susivienijimas. 

A. Kupčiūno gynėjas tvirtino prašęs kaltinamąjį išteisinti, nes „jokioje civilizuotoje valstybėje kalėjimo subkultūra nėra prilyginama nusikaltimui“. Tai kriminalizuota, pasak jo, yra tik Sakartvelo baudžiamojoje teisėje.

Anot S. Slapšinsko, tai lėmė ypatinga Sakartvelo situacija, kai pataisos namų kultūra yra labai giliai įsišaknijusi įprastame socialiniame, ekonominiame pasaulyje.

„Natūralu, kad Sakartvelo įstatymo leidėjas buvo priverstas tokias veikas kriminalizuoti. Europoje to niekur nėra padaryta, nes visi supranta, kad kovoti su pataisos namų subkultūra reikia kovoti ne baudžiamosios priemonėmis, o socialinėmis ir ekonominėmis: ne tik nuteistųjų, bet ir prižiūrėtojų mokymas, sąlygų gerinimas, algų kėlimas“, – BNS teigė advokatas S. Slapšinskas.

Nuteistieji buvo skirstomi į kastas

Bylos duomenimis, gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias Pataisos namų tvarkos normas.

Jie taip pat skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas kastomis, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijų dėl geresnių sąlygų pataisos namuose arba šias sąlygas blogindami.

Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji, įtariama, reikalavo mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą ir jį tvarkė, kontroliavo šių lėšų įmokėjimą, panaudojimą ir kt.

Byloje taip pat esama duomenų, kad šio nusikalstamo susivienijimo nariai, užsitikrinę neformalų vadovavimą bei įtaką pataisos namuose, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą į pataisos namus.

Pasak kaltinamojo akto, nuteistieji pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstravo ir stiprino savo bei nusikalstamo susivienijimo lyderių poziciją, siekė pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę.

2013 metų birželį, negalėdami tiesiogiai susidoroti su dėl įtakos pataisos namuose konkuruojančiu kitu nuteistuoju, dabar jau nužudytu Deimantu Bugavičiumi, ir jo artimiausia aplinka, nuteistieji suplanavo sumušti D. Bugavičių palaikančius kalinius, taip pat juos pažeminti – išvaryti iš lokalinio sektoriaus.

Nuspręsta sušaukti kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių susirinkimą ir perduoti nurodymą parengti nusikaltimo planą.

2013-ųjų birželio 6-osios vakarą antrojo būrio pirmos brigados patalpose buvo sukviestas pasitarimas, jame perduotas nurodymą stipriai sumušti ir pažeminti tris kalinius.

Nuspręsta, kad kaltiniai bus užpulti kitos dienos ankstų rytą miegantys.

Du nuteistieji, būdami 1-osios ir 2-osios brigadų vyresniaisiais, nurodė bendrininkams pasigaminti ir brigadų patalpose laikyti fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, kitus draudžiamus daiktus. Jie vėliau panaudoti per užpuolimą.

2013 metų birželio 7 dieną, tarp 4 ir 5 valandos, pataisos namų 2-ojo būrio 2-os brigados patalpose, veikdami pagal išankstinį susitarimą, septyni nuteistieji vienu metu užpuolė savo lovose gulinčius tris vyrus.

Panaudodami fizinę jėgą ir lipniąją juostą, jie surišo nukentėjusiųjų rankas ir kojas.

Lipnia juosta surišti kaliniai buvo suguldyti ant grindų, mušami rankomis, kojomis ir metaliniu strypu, užpuolikai šokinėjo ant galvos ir krūtinės. Egzekucija truko ne mažiau kaip 20 minučių.

Vienas nuteistųjų tokiu būdu nužudytas – jis patyrė sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimą ir sumušimą.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrabanda vyko per kurjerius, gabenančius krovinius iš Nyderlandų, Ispanijos ir Vokietijos į Lietuvą, taipogi iš Lietuvos į Rusiją.

