Barselonos merės Ados Colau (Ados Kolau) trečiadienį priimtas sprendimas turi nedidelį praktinį poveikį, išskyrus tai, kad juo nutraukiamas 25 metus galiojęs giminiavimosi susitarimas su Tel Avivu.

Tačiau miesto, kuris yra populiari turistinė vieta ir kuriame įsikūręs vienas garsiausių pasaulio futbolo klubų, pareiškimas yra labai simboliškas ir papildo vis didėjantį sąrašą kritikų, Izraelį vadinančių apartheido valstybe. Izraelis atmeta tokius kaltinimus kaip delegitimizuojančius ir antisemitinius, o Barselonos sprendimą pavadino apgailėtinu.

Laiške Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) A. Colau teigė, kad šis žingsnis žengtas po dešimčių vietos grupių ir tūkstančių aktyvistų kampanijos.

„Būdama Barselonos, Viduržemio jūros regiono miesto, merė ir žmogaus teisių gynėja, negaliu būti abejinga sistemingam Palestinos gyventojų pagrindinių teisių pažeidinėjimui, – rašė ji. – Būtų didelė klaida taikyti dvejopų standartų politiką ir užmerkti akis prieš pažeidimą, kurį jau dešimtmečius plačiai tikrina ir dokumentuoja tarptautinės organizacijos.“

Pastaraisiais metais trys gerai žinomos žmogaus teisių grupės – „Human Rights Watch“, „Amnesty International“ ir Izraelio organizacija „B'Tselem“ – apkaltino Izraelį apartheidu tiek šalies viduje, tiek okupuotose teritorijose.

„Amnesty International“ ir kitos grupės teigia, kad pats teritorijų, kuriose gyvena palestiniečiai, suskaidymas yra bendro kontrolės režimo, skirto žydų hegemonijai nuo Viduržemio jūros iki Jordano upės išlaikyti, dalis.

Teisių grupės atkreipia dėmesį į diskriminacinę politiką Izraelyje ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, Izraelio vykdomą Gazos Ruožo, kurį nuo 2007 metų valdo kovotojų grupuotė „Hamas“, blokadą, nuolatinę Vakarų Kranto kontrolę ir žydų gyvenviečių, kurias didžioji dalis tarptautinės bendruomenės laiko neteisėtomis, statybas. Susirūpinimą dar labiau padidino tai, kad naujoje griežtosios linijos Izraelio vyriausybėje dominuoja ultranacionalistai, prieštaraujantys Palestinos nepriklausomybei.

Palestiniečiai siekia, kad Vakarų Krantas, Rytų Jeruzalė ir Gazos Ruožas – 1967 metais Izraelio okupuotos teritorijos – ateityje taptų jų nepriklausoma valstybe.

„Šį sprendimą laikome Pchenjano mėginimu pakirsti Ukrainos teritorinį vientisumą“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Šiaurės Korėja tapo trečiąja šalimi po Rusijos ir Sirijos, pripažinusia apsišaukėliškas „Donecko ir Luhansko liaudies respublikas“.

Alessandro Strumia (Alesandras Strumija) iš Pizos universiteto, CERN dirbęs kaip kviestinis profesorius, tai pareiškė praėjusių metų rugsėjį per seminarą, skirtą sąryšiui tarp dalelių teorijos ir lyties.

CERN iš pradžių suspendavo profesorių. Tačiau ketvirtadienį organizacija pranešė priėmusi sprendimą galutinai nutraukti bendradarbiavimą su šiuo profesoriumi.

„Atlikusi savo tyrimą... CERN nusprendė nepratęsti profesoriui A. Strumia kviestinio profesoriaus statuso“, – rašoma organizacijos išplatintame pranešime. 

CERN taip pat atkreipė dėmesį, kad sausį Pizos universitetas paskelbė profesoriui viešą papeikimą.

A. Strumia savo pristatyme, kuriame buvo įvairių skaidrių, grafikų ir diagramų, teigė, kad vyrai diskriminuojami fizikos srityje.

Vienoje skaidrėje buvo tvirtinama, kad moterys iš pradžių stoja į lyčių studijas, o po to protestuoja, kad joms niekas nesiūlo darbo mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityje.

„Fiziką sukūrė vyrai – į ją nesiunčiami kvietimai“, – buvo rašoma vienoje skaidrėje.

CERN nuo 2016-ųjų pirmą kartą vadovauja moteris – dalelių eksperimentinės fizikos ekspertė iš Italijos Fabiola Gianotti (Fabiola Džanoti).

Laboratorija ėmėsi įvairių iniciatyvų, kurių tikslas – paskatinti moteris dalyvauti moksle. Visgi organizacija pripažino, kad nepaisant jos mėginimų panaikinti lyčių nelygybę CERN viduje, moterys čia vis dar užima mažiau kaip penktadalį darbo vietų.