Dešimčiai asmenų pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, neteisėto laisvės atėmimo ir nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis.

„Ši baudžiamoji byla, kurioje atskleista pavojingiausia organizuoto nusikalstamumo veika – nusikalstamas susivienijimas, yra sėkmingo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų bendradarbiavimo rezultatas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad grupė asmenų buvo susivieniję bendrai daryti įvairias skirtingo sunkumo nusikalstamas veikas: kontrabanda gabenti narkotines bei psichotropines medžiagas, disponuoti šiomis medžiagomis ir jas neteisėtai platinti.

Grupuotės jauniausiam nariui dabar yra 23 metai, o vyriausiajam – 61 metai.

Ji veikė 2017-2019 metais, jos nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis, laikėsi itin griežtos konspiracijos, grupuotė buvo gerai apsirūpinusi transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais.

2019 metų liepos pabaigoje vienas grupuotės vilkikas buvo sulaikytas Prancūzijoje krovinių terminale, kai gabeno daugiau nei 15 kilogramų kokaino iš Nyderlandų į Jungtinę Karalystę.

Jungtinės Karalystės pareigūnai narkotikus rado paslėptus vandens filtrų dėžėse.

Taip pat grupuotei iš Ispanijos į Lietuvą nepavyko pervežti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio: daugiau kaip pusę kilogramo kokaino miltelių ir 158 kilogramų ekstazio tablečių.

Šį vilkiką su kvaišalais 2019 metų spalį sulaikė Kauno teritorinės muitinės pareigūnai.

Tyrimas atskleidė, kad nusikalstamam susivienijimui vadovavo R. S., kuris nurodydavo surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus bei skirdavo grupuotės nariams kitas užduotis.

Tyrimo metu surinkti duomenys taip pat atskleidė, kad R. S. galbūt organizavo neteisėtą laisvės atėmimą, nurodydamas pagrobti grupuotės vilkiko vairuotoją.

Vykdydami nurodymą kiti grupuotės nariai pagrobtajam užmovė maišą ant galvos, o rankas surišo lipnia juosta. Pagrobtas asmuo buvo nuvežtas į grupuotės žinioje buvusį garažą ir kurį laiką ten laikomas.

Penki įtariamieji dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo prisipažino visiškai, vienas asmuo prisipažino iš dalies, kiti savo kaltę neigia arba neišreiškia jokios savo pozicijos.

„Didžiuojuosi Kauno Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnais, nes jie būdami darbo vietose Lietuvoje, Kaune, ne tik išaiškino nusikaltimus, įvykdytus užsienyje – Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, kurių neatskleidė užsienio kolegos, bet ir demaskavo visą narkotikų gabenimo kelią – nuo jų pakrovimo Nyderlanduose iki išgabenimo į Rusijos Federaciją. Pagarba ir padėka kolegoms", – teigia Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė.

Už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje įstatymas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Teismas tenkino Lietuvos prokurorės pareiškimą dėl A. T. perdavimo Prancūzijai. Vyras yra pripažintas kaltu dėl dalyvavimo organizuojant automobilių vagystes.

Lietuvos prokuratūra šių metų birželį gavo Prancūzijos specializuotos jurisdikcijos prokuratūros prie Nansi miesto išduotą Europos arešto orderį dėl lietuvio A. T. suėmimo ir perdavimo Prancūzijos teisėsaugai.

Šis orderis išduotas remiantis Nansi didžiosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo A. T. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismo nutartyje rašoma, kad Prancūzijoje A. T. nuteistas už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, siekiant įvykdyti vieną ar kelis sunkius nusikaltimus.

Bylos duomenimis, nuo 2014 metų Prancūzijoje pastebėtas „Volvo“ ir „Scania“ markės krovininių transporto junginių vagysčių padidėjimas.

Vienas iš nusikaltėlių, K. N., buvo susietas su keliomis veikomis ir atrodė kaip kitų asmenų vadeiva, kurie pirko įrankius, reikalingus nusikaltimams vykdyti, ir per visą buvimą Prancūzijoje vykdė kuro vagystes bei pagrobė kelis krovininio transporto junginius.

Atlikto tyrimo veiksmai leido daryti išvadą, kad N. K. keliones finansavo A. T, kuris pasirodė esantis nusikalstamos grupuotes viršūnėje.

Be to, įtariama, kad A. T. su su bendrais įkūrė bendrovę tam, jog būtų išplautos pajamos, gautos iš Prancūzijoje pavogtų sunkvežimių pardavimo.

„Tyrimai labai greitai pakrypo į rytų šalis, į mafijos organizaciją, pagal kurią buvo vykdomos šios vagystės bei kuriai vadovaujama iš Lietuvos ir tikriausiai koordinuojama Kaune. Vagystės buvo vykdomos labai profesionaliu būdu, vagys uždėdavo netikrus valstybinius lietuviškus numerius ir neutralizuodavo buvimo vietos nustatymo sistemą krovininio transporto junginiui, kuris turėdavo pasiekti Kauną pardavimui“, – rašoma teismo sprendime.

Lietuvos prokurorės nutarimu, A. T. perdavimas Prancūzijai buvo atidėtas iki kol jis Lietuvoje atliks laisvės atėmimo bausmę, tačiau atlikęs šią bausmę lietuvis pasislėpė, jis Lietuvoje sulaikytas šių metų lapkritį.

Teismo posėdyje A. T. sutiko Prancūzijai būti perduotas supaprastinta tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Bylos nagrinėjimas atidėtas, nes į posėdį neatvyko dalis skundus pateikusių nuteistųjų advokatų.

Iš keturiolikos nuteistųjų skundus dėl pirmos instancijos teismo sprendimo pateikė trylika: Remigijus Dereškevičius, Remigijus Zykas, Tomas Ruchtinas, Ričardas Pocius, Renatas Ivanovas, Gediminas Aina, Gediminas Motiejūnas, Giedrius Vaitkus, Arvidas Budrys, Arminas Lipskis, Raimundas Ripinskas, Pavelas Osipovas, Kęstutis Purvis.

Pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė ir prokuratūra, ji prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl tam tikrų asmenų išteisinimo ir nusikalstamų veikų, taip pat dėl kai kuriems nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Šių metų liepą Panevėžio apygardos teismas keturiolika kaltinamųjų pripažino kaltais dėl įvairių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų: nusikalstamo susivienijimo, piktnaudžiavimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kyšininkavimo, vagystės, dokumentų klastojimo, pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir kitų nusikalstamų veikų.

Penki buvę policijos pareigūnai nuteisti dėl susibūrimo į nusikalstamą susivienijimą, kiti penki policininkai nuteisti dėl kitų nusikaltimų.

Nuosprendį pirmos instancijos teisme išgirdo ir keturi civiliai asmenys, o kiti keturi buvo išteisinti.

Buvusiems Šiaulių kriminalinės policijos pareigūnams skirtos nuo septynerių iki 16 metų siekiančios laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos policijos pareigūnai identifikavo ir patys ištyrė šią bylą.

Jie buvo pripažinti kaltais dėl narkotinių medžiagų ir pinigų pasisavinimo per kratas, nusikalstamo susivienijimo bei kitų nusikaltimų. Iš viso byloje kaltais pripažinti dešimt buvusių policijos pareigūnų ir keturi civiliai asmenys.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 metais Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui gavus informacijos apie galbūt neteisėtus Šiaulių apskrities Organizuotų nusikaltimų tyrimų biuro (ONTB) pareigūnų veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų platinimu.

„Precendento Lietuvos policijoje neturintis atvejis, tačiau būtina paminėti ir akcentuoti, kad patys Lietuvos policijos pareigūnai identifikavo ir patys ištyrė šią bylą“, – yra sakęs policijos Imuniteto valdybos vadovas Elanas Jablonskas.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad policininkai, gerai išmanydami kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo taktiką ir metodus, piktnaudžiaudami tarnyba rinko informaciją, pasisavino neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, ir jas realizavo, reikalavo ir priėmė įvairaus dydžio kyšius už tai, kad teisės pažeidimai būtų nuslėpti.

Ne viską pavyko įrodyti

Bylą nagrinėjusi teisėjų Algirdo Remeikos, Albino Antanaičio ir Svetlanos Jurgaitienės kolegija šio su agurkiniais siejamo nusikalstamo susivienijimo vadovą Algirdą Brazinską įkalino keturiolikai metų.

Dauguma kartu su 42-ejų A. Brazinsku nuteistų asmenų – taip pat kauniečiai. Vienas iš jų – Lietuvos sporto universiteto Sporto biomedicinos fakulteto studentas. Likę – vilkikų vairuotojai iš Alytaus, Marijampolės, Ariogalos bei Panevėžio ir Jonavos rajonų, susigundę papildomu uždarbiu ar tuo metu, kai gavo pasiūlymą parvaryti į Lietuvą vogtas transporto priemones, neturėję darbo.

Teisiamųjų skaičius galėjo būti dar didesnis, tačiau dalis šio nusikalstamo susivienijimo talkininkų sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, dėl to buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jiems valstybės apsaugą.

Remiantis pastarųjų parodymais, A. Brazinskas su bendrininkais nuo 2010-ųjų iki 2012-ųjų kovo Belgijoje, Vokietijoje ir Danijoje pagrobė beveik 40 vilkikų, jų priekabų ir puspriekabių su kroviniais. Tačiau jie buvo teisiami „tik“ dėl 26 vagysčių. Dar apie dešimt atvejų nepavyko inkriminuoti, negavus iš užsienio visų būtinų dokumentų.

Pinigus dalijosi šešiese

Bylą teismui rengę teisėsaugininkai nustatė, kad pirmiausiai būdavo pavagiami vilkikai. Vėliau, šiuos paslėpus – neretai kitoje Europos valstybėje ir išlaukus, kol aprims intensyvios policijos paieškos, bandant sekti karštais pėdsakais, būdavo pavagiama priekaba ar puspriekabė su kroviniu. Pastarosios – dažniausiai Vokietijoje.

Bylą teismui rengusių teisėsaugininkų paskaičiavimais, pavogtų transporto priemonių vertė – 1 449 436 eurai. Pavyko rasti tik du pavogtus vilkikus ir tris puspriekabes, kuriose buvo dar nespėtas parduoti krovinys – varikliai, kepsninės, metalas. Visa tai aptikta Žemųjų Šančių Šaldytuvų gatvės angare.

Tačiau iš A. Brazinsko bei šio nusikalstamo susivienijimo organizatoriais laikomų jo 44-erių metų brolio Tomo, įkalinto dvylikai su puse metų, ir 40-mečio Svajūno Ažuko, kuriam skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, solidariai priteista 369 tūkst. eurų. Motyvuota tuo, kad pinigus už realizuotą grobį kartu su jais dalindavosi dar trys asmenys, kurių tarp teisiamųjų nebuvo. Pavyzdžiui, dar vienas organizatoriams priskiriamas asmuo, Valdas Vanda, už panašius nusikaltimus pernai buvo sulaikytas Vokietijoje ir bus teisiamas atskirai.

Turėjo informatorių policijoje

Remiantis kaltinimu, S. Ažukas turėjo Kauno policijoje informatorių – Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėją Egidijų Pašvenską. Už piktnaudžiavimą tarnyba bei jos paslapties atskleidimą pastarajam skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Bylą teismui rengę teisėsaugininkai nustatė, kad pagal E. Pašvensko, skubiai nušalinto nuo tarnybos, suteiktą informaciją būdavo gaminami netikri pavogtų transporto priemonių dokumentai bei valstybiniai numeriai, su kuriais jos buvo atvaromos į Lietuvą. Čia jos parduodamos kitiems asmenims, kurie jas perparduodavo tuo pačiu užsiimantiems verslininkams iš Rusijos bei Kazachstano. Nusikalstama schema, kurioje kaltintas dalyvavęs E. Pašvenskas, buvo tokia: gatvėje nusižiūrėjus vilkiką, buvo užsirašomi jo numeriai, po to kreipiamasi į šį priėjimą prie policijos duomenų bazės turėjusį tyrėją, pastarasis suteikdavo visus duomenis apie nusižiūrėtą transporto priemonę bei jos savininką ir ši informacija buvo panaudojama, gaminant klastotes.

Atsižvelgta į parodymus

E. Pašvenskas savo kaltės nepripažino, nors neneigė teikęs duomenis S. Ažukui. Esą manęs, kad ši informacija jam reikalinga darbo tikslais.

Tuo metu S. Ažukas turėjo transporto įmonę. Tačiau, anot teisėsaugininkų, ši veikė tik formaliai.

Tarp teisiamųjų buvo dar vienas transporto įmonę turėjęs asmuo – Saulius Gudelevičius. Remiantis kaltinimu, jis duodavo nusikalstamo susivienijimo nariams savo įmonės vilkikus, kurie buvo naudojami pargabenant į Lietuvą pavogtas priekabas bei puspriekabes. Ir saugojo įmonės patalpose šiuose buvusį krovinį, kurį padėjo ir realizuoti.

Savo kaltės nepripažinusiam S. Gudelevičiui skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė. Transporto priemones vogusiems Žymantui Štreimikiui –šešerių metų ir penkių mėnesių, Vincui Vilimui bei Erikui Bazanovui – penkerių metų ir vieno mėnesio. Tačiau visi jie, kaip ir S. Ažukas bei S. Gudelevičius, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti laisvėje.

Vogtas transporto priemones į Lietuvą atvariusiems daugiau kaip dešimčiai vilkikų vairuotojų skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės su draudimu išvykti iš gyvenamosios vietos be pareigūnų, prižiūrėsiančių, kaip jie laikosi teismo įpareigojimų, leidimo. Prispausti įkalčių, beveik visi jie pripažino savo kaltę.

Konfiskuoti pinigai ir automobiliai

2013-ųjų vasarą perdavus šią bylą teismui, už grotų buvo beveik trečdalis kaltinamųjų – šeši: broliai Brazinskai, visi transporto priemonių vagys bei vienas nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjęs vilkikų vairuotojas. Artėjant nuosprendžiui, už grotų liko tik broliai Brazinskai ir dėl to, kad neatvyko į kelis posėdžius, teismo suimtas kitas vilkiko vairuotojas. Pastarasis buvo paleistas į laisvę teismo salėje, nes į jam skirtą trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaičiuotas iki nuosprendžio suėmime išbūtas laikas.

Beje, ir broliai Brazinskai, įskaitant į jiems skirtą bausmę suėmimą iki nuosprendžio, beveik pusę jos jau atlikę.

Iki nuosprendžio buvo laikinai apribotos ir šio nusikalstamo susivienijimo organizatorių teisės į aštuonis automobilius („Ford Mondeo“, „Audi A6“, „Nissan 100“ „Nissan Terrano“, „Jeep Grand Cherokee“), naudotus jiems darant nusikaltimus, nors šios transporto priemonės buvo registruotos jų artimųjų vardu. Visi jie konfiskuoti, kaip ir pinigai, rasti per kratas nuteistųjų namuose, bei radijo stotys, kuriomis jie naudojosi, darant nusikaltimus.

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis buvo siūlęs broliams Brazinskams devyniolikos bei aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmes. Tačiau nuosprendyje konstatuota, kad šios sumažintos atsižvelgiant į jų suburto nusikalstamo susivienijimo pavojingumą – jo tikslas buvo vilkikų vagystės, o ne smurtiniai nusikaltimai.

Šeštadienį pareigūnai pranešė, kad suimtieji priklausė susivienijimui, klastojusiam tarptautinių bankų kreditines korteles ir jas nesąžiningai naudojusiam. Bankams padaryta nuostolių už 1,5 mln. eurų.

Nuo sukčių nukentėję bankai yra įsikūrę Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose, Australijoje ir Vokietijoje.

Policijos teigimu, susivienijimas buvo įkūręs virtualią kelionių agentūrą, siūlančią internetu įsigyti lėktuvų ir traukinių bilietus, rezervuoti viešbučius, nuomotis automobilius ir pirkti kitus dalykus, o savo tiekėjams mokėjo padirbtomis kreditinėmis kortelėmis.

Nusikalstamas susivienijimas taip pat bendradarbiavo su vietos verslais iš Madrido, Sevilijos, Malagos, Marbeljos ir Kordobos, kurie priimdavo mokėjimus padirbtomis kortelėmis mainais į dalį pelno.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atvertė bylą dėl vieno didžiausių Lietuvoje veikusių nusikalstamų susivienijimų.

Byloje beveik 150 nusikalstamų veikų padarymu kaltinami 32 asmenys. Jie įtariami padarę milijoninę žalą valstybei kontrabanda gabenant cigaretes ir narkotines medžiagas.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai surašė daugiau nei 1,5 tūkst. lapų kaltinamąjį aktą, teismui perduotą bylą sudaro 205 tomai.

Prieš teismą stojo Marjanas Taraškevičius, Piotras Breiva, Aliaksandras Gerasimas, Vincentas Mačiulaitis,  Andžejus Sobolevskis, Aleksandras Zacharovas, Olegas Kuzminas, Povilas Petrusevičius, Artūras Tamulionis, Ričardas Gavrilkevičius, Marius Mažeikis, Edvardas Malachovskis, Artūras Zakutauskas, Nerijus Bulka ir kt.

Šio susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam kaltinami M.Taraškevičius bei V.Mačiulaitis. Jie įtariami koordinavę šio nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų asmenų veiksmus, skirstę jiems vaidmenis, derindavę kiekvieno nusikaltimo padarymo planus, cigarečių gabenimo schemas, tiesiogiai ir per kitus asmenis koordinavę nusikalstamo susivienijimo narių, nusikaltimų vykdytojų ir padėjėjų veiksmus konkrečių nusikaltimų metu.

Pirmajame posėdyje teismas išklausė kaltinamųjų prašymų, suplanavo kitus teismo posėdžius.

Gabentų cigarečių vertė - per 40 mln litų (11,6 mln. eurų), šioje byloje valstybė yra pareiškusi 23 mln. litų (6,6 mln. eurų) civilinį ieškinį.

„Kontrabandinės cigaretės buvo gabenamos iš Baltarusijos, Rusijos į Lietuvą, į Europos Sąjungos valstybes“, - yra sakęs bylos tyrimą kuravęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas.

Byloje yra keturi užsienio piliečiai.

„Pagrindinis jų vaidmuo buvo susijęs su veiksmais Baltarusijos Respublikoje, kai ten būdavo pakraunamos cigaretės ir gabenamos į Lietuvą“, - sakė prokuroras.

Įtariama, kad kontrabandininkai nusikaltimus vykdė padedami įvairių institucijų teisėsaugos pareigūnų.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis yra sakęs, kad tiriant šią bylą susidurta su „nemenku korupcijos aspektu“.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2011 metais. Kontrabanda gabenta per skirtingus pasienio postus, įvairiais būdais ir schemomis, pavyzdžiui, naudojant priedangos krovinius. Muitinės kriminalinė tarnyba krovinius fiksavo atskirai ir vėliau kontrabandos bylas sujungė į vieną.

Nelegaliai gabentos ne tik kontrabandinės cigaretės, bet ir medžiagos, iš kurių gaminami narkotikai - prekursoriai. Į užsienį išvežta per 1 tona prekursorių.

Muitinės kriminalinės tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bei prokurorai atlikdami ilgalaikius kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminį tyrimus nustatė, kad 2007 metų viduryje Lietuvoje buvo suburtas nusikalstamas susivienijimas, kuris iki 2011 metų lapkričio veikė Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Nyderlanduose bei Vokietijoje.

„Surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad nuo 2008 metų pradžios iki 2011 metų lapkričio mėnesio šioje byloje įvardyti kaltinamieji cigarečių gabenimo tikslais Lietuvoje įsigijo keliolika krovinių pervežimo įmonių, kelias dešimtis vilkikų, puspriekabių, kuriose buvo įrengtos slėptuvės, klastojo automobilių identifikavimo numerius“, - teigia Generalinė prokuratūra.

Už bendras nusikalstamas lėšas Rusijoje ir Baltarusijoje pirktos ir specialiai tam skirtose patalpose laikytos cigaretės, naudotos nuolatos keičiamos gabenimo schemos bei vis kitokie jų pervežimo būdai, maršrutai bei minėtos transporto priemonės su slėptuvėmis. Ypač dideli cigarečių kiekiai iš Rusijos ir Baltarusijos gabenti į Lietuvą bei Vakarų Europos valstybes, kur būdavo parduodami kitiems asmenims.

Dalis cigarečių vežtos naudojant medienos krovinių muliažus, o tarpiniuose cigarečių gabenimo maršruto vietose puspriekabės bei jų valstybiniai numeriai buvo keičiamos.

Tyrimo duomenimis, pareigūnams aptikus ir sulaikius cigarečių kontrabandos krovinį, kaltinamieji tobulindavo jų slėpimo būdus. Pavyzdžiui, siekiant apsunkinti cigarečių aptikimą, už 50 tūkst. litų Lietuvoje nupirktos medžio apdirbimo staklės, jomis jau Baltarusijoje buvo pjaunamos specialios ertmės medienos balkiuose. Paslėptos tuose balkiuose cigaretės gabentos į Lietuvą ir laikytos specialiai tam tikslui išnuomotose patalpose.

Tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad atskirais atvejais netrukdomą cigarečių gabenimą per Lietuvos valstybės sieną už kyšius užtikrindavo Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.

Įtariama, kad kaltinamieji, padedami asmenų, turinčių specialių žinių chemijos srityje, Lietuvoje pagamino ne mažiau kaip 1200 kilogramų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), kurį už ne mažiau kaip 1 mln. 440 tūkst. eurų realizavo kitiems asmenims.

Atliekant tyrimą nustatyta, kad ypatingą dėmesį kaltinamieji skyrė ir priemonėms, kuriomis siekė išvengti sekimo ir taip užmaskuoti vykstančias nusikalstamas veikas. Tam rinkta informacija apie teisėsaugos institucijų automobilių valstybinius numerius, apsirūpinta slapta pokalbių klausymosi technika.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad pasienietis ir muitinės kriminalistas, laikydamiesi konspiracijos, palaikė ilgalaikį ryšį su galimais susivienijimo vadovais, jiems už piniginį atlygį, skaičiuojamą keliomis dešimtimis tūkstančių litų, kaltinamųjų perduotais telefonais nuolatos užšifruotai teikė informaciją apie atliekamus kriminalinės žvalgybos, ikiteisminius tyrimus, susijusius su galimo susivienijimo organizatoriais, vadovais bei nariais, planuojamus, atliekamus ir atliktus asmenų, transporto priemonių patikrinimus, sulaikymus, kriminalinės žvalgybos institucijų naudojamas transporto priemones.

Tiriant kaltinamųjų galimas korupcines sąsajas su teisėsaugos pareigūnais pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl advokato pasiūlymo liudytojui už piniginį atlygį išvengti baudžiamosios atsakomybės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir perduotas tirti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Ikiteisminį tyrimą atliko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, Vilniaus apygardos prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų tyrimo grupė.